iš tiesų ačiū už komentarus ir pasidalinimą nuomonėmis, manau, kad net nepasiekus bendro sutarimo, vien klausimų kėlimas ir diskutavimas jau savaime vertingas dalykas.

Taip pat ačiū ir už temų pasiūlymus – bandysime po truputį plėstis ir apimti kuo daugiau Lietuvos aktualijų. O dėl Baltarusijos – tikriausiai reiktų ištaikyti laiką ir nuvažiuoti pasidairyti, kokia dabartinė situacija (asmeniškai paskutinį kartą ten buvau prieš penketą metų, po šios diskusijos pamaniau, kad gerokai pasenusi gali būti ta atmintis).

Kol kas tiek minčių :)

Aš teigiau ir teigiu, kad visose šalyse yra ir blogų, ir gerų dalykų. Bet pasakoti į vienus vartus “koks baisus gyvenimas Baltarusijoje” yra daugiau nei savotiškas.

Akivaizdu, kad čia užsiimamos keistos pusės: viena pusė argumentuoja už tai, kad Baltarusijoje gyventi nėra taip jau gerai ir blogiau, nei Lietuvoje, o kita pusė – iš pradžių kad Baltarusijoje gyventi geriau, nei Lietuvoje, paskui – kad Lietuvoje gyventi yra blogai. Pirma, priklauso nuo to, ką mes vadiname gerai (šis klausimas jau buvo iškeltas, bet atsakymas liko neaiškus). Antra, priklauso nuo to, kokius indikatorius pasirenkame to mūsų pasirinkto “gerai” matavimui (šis klausimas irgi buvo iškeltas – kalbant apie objektyvumą).

Pritariu, kad Baltarusijoje gyventi, pagal mano įsivaizdavimą, kas yra geras gyvenimas ir pagal turimus ne visai objektyvius duomenis apie gyvenimą ten, nėra gerai. Pagal tuos pačius kriterijus, kurie keliami Baltarusijai ir remiantis tokiais pat ne visai objektyviais duomenimis, galiu pasakyti, kad Lietuvoje gyventi yra geriau, nei Baltarusijoje.
Svarbu – tai jokiu būdu nereiškia, kad manau, kad Lietuvoje besąlygiškai gyventi puiku. Trūkumų yra. Neaišku, kas vyksta, žmonių nuotaikos negeros (įdomu, kodėl?). Tikrai yra ką keisti. Tačiau manau, kad Baltarusijoje situacija blogesnė. O ten dar ir keitimo galimybės mažesnės.

Beje, Subjektyvi, galbūt galėtumėte išplėsti, ką turite omeny sakydama “blaiviu protu nepaaiškinama šalies destrukcija” ir “tokia įvykių politika”?
Ar manote, kad Baltarusijoje gyventi geriau, nei Lietuvoje? Kodėl? Ar manote, kad Baltarusijoje nėra diktatūros arba kad gyvenimo gerovė yra atskiras nuo režimo klausimas? Kodėl? Ir dar, ar manote, kad jeigu pas mus būtų ne demokratija, būtų geriau? (šis klausimas, kiek pamenu, ir buvo diskusijos esmė)

Pirma, dėl ramaus ir užtikrinto vidutinės klasės gyvenimo: kontrolės priemonė yra paprasta – tas pats darbas. Turi darbą – esi užtikrintas. Darbą duoda valstybė. Iš darbo išmeta valstybė. Iš esmės, ar gali užsitikrinti pragyvenimą (ir kokį) lemia valstybė. Tai reiškia, kad jeigu šiandien kažkam pasakysi, kad kažkas neužtikrinta tavo gyvenime, tai rytoj tikrai būsi nebeužtikrintas. Tai aišku, kad niekas niekam nepasakys, kad darbas neperspektyvus, o pinigų trūksta. Tiesiog tokia konstrukcija iš principo negali būti naudojama.

Antra, jeigu dažniausiai tenka lankytis Minske ir bendrauti su tenykštės vidurinės klasės atstovais, tai yra vienas dalykas. Dar aštuoni milijonai (daugiau nei dvi Lietuvos) gyvena ne Minske. Ir nepriklauso jokiai vidurinei klasei. Kaip ir kuo gyvena tie žmonės? Kas nors tai žino? Aš, prisipažinsiu, nežinau, bet tai, ką nujaučiu ir atsimenu iš vienos kitos kelionės “į išvirkščiąją pusę”, nėra labai jauku.

Trečia, pats “modus vivendi”, gyvenimo būdo atskaitos taškas – priklauso nuo to, kurioje vietoje yra idealo kartelė. Nežinau, kur kiekvieno mūsų ta kartelė yra (atskira plati tema), bet ten labai dažnai kartelė yra ne “pavalgyti skaniai” ir ne “kad tvarka būtų” ir ne dar kažkas, o “kad nebūtų karo”. Tokiu atveju, idealas yra labai paprastas – dvetainis (“yra” arba “nėra”, jokių kokybinių kriterijų) ir lengvai įvykdomas. Tai jeigu Lietuvoje būtų toks pat požiūris, mes irgi jaustumės gyveną puikiai, ar ne?

Ketvirta, dabar įsivaizduokite, kad gyvenate Baltarusijoje, auginate mažą vaiką ir dėl kokios nors priežasties nutariate, kad jis auklėjamas baltarusiškai. Na, čia kaip ir asmeninis pasirinkimas, nieko iš principo blogo, tiesa? O dabar įsivaizduokite, kad vedate kelių metų vaiką patikrinti, ar jis psichiškai sveikas, ir psichiatras įrašo į kortelę, kad vaikas “neturi pakankamai protinių gabumų”. Kodėl? Nes nesupranta rusiškai. Čia kaip suprasti? Kokybiška sveikatos apsauga?

Penkta, dėl sveikatos apsaugos, o taip pat ir sveiko maisto. Tai va, po Černobylio katastrofos 1986 metais, visi radiaciniai debesys buvo ardomi virš Baltarusijos (kad nenuskristų į Maskvą) ir todėl būtent Baltarusijos teritorijoje nusėdo didžioji dalis radioaktyvių dulkių. Reiškia, dalis teritorijos yra užteršta. Tuo tarpu, kad visiems kliūtų vienodai, kontaminuotas maistas maišomas su nekontaminuotu (pieno, mėsos produktai). Jau 20 suvirš metų. Čia normalu?

Apibendrinant, manau, kad su Baltarusija viskas atrodo tvarkoj (ir labiau tvarkoj nei Lietuvoje), tol, kol mūsų žvilgsnis yra pakankamai paviršutiniškas ir nepradeda užkabinti kasdienybės detalių ir faktų, kurių niekas neparodys per televizorių (nei per baltarusišką, nei per “užsienietišką”). O tada jau – laikykis, kaip pasakoj – kuo toliau, tuo baisiau :)

Dėl “geležinės uždangos” – vizų kainos (60 eu) ir ištęstos procedūros labai smarkiai apriboja judėjimo laisvę, kai vidutinis darbo užmokestis yra maždaug 200 eu (neduočiau rankos nukirsti dėl statistikos patikimumo) ir tais atvejais, kai šalį palikti norisi kuo skubiau (kas buvo aktualu nemažam būriui žmonių po 12-19 įvykių).

Įdomu, nes mano pačios įspūdžiai gan smarkiai skiriasi, jei nesakytume kardinaliai. Apie tavo minimas visuomenės nuotaikas, socialines garantijas, “adekvačias kasdieninio gyvenimo kainas ir darbą, kurį dauguma turi”, apie geležinės uždangos nebuvimą (teko domėtis vizų kainomis ir išdavimo procedūrų ypatumais bei trukme?).

Neturiu nieko prieš subjektyvias nuomones, išskyrus tas, kurios mėgina apsimesti objektyviais faktais.