Miestas – tai tekstas, kuriame būtini jungtukai
Miesto stebėtoja d. dalinasi su mumis savo refleksijomis apie stebimo objekto apibrėžtį.
Tyrinėdami miestą tyrėjai visų pirma apsibrėžia miestą. Tai daroma dėl metodologinio tikslumo, bet taip pat – tai slaptieji pokalbio mokslinėje bendruomenėje mechanizmai. Dirbdama kavinėje Gedimino prospekte nugirdau pokalbį [visada klausau svetimų pokalbių vykstančių prie kitų stalelių – tai geriausia sociologinio tyrimo medžiaga]: lietuvių kalbos besimokanti užsieniečių grupelė garsiai mėgina įvaldyti frazę „aš esu miesto centre“, ir klausia barmeno: „Is Vilnius a city? Wikipedia says Vilnius is a City“. Įsiplieskia diskusija tarp barmeno ir grupelės mokytojo, kas yra Vilnius: „city“ ar „town“? Klausau ir galvoju – tikrai, ir ar tai svarbu?
Apibrėžiant miestą taip pat iškyla klausimas, ar įtraukti priemiesčius ir ką laikyti Vilniaus priemiesčiu? Vilniuje būdingas posakis „einam į miestą“ kartais palydimas komiško susivokimo – mes gi jau mieste, ir atsakymo: „na tu supranti apie ką aš“. Turėdami bendras kontekstines nuorodas pokalbio dalyviai supranta (ir supranta kitą suprantant): miestas yra vieta, kurioje kažkas vyksta, kur galima įsilieti į veiksmą. Toks miestas Vilniuje yra senamiestis – centras (apimantis truputi plačiau – vieniems apima Užupį, o kitiems susitraukia iki Gedimino prospekto ir Pilies gatvės). Kadangi savo tyrime spekuliuoju įvairovės tematika, miesto apibrėžimas platus, kaip rašo Short: „plastiškas ir lankstus“ („plastic and elastic“). Jeigu kalbame apie Vilnių, jis nusitęsia nuo centrinio pašto iki VP Market gyvenvietės ir romų taboro Krtimuose. Jeigu įvairovė reikšmingas aspektas, negalime jos sieti su kuria nors viena miesto dalimi. Miestas – vientisas (o gal padrikas) didžiulis tekstas: surinkusi didžiąją dalį daiktavardžių ir saugiai uždariusi atskiroje teksto dalyje, matyt nesuprasiu miesto, jeigu negaliu skaityti toliau einančių 5 puslapių, matyt nesuprasiu miesto, jeigu tekste trūksta jungtukų, matyt nesuprasiu miesto.
