Skip to content

Internetinė kultūra: sociologijos memų atvejis

parašė sociologai.lt @ 2014 Liepos 14

Iš internetinių memų galima pasijuokti, dalintis jais ar įžvalgomis apie juos – tačiau pasigilinus į šį kultūrinių vienetų reiškinį galima atrasti juose slypinčių pėdsakų, kurie atspindi tai, kas rūpi, yra įdomu interneto vartotojų bendruomenei, memuose atsiskleidžia jų kūrėjų patirtys, požiūriai, nuomonės, tam tikri stereotipai. Memai yra puikūs tarpininkai, atskleidžiantys socialinius ir kultūrinius kontekstus, kuriems priklauso ne tik kuriantys, tačiau ir platinantys, besidalijantys šiais kultūriniais vienetais individai.

Savo bakalauriniame darbe „Internetinė kultūra: sociologijos memų atvejis“ dabar jau sociologijos absolventė Miglė Grigaitė analizavo vieną iš internetinės kultūros atvejų – internetinius sociologijos memus. Miglė atliko kokybinę 439-ių su sociologija susijusių memų, atrinktų tikslinės atrankos būdu, turinio analizę. Didžiausią dalį duomenų sudarė sociologijos memų srityje besispecializuojančiuose ar kitaip su sociologijos disciplina susijusiuose internetiniuose puslapiuose (daugiausia – blog‘uose ir microblog‘uose), pavyzdžiui, čia, čia, čia ir čia, rasti memai.

Konkretus sociologijos memų atvejis gali rūpėti sociologui ne tik kaip gana naujas ir mažai tirtas socialinis reiškinys, internetinės kultūros dalis, tačiau ir kaip galimas būdas pažinti pačius sociologus bei jų santykį/požiūrį su savo profesija/disciplina. Sociologijos memai – tam tikra refleksija, socialinė sąveika su savimi. Kita vertus, minėti memai gali prisidėti prie tam tikrų sociologijos įvaizdžių, tapatumo viešajame diskurse konstravimo, o kadangi sociologijos disciplina vis dar susiduria su miglotais ir klaidingais įvaizdžiais, šis klausimas yra svarbus.

Pagrindiniais tyrimo rezultatais Miglė dalinasi su Socialios sociologijos skaitytojais. (Beje, internetinių memų temą Socialioje sociologijoje jau yra palietusi Veronika, kuri šiame straipsnyje atskleidžia, kodėl sociologijos studentas yra avis).

Įžanga į tyrimo rezultatus

Ilgą laiką memo sąvoka buvo suprantama tokia prasme, kokią jai suteikė šios definicijos sumanytojas biologas R. Dawkins, kuris savo evoliucijos teorijai paaiškinti ieškojo žodžio, galinčio apibrėžti lengvai perduodamus kultūrinius vienetus (1). Taigi, anot jo, memas - savotiškas geno atitikmuo, tačiau skirtingai nuo geno, jis perduoda ne biologinę, o kultūrinę informaciją. Jeigu genai yra perduodami paveldėjimo, tai memai - imitavimo ir mėgdžiojimo būdais. Trumpai tariant, memas, anot R. Dawkins – tai lengvai perduodamas vienetas, nešantis savyje kultūrinę informaciją. Bet koks materialus dalykas ar reiškinys, kuris nėra biologiškai surištas su žmogumi, tačiau turi įtakos individų elgsenai, gali būti laikomas memu – tai visos plintančios idėjos, įvairūs fenomenai – mada, dietos, architektūra, priežodžiai, netgi vertybės ir normos ir dar be galo daug kas – irgi gali būti traktuojami kaip memai (ten pat). Būtent dėl tokios galimybės minėtą apibrėžimą pritaikyti gana lanksčiai, memais imta po truputį laikyti viskas, kas yra paplitę, plačiai žinoma, dažniausiai lengvai įsimenama ir tai, kas greit užkabina (catchy) (2). Internetas – ne išimtis. Šioje terpėje memams rastis ir gyvuoti yra kur kas paprasčiau nei bet kada iki šiol. Interneto vartotojai, įsitraukę į dalyvavimo internete kultūrą ir kurdami įvairiausio tipo turinį, sukuria sąlygas kultūrinei informacijai plisti ir cirkuliuoti (ten pat).

Internetinis memas iš esmės yra toks pat kultūrinio tipo vienetas, perduodantis informaciją ir keliaujantis nuo vieno individo prie kito. Tačiau interneto kontekste jo prasmė yra gerokai susiaurinama. Čia jis traktuojamas kaip garso ar vaizdo įrašas, judantis arba nejudantis paveiksliukas, frazė, sukurtas personažas, pokštas arba iliustracija (3). Tačiau tam, kad bet kuris iš prieš tai išvardintų dalykų, galėtų būti vadinamas memu, reikia, kad jis atitiktų tam tikras specifines charakteristikas. Jis turėtų būti ganėtinai nesudėtingas, aktualus, taikliai perteikiantis idėją, itin greit plintantis internetiniu būdu ir virusinis – t.y. užkrečiamas ir lengvai įsimenamas (4; 2). Taigi, internetinių memų sėkmingumas (ar memu bus dalijimasi ir jis toliau plis) priklauso nuo šių charakteristikų: jo virusinių savybių, plitimo greičio ir ilgaamžiškumo (4;2;1). Ilgaamžiškumas svarbus tuo, jog, kuo memas sugebės ilgiau išlikti ir išlikti aktualus, tuo ilgesnį laiką jis galės plisti toliau, toliu būdu užtikrindamas savo tąsą. Plitimo greitis turi įtakos sėkmingumui, nes kuo greičiau memas bus perkopijuotas, tuo didesnė tikimybė, jog jis ilgiau išlaikys informacijos, esančios jame tvirtumą ir individų dėmesį (2). O virusiškumas, pirmiausiai siejasi su paprastumu ir memų savybe būti lengvai įsimenamam. Tai reiškia, kad sėkmingų memų idėjos yra greitai ir be didesnio vargo kopijuojamos ir plintančios tarp individų (ten pat).

Nors užkrečiamumas yra viena esminių memų savybių, tačiau reikėtų atskirti, kad virusinis nuo meminio šiek tiek skiriasi. Virusinis – tai toks, kuris tiesiog greit plinta ar yra plačiai paplitęs, juo yra dalijamasi, tačiau labai svarbu tai, kad toks dalykas yra visai ar tik labai mažai pakitęs: pavyzdžiui – muzikinis klipas, daina ar naujas posakis. Tuo tarpu, meminis yra toks, kuris ne tik, kad sparčiai plinta, tačiau yra nuolat ir kintantis – perdaromas, perkuriamas, parodijuojamas, interpretuojamas, toks – kuris skatina interneto vartotojus įsitraukti savo kūrybiniu indėliu ir, vėlgi, dalyvauti interneto kultūroje, šįkart memų cirkuliacijos atžvilgiu (5).

Norint suprasti internetinius memus, kaip sklidinus tam tikrų prasmių bei kuriančius ar išreškiančius bendruomeniškumo jausmą, tam tikrą kolektyvinį aspektą, svarbu suvokti, jog jie yra ir tam tikra komunikacijos forma, savyje talpinanti ir nešanti informaciją. Be to, šiam komunikacijos būdui dažnai būdingas humoras, t. y. memai dažniausiai būna sąmojingi, šmaikštūs, ciniški, ironiški, juokingi (4). Bendruomeniškumo jausmas ir kolektyviškumas atsiskleidžia ne tik per humorą, tačiau ir per socialinės grupės savi-apsibrėžimą – tapatumo suvokimą. Šiuo atveju, svarbūs tampa bendri simboliai, socialiniai ir kultūriniai kontekstai.

Humoro svarbą internetinių memų kultūrai darbe atskleidžiau per pranašumo ir nesuderinamumo teorijas, tačiau čia šių idėjų neplėtosiu. Trumpai tariant, humoras gali tiesiogiai atskleisti specifines tam tikros grupės savybes, nurodyti bendrą toje grupėje egzistuojantį žinojimą, išryškinti unikalią grupės pasaulėjautą. Humoras padeda formuoti santykį su kitu, atitinkamai formuoja ir mes bendruomeniškumą, nes humoras internetinių memų atveju neretai būna paremtas vidiniais, tik atitinkamai socialinei grupei būdingais, suprantamais juokeliais. Humoras turi tris svarbias funkcijas.

Identifikacijos funkcija humorui leidžia sukurti suvokimą, padidinantį grupės vidinę (in-group) darną ir saitus, taip pat, šios funkcijos pagalba, humoras pagrindžia ir legitimuoja bendrai grupėje iškeltą supratimą (6). Tokiu būdu, humoras tampa priemone identifikuotis su grupe, nes yra patvirtinama tai, kas grupei yra bendra. Tam iliustruoti puikiai tinka vadinamieji vidiniai juokeliai (inside-jokes), kurie yra būtent ir skirti tam, kad juos suprastų tik tam tikra socialinė grupė, nepaisant to, ar ją sudaro keli individai ar visa visuomenė. Identifikacijos funkcija turi ir kitą pusę – tuo pat metu, kai vieniems individams humoras padeda identifikuotis su kažkokia socialine grupe, visi kiti yra diferencijuojami – atskiriami, nes, paprasčiausiai, to humoro nesupranta, tokiu būdu likdami už tos socialinės grupės ribų.

Kontrolės arba pasipriešinimo funkcijos, iš tiesų yra panašios į, atitinkamai, identifikacijos ir diferenciacijos funkcijas. Tik čia humoras veikia kaip galios įrankis. Kontrolė, savo ruožtu, gali pasireikšti tada, kai socialinės grupės viduje yra įsteigiamos kažkokios bendros, kolektyvinės normos, kurios randasi juokiantis ir išryškinant kažkokius nukrypimus (ten pat). Kitais žodžiais tariant, humoras čia tampa galia kontroliuoti vidines taisykles per tai, kas yra kolektyviai juokinga. Reikia turėti omenyje, jog humoras konkrečios socialinės grupės viduje visuomet remiasi būtent tos grupės normomis, praktika, patirtimi ir problemomis (7). O tai reikštų, kad per tai, kas juokinga galima formuoti ir kontroliuoti ir vidinę grupės tvarką, unikalų grupės identitetą ir netgi solidarumą.

Kaip jau minėjau, humoras, nors yra bene pagrindinis, tačiau ne vienintelis kriterijus, nurodantis socialinę grupę vienijantį bendrumą ar vieną iš grupės tapatumo aspektų. Tai, kad internetiniai memai gali formuoti bendruomeniškumą ir bendrumo jausmą, atsiskleidžia ir kitų charakteristikų dėka.

Savitas požiūris į pasaulį ateina ir per tai, kaip grupė save identifikuoja ir koks yra jos kolektyvinis tapatumas. Anot, R. Jenkins, tapatumas yra individų gebėjimas atskirti, kas yra kas (who‘s who and what‘s what) (8). Tai apima žinojimas, kas esame mes (t.y. tam tikra socialinė grupė), žinojimas, kas yra kiti, kitų žinojimas, kas esame mes ir t.t. Trumpai tariant, tai individų vietų socialiniame pasaulyje multidimensinė klasifikacija (ten pat). Darant prielaidą, jog visi tapatumai yra socialiai sukonstruoti, o tokiam konstravimui įtakos gali turėti labai daug įvairių reiškinių, būtina pabrėžti tai, kad socialinės grupės tokius reiškinius apdoroja ir jų prasmę pertvarko pagal socialines apibrėžtis bei kultūrinius projektus, sudarančius jų pačių socialinės struktūros bei erdvės ir laiko pagrindą (9;10). Vadinasi, socialinės grupės pasaulį suvokia specifiškai ir skirtingai. Tam įtakos turi tai, kaip tos grupės save identifikuoja, nes tai, savo ruožtu, atspindi kaip ir kokiu būdu yra priimama socialinė tikrovė.

Socialinės grupės saviidentifikacija, kuri yra ne kas kitas, kaip vidinis grupės apsibrėžimo produktas, yra glaudžiai susijusi su tos grupės interesais – tai kaip ji save identifikuoja yra santykyje su tuo, kaip ji apibrėžia savo interesus (8). Tai reiškia, kad kolektyvinė identifikacija remiasi tuo, kas grupėje visiems jos nariams yra bendra arba, kitaip tariant, ji sužadina bendrą individų vaizdinį, kurie, kad ir labai abstrakčiai, tačiau yra panašūs (ten pat). Galima daryti prielaidą, kad bendras panašumas tarp socialinės grupės narių yra būtina kolektyvinio tapatumo sąlyga. Toks panašumas gali būti nebūtinai akivaizdus, tačiau ir simbolinis. Simboliai, šiuo atveju, reikštų bet kokius, kad ir abstrakčius, sunkiau apčiuopiamus, įvairialypius, nebūtinai tikslius dalykus, leidžiančius pajusti bendrumą ir mes jausmą. Tiesa, tokie simboliai leidžia grupės nariams išlikti skirtingais individualiai, tačiau šias individualias skirtybes užmaskuoja ir išryškina tai, kas bendra kolektyviai (ten pat). Tai reiškia, kad bendrumo jausmas ir bendruomeniškumas gali pasireikšti ne tik per humorą, tačiau ir apskritai per tai, kas leidžia pajusti bendrybę su kitais tos pačios socialinės grupės nariais. Vertėtų atsiminti ir B. Anderson įsivaizduojamas bendruomenes, kuriose individų bendruomeniškumas randasi būtent iš konkrečioje socialinėje grupėje bendrai suprantamų, žinomų užuominų ir nuorodų (11). Tai suponuoja, kad toks žinojimas yra neatsiejamas nuo tokio paties ar labai panašaus socialinio, kultūrinio konteksto, vertybių ir normų rinkinio, nes esant didelėms išvardintų aspektų skirtybėms, nebūtų įmanomas tarpusavio supratimas ir bendras žinojimas socialinės grupės viduje.

Bendruomeniškumo jausmas formuojasi ne tik per patį bendrumą kaip tokį, tačiau ir per tai, kaip tas bendrumas yra apibrėžiamas. O jį galima suprasti ne tik kaip vienodumą, solidarumą ar bendro sąmoningumo, kolektyvinio veiksmo manifestaciją, tačiau ir kaip skirtį tarp dviejų kategorijų: mes ir kiti (12). Kitaip tariant, norint suprasti, kas yra mes arba kas ir kodėl priklauso vienai socialinei grupei, reikia suprasti ir apibrėžti kitus, esančius už grupės ribų, nes paprasčiausiai, negalima apibrėžti vieno, neapibrėžiant kito (8). Kadangi randasi tokia binarinė priešprieša, tai šias dvi kategorijas būtinai skiria riba, kuri, savo ruožtu, gali būti labai įvairiai įprasminta. Skirtis, išryškinanti kito kategoriją gali būti tai, jog už socialinės grupės ribų esantys individai gali neturėti specifinės patirties, tam tikrų išgyvenimų ir kt., kurie būtų bendri kitoje priešpriešos pusėje esantiems individams.

Pavyzdžiui, vienas iš būdų, kuris gali apibrėžti socialinę grupę, tai informacijos perdavimo būdas – unikali kalba, žargonai, išsireiškimai, kurie gali būti neperprantami kitiems (13). Aiškinant skirtį tarp mes ir kiti galima pasitelkti ir M. Foucault žinojimo diskursą, kuris atsiskleidžia per galią prieš kitus, kai būtent žinojimas yra panaudojamas galiai įgauti (14). Tai reiškia, kad viena socialinė grupė turi specifinį žinojimą, kuriuo gali operuoti ir turėti ar bent jausti galią prieš individus, patenkančius į kitybės kategoriją. Tokių požiūrio taškų, aiškinančių, kuo pagrįsta riba tarp mes ir kiti gali būti labai įvairių, tačiau svarbiausia pažymėti tai, kad juntamas bendrumas socialinės grupės viduje nurodo priklausymą tai grupei ir tuo pat metu sukuria barjerą, kurio pagalba galima apibrėžti kuo ta grupė yra skirtinga, savotiška, įdomi, kas ją vienija. Kaip M. Castells teigia, konstruojant kolektyvinį grupės tapatumą bene svarbiausiu aspektu tampa klausimai kas ir kodėl nori kurti tokį, o ne kitokį tapatumą (10).

Įvedus kitybės kategoriją ir turint omenyje tai, kad socialinės grupės identifikuoja save pagal tam tikrus kriterijus, svarbus tampa ir atgalinis ryšys – tai, kaip socialinę grupę identifikuoja ir apibrėžia kiti (8). Tam tikrų charakteristikų priskyrimas grupei, anot kitų, yra socialinis grupės identitetas, kuris gali leisti kategorizuoti, stereotipizuoti socialines grupes, o svarbiausia, kad toks kolektyvinis identitetas leidžia grupei būti nuspėjamai (ten pat). Tai reiškia, jog žinant kokiai socialinei grupei priklauso individas, galima nuspėti tam tikras socialines savybes, kuriomis tas individas pasižymės.

Tyrimo rezultatai

Norėdama pažinti su sociologija susijusius memus,  atlikau kokybinę 439-ių su sociologija susijusių memų, atrinktų tikslinės atrankos būdu, turinio analizę. Didžiausią dalį duomenų sudarė sociologijos memų srityje besispecializuojančiuose ar kitaip su sociologijos disciplina susijusiuose internetiniuose puslapiuose (daugiausia – blog‘uose ir microblog‘uose), pavyzdžiui, čiačiačia ir čia, rasti memai.

Analizuodama duomenis dariau prielaidą, kad šie memai yra kurti bent minimalių sociologinių žinių turinčių individų, todėl aptariant tyrimo rezultatus yra naudojamas apibendrinimas – „sociologai“, kuris apima tirtų memų kūrėjus ir „sekėjus“. Reikia nepamiršti, kad memus traktavau ir analizavau kaip humoristinius, ironizuojančius ir pašiepiančius tam tikrus dalykus, todėl skaitant tyrimo rezultatus, reikia nuolat turėti tai omenyje. Antras svarbus paminėti aspektas, kuris galėjo turėti įtakos duomenų analizei ir interpretacijai, yra glaudžiai susijęs su tiriamuoju objektu ir manimi kaip tyrėja, kuri priklauso memuose liečiamai grupei. Kliūtimi galėjo tapti mano negalėjimas visiškai atsiriboti ir objektyviai – „iš aukšto“ –  pažvelgti į tyrimo medžiagą dėl pačios buvimo sociologe. Analizuodama duomenis jau turėjau tam tikrų išankstinių žinių ir numanymų apie paslėptą turinį. Tokių specifinių žinių neturintis žmogus į tuos pačius memus galėtų pasižiūrėti visiškai kitaip. Tačiau, kita vertus, galbūt būtent tai, kad esu sociologė, galėjo padėti man taikliau suprasti ir interpretuoti memus, nes, kaip jau minėjau anksčiau, memai kupini vidinių juokelių, kurie yra būtent ir skirti tam, kad juos suprastų tik tam tikra socialinė grupė ir tai grupei visiškai svetimi individai gali jų nesuprasti.  Kitaip sakant, buvimas sociologe man padėjo pagauti memų siunčiamą žinutę ir pan.

Analizuojant memus didžiausias dėmesys buvo skiriamas tam kaip memuose atsiskleidžia sociologų tarpusavio santykiai, santykis su kitais, koks yra sociologų požiūris į sociologijos specialybę/discipliną ir socialinę realybę (koks gyvenamasis pasaulis atsispindi. Gyvenamasis pasaulis – „kasdienybės prielaidos, kurios didžiąja dalimi formuoja socialinę tikrovę ir perteikia savitus socialinės aplinkos bruožus“ (15, p. 51)).

Savirefleksija ir santykis su sociologijos disciplina

Internetiniuose sociologijos memuose išryškėja sociologų kaip atliekančių sociologijos vaidmenis savirefleksija bei santykis su sociologijos disciplina. Pastarieji aspektai išryškina bendruomeniškumo ir mes jausmus, kurie padeda formuoti bendrą sociologų vaizdinį. Bendruomeniškumas iš esmės atsiranda per dalijimąsi patirtimis, išgyvenimais, kurie yra nesunkiai atpažįstami ir bendri sociologų bendruomenei. Trumpai tariant, galima daryti prielaidą, jog sociologijos memuose yra atskleidžiami bendri, sociologams universaliai suprantami dalykai.

Visų pirma, sociologų bendrumo jausmą galima užčiuopti per bendrą požiūrį į sociologijos discipliną. Pastarąjį sociologai galimai įvardija kaip pakeitusį gyvenimą:

Tokį sociologų deklaravimą apie savo discipliną, galima iliustruoti pavyzdžiais, susijusiais su nuolat išreiškiama meile ir prisirišimu sociologijai. Galima teigti, kad sociologai vaizduoja save kaip atsidavusius sociologijos mokslui individus, kurie esant sąlygoms nepraleidžia progos atlikti savo sociologo vaidmens:

Galima teigti, jog sociologų ir sociologijos disciplinos santykiai komplikuojasi, kai sociologams tenka užimti jau ne sociologo per se, o sociologijos studento vaidmenį:

Bendrumas, šiuo atveju, gali taip pat atsiskleisti ne per tai, kas yra bendra konkrečiai sociologams, tačiau per tai, kas yra bendra apskritai studentams.

Sociologijos disciplina, anot sociologijos memų kūrėjų, yra ironizuojamai vaizduojama kaip suteikianti ne tik specifinį žinojimą, kurį galima panaudoti kaip galią prieš kitus, tačiau ir kaip suteikianti galimybę laikyti save viršesniais ir neslėpti savo arogancijos:

Tęsiant apie, sociologijos disciplinos suteikiamas savotiškas privilegijas, atsiskleidžia ir toks sociologų požiūris, jog sociologija gali suteikti galimybę legitimuoti ir pateisinti sociologų elgesį, kuris neatitinka visuomenei priimtų normų ir neformalių taisyklių:

Tokią sociologų nuomonę apie sociologiją galima interpretuoti ir kaip galimą pasiteisinimą, pateiktą tarsi vietoj priekaišto sau, kurį gali suprasti tik individai, turintys sociologinių žinių:

Tai, kas leidžia sociologų bendruomenei išreikšti stiprų tarpusavio supratimo ir bendruomeniškumo jausmą – tai sociologijos memuose atskleidžiamas sociologų požiūris ir santykis su sociologijos teorijomis ir teorijų autoriais. Pastarieji yra bene unikalūs ir iš dalies galima sakyti, kad priklauso tik sociologijos disciplinai, todėl memuose išryškėjęs operavimas teorijomis ir jų autorių pavardėmis nurodo tai, kad jie taip pat yra įrankis sociologų bendruomenės išskirtinumui kurti.

Tai, kaip sociologijos teorijų autoriai vaizduojami, reikia aptarti jau vien todėl, kad internetiniuose sociologijos memuose jiems yra skiriama tikrai nemažai dėmesio. Dalyje memų sociologams teoretikams dėmesys yra skiriamas tiesiog pritaikant jų portretus ar pavardes šmaikščiuose kontekstuose, parodant, kad jie yra svarbūs sociologų gyvenimuose:

Ironizuotas autorių pavardžių naudojimas ir planuotas nesuderinamumas – žodžių žaismas galimai atskleidžia tai, kad neišmanant sociologijos ar su ja susijusių teorijų autorių, yra sudėtinga suprasti, kas šiuose memuose yra juokinga ar šmaikštu:

Įdomu ir tai, kad sociologijos teorijų autorių bendra svarba sociologams yra vaizduojama per išreikštą tam tikrą susižavėjimą jais ar jų sukurtomis teorijomis, kurios įkvepia, nustebina, suteikia sociologui prasmingų žinių, skatina juos sociologiškai mąstyti:

Taip pat, sociologai, atskleidžiantys savo požiūrį į tai, ką, anot jų, jie patys veikia studijuodami sociologiją ar rašydami mokslinius darbus, yra linkę šmaikščiai reflektuoti save žinomų sociologų, nemažai nuveikusių sociologijos disciplinos labui, vietoje.

Sociologijos memai perteikia ne tik sociologų ir sociologijos teoretikų, tačiau ir sociologų tarpusavio santykius. Jie, be abejo, nurodo į tai, kas yra universalu tik sociologų bendruomenei (kiti lieka už ribų). O jų požiūrį vieni į kitus, galima traktuoti kaip tam tikrą solidarumo formą ir bendruomeniškumo manifestaciją. Iš karto reikia paminėti, jog nagrinėjamuose memuose pasimato tai, jog sociologai reflektuoja šią bendruomenę kaip ne itin gausią, tačiau kartu galima interpretuoti, jog tai skatina stipresnį solidarumo jausmą ir kolektyviškumą, kuriuo patys sociologai džiaugiasi:

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad patys sociologai kelia vieni kitiems gana aukštus reikalavimus. Tai parodo kritiškas vieni kitų vertinimas. Šiuo atveju daugiausia dėmesio yra skiriama sociologams dėstytojams ir sociologijos naujokams, kurie, kaip atskleidžia memai, nepateisina tam tikrų sociologų lūkesčių ir nesilaiko neformalių sociologams priimtinų taisyklių, pavyzdžiui: nesilaiko mokslinių darbo nuorodų, deklaruoja visai ne sociologinę laikyseną ir t.t. Dėl šių priežasčių, jie yra kritikuojami ir tuo pat metu tarsi yra kvestionuojamas jų kaip sociologų vaidmuo:

Šie pavyzdžiai įrodo, kad sociologai ypač linkę vertinti kritiškai tuos, kurie, atrodytų, priklauso tai pačiai solidariai sociologų bendruomenei, tačiau kurių kaip sociologų vaidmuo neatitinka jiems iškeltų lūkesčių.

Sociologų požiūris į savo perspektyvas ir memuose pateiktas ironizuotas santykis su darbu po studijų baigimo taip pat yra panašus. Šiuo atveju, sociologai humoristiškai dalijasi tarpusavyje savo nuoskaudomis ir pasijuokia iš savęs:

Sociologų santykis su kitais

Analizuojant internetinius sociologijos memus išryškėja sociologų santykių su kitais ypatumai. Galima teigti, kad šie santykiai atsiskleidžia per tam tikrą savotišką hierarchiškumą. Žinoma, reikia darkart pabrėžti, jog šie memai yra ironizuojantys ir humoristiniai, todėl hierarchiškumą reikia suprasti metaforiškai ir kaip formą, per kurią yra patogu ir įdomu analizuoti sociologų santykį su kitais.

Reikia akcentuoti, kad analizuojant šiuos santykius, tenka turėti omenyje prieš tai aptartą sociologų požiūri vienų į kitus. Tai yra svarbu todėl, kad, per santykį su kitais neretai atsiskleidžia ir yra darkart pabrėžiamas, formuojamas aiškus sociologų bendruomeniškumo ir kolektyviškumo jausmas. Būtent ši sociologų mes jausena, leidžia sociologams iškelti tam tikrą specifinį žinojimo galios diskursą, kuris leidžia pamatyti tai, kad kiti, anot sociologų, yra laikomi šiek tiek menkavertiškesniais, mažiau protingais ir įžvalgiais. Toks požiūris vyrauja dėl sociologų ir kitų požiūrių į socialinę tikrovę skirtumų.

Visų pirma, santykius su kitais labai taikliai atskleidžia šis memas:

Tai iškart nurodo santykių su visais, esančiais už sociologų bendruomenės ribų, komplikuotumą. Visų pirma, jis atsiskleidžia per žinojimą – t.y. kad sociologai turi tam tikrų specifinių žinių, kurios tarsi legitimuoja sociologų galimybę laikyti save pranašesniais:

Kaip matyti iš pavyzdžių, žinojimas dažniausiai būna susijęs su tuo, kaip skirtingai yra suprantama socialinė tikrovė. Jeigu sociologai visur taiko savo sociologines žinias ar tiesiog kritiškai į viską žvelgia, tai kiti, anot sociologų, yra nenuovokūs ir nematantys tikrosios realybės.

Reikia atkreipti dėmesį, kad sociologai linkę į kitus žiūrėti iš aukšto, todėl dažniausiai, nors ir garsiai to neišreikšdami, tačiau vis tiek yra linkę gana neadekvačiai reaguoti į kitų pasisakymus. Tokia reakcija neretai būna agresyvi ar pasišaipomojo pobūdžio:

Tiesa, taip pat reikia paminėti, kad bendrai memuose pateikiamos reakcijos neretai atspindi interneto kultūroje vartojamus išsireiškimus, sutrumpinimus, žargonus (pvz.: LOL, GTFO (get the fuck out), STFU (shut the fuck up) ir kt.), kurie hiperbolizuotai išreiškia nepasitenkinimą, tačiau iš esmės nėra piktybiniai.

Svarbu paminėti tai, kad komplikuoti, sudėtingi santykiai vyrauja net artimoje ar intymioje sociologui aplinkoje. Tai reiškia, kad sociologai niekaip negali ištrūkti tiek iš painių santykių, tiek iš sociologijos kaip tokios. Jie taip pat yra sociologinio ir įprasto žinojimo ar skirtingo pasaulio suvokimo sankirtos išdava:

Tačiau išskirti reikia ir tai, kad sociologas gali atlyžti santykiuose su kitu, tačiau tik su viena, tarsi nutylėta, tačiau būtent sociologo iškelta sąlyga – kad individas suprastų, susidomėtų kokia nors sociologine mintimi ar teorija, arba pats ją išreikštų. Tokiu atveju sociologas palankiau žvelgia į kitą, trumpam priimdamas į savo bendruomenę, laikydamas pastarąjį padoriu žmogumi:

Sudėtingi sociologų santykiai su kitais yra svarbūs ne tik iš sociologų perspektyvos. Memuose yra išreikštas, anot sociologų, egzistuojantis atitinkamas kitų požiūris į sociologus, kuris, galima teigti, gali turėti įtakos kitų individų nuomonei ne tik apie paskirus sociologus, tačiau ir apskritai apie visą sociologų bendruomenę. Šiuo atveju sociologo ir kito santykiai taip pat yra parodomi kaip ne itin draugiški:

Galima daryti išvadą, kad sociologai kitų atžvilgiu nėra itin priimtini ir laukiami asmenys. To priežastį galima įvardinti kaip per didelį sociologų norą viską analizuoti, išaiškinti kitiems, kas, anot jų, yra tikrai teisinga ir koks socialinis pasaulis yra iš tiesų. Taip pat erzinti gali ir tai, jog sociologai nuolat viską analizuoja, todėl kiti gali jaustis kaip tiriamieji ir negebėti atsipalaiduoti būnant greta sociologo.

Analizuojant kitų požiūrį į sociologus, atrodo, įdomu ir naudinga išskirti kitų požiūrį būtent į sociologiją kaip discipliną.Čia pasimato, kad viešas sociologijos įvaizdis iš tiesų yra gana miglotas ir neskaidrus. Ji nėra visiems puikiai pažįstama, suprantama ir aiški. Sociologija kaip mokslo šaka gali būti maišoma su kitais socialiniais mokslais, taip pat, gali būti, kad su ja visuomenė tiesiog yra mažai susipažinusi:

Analizuojant internetiniuose sociologijos memuose išryškėjusius santykius tarp sociologų ir likusios visuomenės dalies, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kokie santykiai egzistuoja tarp sociologijos ir kitų disciplinų.

Visų pirma, čia išryškėja sampratų dėl disciplinų moksliškumo ir metodų skirtumai:

Pateiktuose pavyzdžiuose išryškėja tai, kad tarp skirtingų disciplinų vyrauja konfliktas dėl skirtingos moksliškumo ir disciplinų metodologinių ir epistemologinių nuostatų sampratos. Sociologai savo discipliną laiko, be abejo, validžiu mokslu, tuo tarpu kitų disciplinų atžvilgiu yra juntamas skeptiškumas. Interpretuojant, galima daryti išvadą, jog kiekvienos disciplinos atstovas vertina kitus etnocentristiškai, pagal savo disciplinoje išpažįstamas taisykles bei normas. Šį bruožą galima taikyti tiek sociologijos, tiek kitoms disciplinoms.

Tęsiant apie sociologų santykius su kitomis disciplinomis, vienas svarbus paminėti aspektas, atsiskleidžiantis sociologijos memuose yra sociologų požiūris į ir santykis su kitomis mokslo šakomis, kurios yra glaudžiai susijusios su sociologijos disciplina. Ironizuojamas matematikos ir statistikos poreikis sociologijoje. Čia sociologų nuomonės gali išsiskirti. Vieniems sociologams tikslieji mokslai sociologijoje atrodo ne visai reikalingi:

Sociologų santykis su gyvenamuoju pasauliu

Gyvenamasis pasaulis arba socialinė tikrovė sociologui nėra duotybė ir savaime suprantamas dalykas. Kritinė sociologo akis į tai, kas kitiems atrodo natūralu ir įprasta, žvelgia ne tiesiogiai, tačiau per specifinę sociologinę prizmę. Tai reiškia, kad visas gyvenamasis pasaulis yra tarsi prafiltruojamas pro sociologinio mąstymo ir matymo tinklą. Galima teigti, kad tai, kaip sociologai suvokia gyvenamąjį pasaulį, yra bene esminis ir svarbiausias bei nemažiau įdomus aspektas, vienijantis sociologų bendruomenę ir kuriantis joje mes jausmą. Kitokį – specifinį – požiūrį į realybę sociologai linkę suvokti ir sąmoningai įvardindami:

Tai, kad sociologai į kasdienį gyvenimą žvelgia netiesiogiai, atskleidžia ir internetiniuose sociologijos memuose nesunkiai pastebima sociologų tendencija, visur taikyti konkrečias sociologijos teorijas. Viena vertus, sociologai tai supranta sąmoningai reflektuodami:

Kita vertus, vėlgi, šis aspektas atsiskleidžia ir per sociologų dalijimąsi savo patirtimi, kai yra nurodoma, jog iš sociologijos tyrimo lauko ištrūkti yra neįmanoma, todėl sociologinės žinios yra pritaikomos įvairiuose kasdieniškuose kontekstuose:

Tokį gyvenamojo pasaulio sociologinį reflektavimą, atskleidžia ir ne tik konkrečiai įvardintos sociologinės teorijos. Sociologai linkę į kasdienybę žvelgti ir tiesiog per bendrą sociologijos žinojimo diskursą nebūtinai operuodami konkrečiomis teorijomis, o tiesiog išreikšdami, kad gali mąstyti kritiniu sociologiniu būdu:

Tai, kad sociologai gyvenamajame pasaulyje nuolat operuoja sociologinėmis įžvalgomis, teorijomis ir sąvokomis, galima paaiškinti memuose aiškiai atsiskleidžiančia sociologų nuostata, kad sociologinė vaizduotė ir sociologinis socialinės tikrovės matymas jiems yra įgimti, natūralūs ir tarsi savaime suprantami:

Memuose atsiskleidžia sociologų ir gyvenamojo pasaulio santykių svarba. Buvimas socialinėje tikrovėje be akivaizdžių priežasčių sociologams yra svarbus ir tuo atžvilgiu, jog dėl sociologijos disciplinos savitumo ir plataus tyrimo lauko sociologai iš kasdieniškų situacijų pasisemia sociologinių idėjų, kurias vėliau gali taikyti ir studijų metu. Todėl kasdienybė memuose yra vaizduojama kaip labai svarbus ir sociologams turintis akivaizdžią įtaką dalykas:

Viena vertus, sociologinis specifinis žinojimas leidžia sociologams kitaip žvelgti į gyvenamąjį pasaulį ir matyti kaip ir kokiu būdu iš tikrųjų veikia visuomenė, tačiau kita vertus, toks savitas pasaulio matymas, anot sociologų, gali ir kenkti normaliai (kaip yra įprasta kitiems) funkcionuoti visuomenėje ir būti joje atsipalaidavus:

Interpretuojant, taip pat, galima pastebėti, kad dėl sociologijos disciplinai būdingo savitumo, suteikiančio galimybę sociologines žinias taikyti labai plačiai, sociologai gali ir pradėti kvestionuoti, kas iš tiesų iš gyvenamojo pasaulio gali būti analizuojama sociologiškai, o kur gali būti jų pačių persistengimo į viską žvelgti savaip rezultatas:

Straipsnis parengtas pagal Miglės Grigaitės bakalauro darbą, kurio vadovė – Milda Pivoriūtė.

_______________________

1. Dawkins, R. 2006. The Selfish Gene [interaktyvus]. 3-ioji laida. Oxford: Oxford University Press.

2. Knobel, M. ir Lankshear, C. 2007. Online Memes, Affinities, and Cultural Production. In: Knobel, M. ir Lankshear, C. A New Literaces Sampler. New York: Peter Lang Publishing, Chapter 9.

3. Vickery, J. R. 2014. The The curious case of Confession Bear: the reappropriation of online macro-image memes, Information, Communication & Society, 17(3): 301-325.

4. Davison, P. 2012. The Language of Internet Memes. In: Mandiberg, M. The Social Media Reader [interaktuvus]. New York University Press, Chapter 9.

5. Shiman, L. 2013. Memes in a Digital World: Reconciling with a Conceptual Troublemaker, Journal of Computer-Mediated Communication [interaktyvus], 18(3): 362-377.

6. Lynch, O. H. 2006. Humorous Communication: Finding a Place for Humour in Communication Research, Communication Theory, 12(4): 423-445.

7. Baym, N. K. 1995. The Performance of Humor in Computer-Mediated Communication, Computer-Mediated Communication, 1(2): 54-76.

8. Jenkins, R. 2008. Social Identity. 3-oji laida. London: Routledge.

9. Castells, M. 2001. The Internet Galaxy: Reflections On The Internet, Business, And Society. New York: Oxford University Press.

10. Castells, M. 2006. Tapatumo galia. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

11. Anderson, B. 1999. Įsivaizduojamos bendruomenės : apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą. Vilnius: Baltos Lankos.

12. Brubaker, R. ir Cooper, F. 2000. Beyond „identity“, Theory and Society, 29(1): 1-47.

13. Blevins, R. R. ir Holt, T. J. 2009. Examining the Virtual Subculture of Johns, Journal og Contemporary Ethnography, 38(5): 619-648.

14. Foucault, M. ir Deleuze, G. 1977. Intellectuals and power. In: Language, counter-memory, practice. Ithaca: Cornell University Press, 205-217.

15. Valantiejus, 2004. Kritinis sociologijos diskursas: Tarp pozityvizmo ir modernizmo. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

One Comment
  1. Veronika @ 2014-07-15 22:13

    Pora pastabų dėl tikslinės atrankos tikslumo. Šis žvėris (http://sociologai.lt/wp-content/uploads/2014/07/108.jpg aka Anthropology Major Fox) atvyksta iš kaimyninio ir sociologams labai artimo, bet visgi ne sociologinio gardo. O šis (http://sociologai.lt/wp-content/uploads/2014/07/104.png aka Science Major Mouse) – apskritai reprezentuoja outsiderio, su sociologijos įvadu susipažinusio atsitiktinai, tikriausiai privalomose bendro lavinimo dalykų paskaitose, perspektyvą ir požiūrį, infantilizuojantį sociologiją ir sociologus, kurių teorijos ir interpretacijos yra “savaime suprantamos” ir neva išmąstomos be papildomo pasirengimo.

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS