<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Pierre Bourdieu lauko teorija: miesto sociologijos pratimas komentarai</title>
	<atom:link href="http://sociologai.lt/2010/pierre-bourdieu-lauko-teorija-miesto-sociologijos-pratimas/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://sociologai.lt/2010/pierre-bourdieu-lauko-teorija-miesto-sociologijos-pratimas/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Tue, 18 Nov 2025 09:16:30 +0200</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.3.1</generator>
	<item>
		<title>Autorius: Agne</title>
		<link>https://sociologai.lt/2010/pierre-bourdieu-lauko-teorija-miesto-sociologijos-pratimas/comment-page-1/#comment-34</link>
		<dc:creator>Agne</dc:creator>
		<pubDate>Wed, 10 Nov 2010 15:30:38 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=78#comment-34</guid>
		<description>Įdomus aspektas - referentų pasirinkimas. Ar mes kalbame apie mieste veikiančias jėgas, kurios suformuoja tam tikrą miesto būtį keturių įvardytų kapitalų formų ir habitus požiūriu? Ar mes kalbame apie miestus-kaip-agentus, t. y., pasirenkame jėgomis ne kažką, kas yra mieste, o miestą kaip tokį? Tada būtų galima kalbėti apie agentą-Niujorką, turintį daug, tarkim, ekonominio kapitalo (nepretenduoju į pavyzdžio adekvatumą realybei - tam reikėtų platesnių studijų, kurios, manau, ilgainiui vertos atlikti), susiduriantį su agentu-Paryžiumi, turintį daug kultūrinio kapitalo. Taip pat jiedu gali susidurti su agentu-Maskva, kuris, tarkim, yra kiek silpnesnis kultūrinio kapitalo požiūriu už Paryžių ir kiek silpnesnis ekonominio kapitalo požiūriu už Niujorką. Šie miestai kovoja globalinių miestų erdvėje dėl aukštesnės simbolinės galios, pasitelkdami žaidime laikomus svarbiausiais kapitalus (tarkim, globaliame kapitalistiniame pasaulyje tatai būtų ekonominis kapitalas, taigi laimėtų Niujorkas) arba bando pakeisti žaidimo struktūrą ir svarbiausiu kapitalu padaryti tą, kuris yra jiems palankesnis (tarkim, Paryžius bandytų pasakyt, kad ekonominis kapitalas globaliame pasaulyje nieko nebereiškia, kad esmė yra kultūra). Tiesa, šiokios analizės atveju kyla miestų personifikavimo klausimas - kiek tai leistina, ir galimybės atsieti miestus nuo juose ir tarp jų migruojančių kitų globalių galių, iskaitant ir minėtas grupes, kurios pagal savo interesus formuoja miesto vaizdą. 
Galimos dvi ieškojimų kryptys ir, manau, abi pakankamai įdomios. Ir netgi verta įtraukti trečią, kurią plėtojo pats Bourdieu - tai atskiri individai kaip referentai (miestų gyventojai). Tada iškyla esminis klausimas - o kaip visa tai susiję, miestai kaip vienetai, miesto grupės kaip vienetai ir individai kaip vienetai, kurių visų analizė leistų pažinti miestą kaip tokį? (ir tenka prisiminti Bourdieu siūlytą vidurio kelią)</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Įdomus aspektas &#8211; referentų pasirinkimas. Ar mes kalbame apie mieste veikiančias jėgas, kurios suformuoja tam tikrą miesto būtį keturių įvardytų kapitalų formų ir habitus požiūriu? Ar mes kalbame apie miestus-kaip-agentus, t. y., pasirenkame jėgomis ne kažką, kas yra mieste, o miestą kaip tokį? Tada būtų galima kalbėti apie agentą-Niujorką, turintį daug, tarkim, ekonominio kapitalo (nepretenduoju į pavyzdžio adekvatumą realybei &#8211; tam reikėtų platesnių studijų, kurios, manau, ilgainiui vertos atlikti), susiduriantį su agentu-Paryžiumi, turintį daug kultūrinio kapitalo. Taip pat jiedu gali susidurti su agentu-Maskva, kuris, tarkim, yra kiek silpnesnis kultūrinio kapitalo požiūriu už Paryžių ir kiek silpnesnis ekonominio kapitalo požiūriu už Niujorką. Šie miestai kovoja globalinių miestų erdvėje dėl aukštesnės simbolinės galios, pasitelkdami žaidime laikomus svarbiausiais kapitalus (tarkim, globaliame kapitalistiniame pasaulyje tatai būtų ekonominis kapitalas, taigi laimėtų Niujorkas) arba bando pakeisti žaidimo struktūrą ir svarbiausiu kapitalu padaryti tą, kuris yra jiems palankesnis (tarkim, Paryžius bandytų pasakyt, kad ekonominis kapitalas globaliame pasaulyje nieko nebereiškia, kad esmė yra kultūra). Tiesa, šiokios analizės atveju kyla miestų personifikavimo klausimas &#8211; kiek tai leistina, ir galimybės atsieti miestus nuo juose ir tarp jų migruojančių kitų globalių galių, iskaitant ir minėtas grupes, kurios pagal savo interesus formuoja miesto vaizdą.<br />
Galimos dvi ieškojimų kryptys ir, manau, abi pakankamai įdomios. Ir netgi verta įtraukti trečią, kurią plėtojo pats Bourdieu &#8211; tai atskiri individai kaip referentai (miestų gyventojai). Tada iškyla esminis klausimas &#8211; o kaip visa tai susiję, miestai kaip vienetai, miesto grupės kaip vienetai ir individai kaip vienetai, kurių visų analizė leistų pažinti miestą kaip tokį? (ir tenka prisiminti Bourdieu siūlytą vidurio kelią)</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
