Skirtingumas
Anot C. Lévi-Strauss, pageidautina, kad ”kultūros išsaugotų savo skirtingumą arba kad jos atsinaujintų būtent dėl to, jog yra skirtingos. Tik reikia iš karto susitaikyti su kaina, kurią teks sumokėti: kiekviena kultūra, turėdama savo gyvenimo būdą, savo vertybių sistemą, saugo savo išskirtinumą; tokia nuostata yra sveika ir jokiu būdu – kad ir kaip mus verstų tuo patikėti – ne patologiška. Kultūra vystosi vykdydama mainus su kitomis kultūromis. Tačiau kiekviena turi šiek tiek tam priešintis, kitaip labai greitu laiku ji nebeturės, ką pasiūlyti mainais <..> Būtent dėl to, kad kultūros skirtingos, jų susitikimas būna vaisingas.”.
“Iš arti ir iš toli”, 2002
One Comment
→
Re: jeigu tikėsime tuo kaip M. Hollis „Socialinių mokslų filosofijoje“ pateikia Wittgensteino giminingumo teoriją — vienintelis panašumas tarp įvairių skirtingų „gyvenimo formų“ (taigi, ir kultūrų) yra tai, kad jos visos yra šiek tiek panašios viena į kitą. Remiantis tokiu tikrovės supratimu (tiksliau – supratimu, kad nėra tikrovės, o tik daug tikrovių – kai kurios labiau tarpusavyje panašios, kai kurios – mažiau), supanašėjimas iki vienos „universalios“ (šiais laikais būtų madinga sakyti „globalios“) kultūros yra neįmanomas a priori.