Skip to content

Tyrimo subjektas – mano draugas

parašė sociologai.lt @ 2011 Kovo 21

Šiandien Agnė Šimkūnaitė siūlo pažiūrėti vieno filmo treilerį ir apie jį padiskutuoti.

Filme „Kitchen stories“ vaizduojamas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti viengungių naudojimosi virtuve įpročius. Taikomas stebėjimo metodas – tyrėjas turi ištisą parą stebėti tiriamąjį virtuvėje nuo specialios aukštos kėdės. Stebėtojo buvimas jokiu būdu negali įtakoti stebimojo elgesio. Filme vaizduojama kaip kintantis santykis tarp tiriamojo ir tyrėjo galiausiai perauga į draugystę, kuri komplikuoja tyrimo procesą. Smagi istorija iškelia klausimą apie moksliškumą – ar sociologas gali objektyviai stebėti tiriamąją realybę nuo aukštos kėdės. Turbūt niekas nesiginčys, kad visiškas objektyvumas neįmanomas, bet kur yra riba?

Mėgstu kokybinius tyrimo metodus, kai tikslas yra ne apibendrinti tikrovę, o parodyti jos įvairiapusiškumą. Patinka „prisijaukinti“ informantą. Aišku yra skirtingi charakteriai ir polinkis atsiverti nepažįstamam, bet iš mažos savo patirties pastebėjau, kad pirmą kartą susitikus žmogų kalbėtis būna gana sudėtinga. Kalbama apibendrintai, dalinamasi lyg ir ne savo patirtimi, o kaip yra priimta, kaip visi daro. Arba svarbiausi dalykai pasakomi jau išjungus diktofoną, kai dingsta tyrėjo – informanto santykis. O jei kalbinti žmogų, kuris jau yra tavo draugas? O jei per kelis susitikimus tampi informanto draugu? Tad kur yra ta riba? Viena vertus, tapdamas artimas informantas atsiveria ir artėdama prie jo galiu lyg ir geriau suprasti jo patirtį. Kitą vertus, priartėjus susitapatinu su juo ir tada nebeaišku, ar tikrai tyrimas yra apie informanto pasaulį, ar tik apie save patį.

4 Comments
  1. Veronika @ 2011-03-21 21:41

    “Kitchen stories” – pirmas nedokumentinis kandidatas į sociokino peržiūrą. Ką manot?

  2. andrius.at @ 2011-03-21 22:49

    Dėkui už, greičiausiai, įdomaus filmo paminėjimą.

    Sociologas, jei paveikia tiriamąjį, galėtų stebėti objektyviai, jei atsižvelgų į savo poveikį. Tiesa, ar ne paprasčiau būtų apsieiti su maža stebėjimo kamera, kuri filmuotų ištisą parą? Jei kamera maža (realu), stebimas žmogus greitai pamirštų apie jos egzistavimą.

  3. agne si @ 2011-03-23 00:59

    Jei tyrimo uždavinys (kaip rodoma filme) yra tik nubraižyti naudojimosi virtuve trajektoriją, kamera tikrai būtų optimaliausias sprendimas. Na, bet filme vaizduojama situacija leidžia pamąstyti apie tyrimo metodus, kur tyrėjo ir tiriamojo santykis yra tęstinis. Pavyzdžiui, dalyvaujamasis stebėjimas, kai tyrimas trunka ilgai, tyrėjas dalyvauja kasdieniame gyvenime, stebi ir kalbina jo dalyvius. Ar privalu laikytis filmo treileryje minimos taisyklės „never become friends“ ?

  4. OldSoul @ 2011-04-11 15:56

    Šis filmas puikiai iliustruoja, kad tyrinėti žmonių negalima kaip gamtos reiškinių ar objektų. Dalyvaujamasis stebėjimas šiuo atveju geriausias pasirinkimas ir tikslesnis, nes bendraujant galima lengviau suprasti motyvus. Vien trajektorija, kurią būtų galima stebėti kameros pagalba, gali ir neatskleisti, ko viengungiui reikia iš tikrųjų, juk jis tik prisitaiko prie esamų sąlygų. Aišku, metodus galima ir kombinuoti.

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS