Skip to content

Sociologinio ūpo kėlimas(is) nemokslinėje konferencijoje

parašė Milda @ 2012 Gegužės 16

Labai džiaugiuosi, kad sulaukiau kvietimo skaityti pranešimą praėjusią savaitę vykusioje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto organizuotoje konferencijoje „Jaunimo finansai: ateitį kuriame šiandien“. Priežasčių džiaugtis turiu daug. Šiandien pareflektuosiu jas, o kitame įraše papasakosiu kelias įdomybes iš konferencijos.

Iš vienos pusės, džiaugiausi, kad apskritai organizuojama konferencija šiandien be galo aktualia ir mane dominančia tema, antra vertus, džiaugiausi, kad galiu pasidalinti savo žiniomis už mokslo/akademinių institucijų ribų, trečia vertus, dar labiau džiaugiausi po konferencijos, kai sulaukiau klausytojų reakcijos – jiems buvo be galo įdomus sociologinis požiūris, o ir sulaukiau kvietimų skaityti pranešimus kituose potencialiuose jaunimo tematikos renginiuose. Jautėsi, kad auditorija mažai susipažinusi su sociologine žiūra, tačiau ji jiems ir patiko, ir padėjo suprasti jaunimo gyvenime vykstančius pokyčius – gera jausti, kad sociologija iš tikrųjų gali būti įdomi ir naudinga platesnei visuomenei.

Visa tai pakėlė sociologinį ūpą! 

Kodėl man tai svarbu? Todėl, kad prijaučiu M. Burawoy‘aus viešosios sociologijos koncepcijai ir bent jau dabar, beieškodama savo sociologinio tapatumo, galvoju, kad ateityje norėčiau dalyvauti ir akademiniame, ir neakademiniame gyvenime. Manau, kad sociologinis žinojimas yra be galo vertingas plačiajai visuomenei, manau, kad sociologų nuomonės labai trūksta viešajame diskurse, manau, kad įvairioms visuomenės institucijoms be galo trūksta bendradarbiavimo su sociologais. Pritariu viešosios sociologijos tėvui, kad dalis sociologų neišvengiamai turi pašvęsti save nuolatiniam dialogo tarp sociologijos ir visuomenės palaikymui, kitaip sociologija taps savitikslė ir niekam nereikalinga (Burawoy, 2005).

Niekuomet nepritariu, kuomet kai kurie kolegos vis pašiepia filosofą A. Šliogerį dėl jo pasisakymų Delfyje ar kituose naujienų portaluose. Nekalbu apie jo pasisakymų turinį, kalbu apie patį veiksmą, kuris, mano manymu, yra sveikintinas. Jokiu būdu  nepalaikau stereotipo, kad viešumoje besireiškiantis mokslininkas yra mažiau „moksliškesnis“ ar profesionalesnis.

Vis prisimenu kriminologo E. Curries mintis, kad Amerikoje viešieji sociologai/kriminologai dažnai jaučia konfrontaciją su akademinės sociologijos/kriminologijos atstovais, kartais netgi institucinį spaudimą. Pasak E. Curries, viešoje sferoje aktyviai dalyvaujantys mokslininkai susiduria ne tik su subtiliu akademinės bendruomenės nepalaikymu, bet kartais ir smerkimu už tokį neva nesolidų ir profesionalių kriminologų bendruomenę diskredituojantį „pseudokriminologinį“ elgesį. Straipsnyje „Against Marginality: Arguments for a Public Criminology“ mokslininkas pateikė ne vieną pavyzdį iš savo patirties, kuomet pakliuvęs į tam tikras situacijas suprato, kad užsiimantys dažnu ataskaitų, kurios padėtų teisėtvarkos institucijoms keisti savo praktikas, rašymu niekada negaus valdžios akademinėje institucijoje. Pasak jo, jeigu kriminologas gausiai rašys moksliniuose žurnaluose – bus palaikomas ir skatinamas, o jeigu daugiau reikšis mass medijose, bus laikomas nerimtu. Kaip ir E. Curries, aš su tuo nesutinku. Dabar neturiu laiko plačiau apie tai parašyti, bet vasarą ketinu būtinai tai padaryti.

Tiesa, kalbant apie mass medijų bendradarbiavimą su sociologais, norėčiau paminėti bent jau mane labai džiuginantį lietuviškos laidos pavyzdį. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija savo programos repertuare turi laidą „Įžvalgos“, kurioje pasisakyti tam tikromis temomis dažnai kviečiami sociologai. Laidoje jau svečiavosi sociologai A. Poviliūnas, R. Lazutka, R. Žiliukaitė, A. Tereškinas, V. Gaidys (gal dar ką nors praleidau?). Išskirtinį dėmesį mūsų disciplinos atstovams rodantis laidos vedėjas Virginijus Savukynas man pasiteiravus teigė ir ateityje kviesiąs šios srities atstovus, nes, jo manymu, jų įžvalgos dažnai būna labai taiklios ir padedančios paaiškinti/suprasti daugumai rūpimus klausimus, problemas.

Beje. Dalyvavimas nemokslinėse konferencijose, mano manymu, labai naudingas kiekvienam jaunam ir turinčiam ką pasakyti sociologui. Paprastai kupiną profesinio žargono medžiagą pateikti taip, kad suprastų kiekvienas žmogus iš gatvės kartais gali būti tikras iššūkis ir neabejotinai gera patirtis :)

__________

Burawoy, M. 2004 Presidental Address For Public Sociology// American Sociological Review, 2005, Vol. 70 (February), p. 4 – 28.

Currie, E. Against Marginality: Arguments for a Public Criminology// Theoretical Criminology, 2007, Vol. 11, No. 2, p. 175 – 190.

No comments yet

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS