Kitas galimas atsakymas: egzistuoja tam tikros kontrolės institucijos – formalios ir neformalios, t. y., pirma, paaugliai yra baudžiami už svaigalų vartojimą tam tikruose kontekstuose (tiesa, išskyrus namus) ir teisinių institucijų prižiūrimi griežčiau, nei suaugę žmonės, antra, jie patiria vidinį ir išorinį (tėvų, mokytojų) spaudimą laikytis vis tik egzistuojančios normos nevartoti svaigalų, kol jie tėra jauname amžiuje. Kad ši norma egzistuoja, kokybiniu, ne kiekybiniu požiūriu, matome ir iš to, kaip yra reaguojama į svaigalus vartojančius paauglius bei į šia tema išsakomus komentarus, kas yra priimtina ir gerai, o kas ne. (neneigiu normos egzistavimo reikalingumo, čia kitas klausimas)