Skip to content

Sensacijas generuojanti sociologija?

parašė sociologai.lt @ 2011 Vasario 16

Skelbiame naujo sociologų bendradarbio Petro S. pasisakymą opiu klausimu: koks sociologijos ir sociologų įvaizdis formuojamas lietuviškoje mass medijoje? Ir kur veda lengvabūdiškas žongliravimas žodžiais „mokslas“ ir „sociologiniai tyrimai“?


Kaip teigia mokslinis sociologų tyrimas, „moterys nori turtingų vyrų, o ne karjeros“. Ir, viliuosi, niekada nesuabejosite, kad „poros, kurios nesimyli iki vestuvių, yra laimingesnės“. Abu faktai visgi moksliškai pagrįsti – bent jau remiantis minėtus tekstus talpinančios naujienų portalo „Delfi“ rubrikos pavadinimu „Mokslas“.

Ne, šis Socialios sociologijos tekstas nėra apie sociologinius intymumo tyrimus. Greičiau atvirkščiai – apie intymius mass medijos triukus, kai skaitovui pagaulias temas iliustruoja žodžiai „sociologija“ ir „sociologai“, teigiantys, kad „psichiškai sveikų žmonių šiandien praktiškai nėra“, o „lietuvės jau lenkia net feminizmu garsėjančias skandinaves“. Nejaugi.

Kokį sociologijos įvaizdį viešojoje erdvėje formuoja tokios ir panašios „sociologinės“ sensacijos? O gal greičiau ne sensacijos, bet mass medijos reprodukuojamas „sveiku protu“ (kuris kaip žinia, yra didžiausias tikro sociologo priešas) paremtas banalus ir nekritiškas kasdienybės „žinojimas“. Akivaizdu – tokios antraštės ir panašūs „atradimai“ sociologijos, tyrimų, mokslininkų autoritetus sulygina su jau minėta common sense sritimi.

Portalų skaitovu baisiausiai nepasitikima, nes informaciją apie naujausias socialinės kaitos tendencijas jam būtina pareikti kuo geriau sukramtytas ir suvirškintas žurnalistinėmis interpretacijomis. Geriausia, jei straipsnio antraštėje pateikiama konkreti išvada apie tam tikrą socialinę grupę ar dar geriau – visą visuomenę. Bėda, kad tokios generalizacijos yra tik spekuliatyvus masalas, neturintis nieko bendra su ateitį pranašauti vengiančių mokslininkų išvadomis. Tai tas pats lyg atsakingai pareikšti: mokslininkai nustatė, kad visi žurnalistai meluoja.

Dažniausiai patraukliomis antraštėmis pristatomi sociologiniai tyrimai, kuriuose išvados daromos ir tendencijos apibūdinamos kur kas nuosaikiau. Bėda ta, kad nuosaikumas ir atsargumas sunkiai transformuojami į gerai vartojamas antraštes (svarbiausia juk – paspaudimų skaičius!), todėl duomenys paprasčiausiai ištraukiami iš konteksto ir iškraipomi. Na, o jei cituojamos iš tiesų sensacingai skambančios išvados apie visą visuomenę, tai tokie tyrimai dažniausiai yra ne moksliniai, o „moksliniai“ – kaip ir armėniškas lavašas yra ne tas pat kaip „Armėnišku“ pavadintas etiketėje. Bet eiliniam paspaudimų generatoriui per daug vargo aiškintis – kas ir kaip atliko tyrimą, kokie metodai, kokios atrankos procedūros taikytos, jis mokslinis ar „mokslinis“, tikėti ar abejoti. Tokie klausimai bado akis tik kritiškam naujienų vartotojui, kuris anksčiau ar vėliau apskritai apleis pomėgį domėtis tokia mass media, kuriai iki kokybiškos analitikos standarto ne arčiau kaip iki mėnulio.

Gaila, kad perdėtas lietuviškų medijų pomėgis generalizuoti (neretais atvejais iš vieno ar kelių nesusijusių įvykių – visai visuomenei) begėdiškai kompromituoja kompetentingus sociologus, sociologinių tyrimų bendroves ir apskritai – sociologijos mokslą. Tokio aklo nepasitikėjimo pavyzdys, paremtas ne loginiais argumentais, o spėlionėmis, prieš kurį laiką pasirodė viename skaitomiausių Lietuvoje žurnalisto A. Račo tinklaraštyje. Nėra viešo sociologijos autoriteto – nėra ir patikimo, stabilaus, kompetentingo sociologo įvaizdžio, nors patikimų ir kompetentingų sociologų Lietuvoje dirba nemažai.

Kokia galėtų būti išeitis iš tokios nei sociologams, nei skaitytojams, nei (tikiu) žurnalistams ir medijų vadovams nepalankios situacijos? Labiausiai tikėtinas variantas – kuo atviresnis kontaktas, atliekamų tyrimų viešinimas mokslininkų iniciatyva ir švelni žurnalistų kontrolė. Jūs turite teisę iki publikuojant susipažinti su savo savo interviu ar tyrimų aprašymais, taip pat kritikuoti vienokias ar kitokias formuluotes. Ir žinoma – kritiška akimi nužvelgti antraštes, iki tol, kai tai padarys mąstantys skaitytojai.

(P. S. Tai ne pirmas Socialios sociologijos įrašas, kuriame minimas naujienų portalas Delfi.lt. Patikiname, kad tai nėra susiję su jokiais asmeniškumais – Delfi.lt puikiausiai galėtų pakeisti kitų portalų pavadinimai, tiesiog pasirinktas tas, kuris po truputį tampa bendriniu žodžiu, palyg.: „Ar matei tą naujieną delfiuose?“)

Rubrika → Tekstai, Visi įrašai

7 Comments
  1. andrius.at @ 2011-02-17 11:59

    Ironiška, jog autorius kritikuodamas žiniasklaidą dėl skubotų apibendrinimų, pats tą daro. Kalba apie visą žiniasklaidą remdamasis keliais delfi.lt spausdintais straipsniais.

    Sutinku, jog delfi.lt nėra ta vieta, kur verta ieškoti mokslinio pobūdžio straipsnių, tačiau ar tai turėtų stebinti? Delfi.lt yra bulvarinio tipo elektroninis leidinys.

    Kuo skiriasi sąvokos “žiniasklaida” ir “mass media”? Galvojau, jog “mass media” yra nevartotinas skolinys, tačiau gal kažką pražiopsojau?

  2. Agne @ 2011-02-17 13:25

    Taip, tyrimas visai praverstų.
    Tačiau komunikacijos problemų yra. Tebūnie to įrodymai vienas kitas pastebėtas straipsnis apie “sociologinį tyrimą”, vieno kito paprasto žmogaus atsiliepimas apie tai, ką jis mano apie tokius tyrimus, vieno kito dėstytojo pasisakymai iš savo patirties.

    Sutinku, kad nėra prasmės kritikuoti vadinamąją “žiniasklaidą” dėl jos rėmimosi “sveiku protu”. Tai nėra mokslinio diskurso sfera. Tačiau ir sociologai neretai išklysta iš mokslinės precizikos rėmų ir kalba kaip paprasti žmonės, remdamiesi savo “sveiku protu”. Tai yra normalu, visiškai suprantama ir nesmerktina, kol nevyksta mokslinio diskurso erdvėse. Tokiu atveju esminis klausimas yra, ar ši erdvė (šis tinklapis) yra mokslinio diskurso erdvė. Jį jau tenka užsiduoti jo autoriams ir jie tikrai jį užsiduoda. Tačiau čia ir yra komunikacijos problema – jeigu orientuojamasi į platesnę, nei tik mokslininkų auditoriją, tenka kalbėti ir kitomis kalbomis. Ir tada jau galima sau leisti pasisakyti kai kuriais klausimais kaip tradiciniam žurnalistui – iš savo “sveiko proto” pozicijų. Ir vis tiek visos iškeltos temos lieka diskusijų objektu, jos galimos ginčyti.

    Šia tema tikrai galima kabėti labai daug, užsiduodant klausimus, kiek yra atleistina kalbėti iš “sveiko proto” mokslininkui, kiek jis gali kitus kaltinti “sveiko proto” naudojimu ir pan. Ir ši tema veikiausiai tebėra pakankamai svarbiu mokslininkų diskusijų objektu.

    Pasikartosiu – kaltinti “žiniasklaidos” rėmimusi “sveiku protu” nederėtų, tačiau komunikacijos problema yra, ir ji kyla dėl abiejų pusių, turint omeny “žiniasklaidos” pobūdį, veikiausiai čia labiau atsakomybę turėtų prisiimti patys mokslininkai. O štai pasiūlymai jai spręsti, iškelti teksto autoriaus, tikrai verti dėmesio.
    Aišku prie to turėtų prisidėti ir apskritai mokslo lygio kėlimas, atsikratant pseudo-mokslininkų, arba bent jau sudarant salygas juos nukonkuruoti.

    Apie “žiniasklaidą” ir mass media. Dėl kasdienės kalbos nieko negaliu pasakyt, gali būti, kad kalbininkams mass medijų sąvoka gerokai erzinanti. Tačiau čia buvo padarytas netikslumas vertime, o terminas “žiniasklaida” per greit prigijo, kad dabar pavyktų jį pakeisti. Ir paprasti žmonės neretai mini, kad “žiniasklaida” visai nėra žiniasklaida, kad ji jokių žinių neskleidžia. Moksliniame diskurse kalbos precizika yra gana svarbus dalykas, ir nesinori vartoti sąvokų, iš kurių nėra aišku, apie ką mes kalbam. Masinės medijos (arba mass media) žymiai tiksliau nusako esmę: kad tai yra tam tikras tarpininkas, masiškai perduodantis informaciją masiniam vartotojui, bet ir tas tarpininkas nėra toks paprastas, veikiau lęšis, iškreipiantis realų vaizdą – asmuo nėra informuojamas apie realią situaciją jo visuomenėje ir aplinkoje, nes veikia vidinė masinių medijų ideologija: informacijos atrankos, apdorojimo ir pateikimo (orientuojantis į tam tikras auditorijas, rinkos segmentus) mechanizmai, kurie priklauso nuo žurnalistų verslo interesų (noro parduot), nuo socialinių normų ir t.t.
    Žinoma, kasdienėje kalboje prigijusio termino, apie kurį “visi žino”, ką jis reiškia, neverta išguiti iš kasdienės kalbos – jis puikiai atlieka paprastos, kasdienės, “sveiku protu” paremtos komunikacijos funkcijas. Tačiau moksliniame diskurse komunikacija turi būti gerokai tikslesnė ir aiškesnė, taigi tarp dalies Lietuvos mokslininkų sociologų yra nusistovėjusi nuomonė, kad bent jau moksliniame diskurse “žiniasklaidos” sąvokos vartoti nederėtų kaip klaidinančios ir vietoj jos reikėtų vartoti mass media, arba masinių medijų, sąvoką.
    Dar vienas klausimas – ką daryti mokslininkui, kai jis kalbasi su paprastais žmonėmis, kurią sąvoką naudoti. Veikiau “žiniasklaidos” – dėl susišnekėjimo. Kita vertus, jeigu masinių medijų sąvoka pamažu prigytų ir įgytų savo prasmę ir kasdienėje kalboje, galbūt būtų prasminga pereiti prie jos, taigi mokslininkui, tikinčiam, kad jo auditorija supras, ką jis turi omeny, visai tiktų vartoti “mass media” sąvoką. Žinoma, čia lauktų žygis pas kalbininkus, bandant įrodyti viso to prasmę. Terminas negražus savo angliškumu, bet tikslesnis.
    Šioje erdvėje aš pati būčiau linkusi vartoti mass media sąvoką.

  3. Petras @ 2011-02-17 14:15

    Andriau – teisingai pastebėjote, tekste remiuosi ne reprezentatyviu tyrimu (kuris būtų pravartus, pritariu Agnei), o tik empirine generalizacija. Bet išvadas apie švelniai tariant neadekvačiai reprezentuojamą sociologiją darau ne tik iš kelių pacituotų straipsnių (jie – tai jau visas įmanomas ribas peržengiantis sociologijos suplakimas su popkultūros retorika), o iš ilgamečio buitinio įvairių medijų stebėjimo iš išorės ir iš vidaus.

    “Delfi” nėra ta viena, kur galima tikėtis rasti mokslinio pobūdžio straipsnių – visiškai sutinku, mokslinių straipsnių geriau ieškoti akademiniuose leidiniuose. Bet mokslinės problematikos ir mokslo autoritetu paremtų daugiau ar mažiau bulvaru kvepiančių teiginių jame apstu, ir būtent tokius straipsnius bei juose tendencingai pristatomą sociologiją aš siekiau aptarti. Problema ta, kad tiesiogiai su mokslu nesusiduriantys skaitovai per tokius pseudomokslinius pristatymus susidaro nekokią nuomonę apie mokslą apskritai ir konkrečiai – apie sociologiją.

    Dėl mass media – ačiū Agnei, iš esmės sutinku su jos argumentais. Taip, remiantis VLKK 2010 m. spalio 28 d. nutarimu “Dėl svetimžodžių atitikmenų sąrašo” Nr. PN-6, mass media yra nerekomenduotinas terminas, kuris visgi kur kas tikslesnis negu labiau viešajam, o ne mokslo diskursui priderantis žodis “žiniasklaida”.

    Beje, Andriau, būtų įdomi Jūsų paties nuomonė viešo sociologijos ir sociologų įvaizdžio klausimu.

  4. andrius.at @ 2011-02-17 23:08

    Agne, dėkoju už išsamų paaiškinimą kuo skiriasi “žiniasklaida” ir “mass media”. Pasiūlėte versti “masinės medijos”, tiesioginis vertinys, tačiau skamba maloniau. Minėjote, jog “žiniasklaida” abejotina sąvoka, nes neskleidžiamos žinios, skleidžiama informacija. Būsiu įkyrus, tačiau paprašysiu paminėti, kuo skiriasi žinios nuo informacijos. Ar tai ne tas pats?

    Petrai, dėkoju už išsamų mano komentaro komentarą.

    “Beje, Andriau, būtų įdomi Jūsų paties nuomonė viešo sociologijos ir sociologų įvaizdžio klausimu.”

    Įtariu, jog minimas įvaizdis ženkliai smarkiau rūpi patiems sociologams, negu pašaliečiams. Įtariu, jog sociologai ženkliai jautriau reaguoja, nei pašaliečiai kaip jie viešai rodomi. Manau, jog tai galioja bet kuriai mažai grupei, kuri išpuoselėja elgesį, kuris pastebimai skiriasi nuo kitų grupių elgesio.

    Tačiau, pritariu, jog neverta numoti ranka, kada atliktas darbas pristatomas akivaizdžiai prastai. Kaip Jūs ir Agnė pastebėjote, straipsniai masinėse medijose skiriasi nuo straipsnių akademiniuose leidiniuose. Geras žurnalistas privalo turėti gerą akį, kad suprastų tyrimo esmę ir gerą ranką, kad žmogui nesidominčiam sociologija (ar kita sritimi) tai įdomiai ir trumpai perteiktų. Nežinau, gal Lietuvoje ruošiami mokslo populiarinimo krypties žurnalistai. Jei ruošiami, akivaizdu, jog jie nedirba delfi.lt portale.

  5. Veronika @ 2011-12-08 15:45

    Linkėjimai Petrui. Komiksas itin į temą tavo tekstui: http://www.phdcomics.com/comics/archive.php?comicid=1174

Trackbacks & Pingbacks

  1. Medijos vs statistika – komi(ksi)škai | Sociali sociologija

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS