<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Su padėka profesoriui Benui Aggeriui, arba mano klystkeliai ir šiokie tokie supratimai komentarai</title>
	<atom:link href="http://sociologai.lt/2010/su-padeka-profesoriui-benui-aggeriui-arba-mano-klystkeliai-ir-siokie-tokie-supratimai/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://sociologai.lt/2010/su-padeka-profesoriui-benui-aggeriui-arba-mano-klystkeliai-ir-siokie-tokie-supratimai/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Tue, 18 Nov 2025 09:16:30 +0200</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.3.1</generator>
	<item>
		<title>Autorius: Agnė</title>
		<link>https://sociologai.lt/2010/su-padeka-profesoriui-benui-aggeriui-arba-mano-klystkeliai-ir-siokie-tokie-supratimai/comment-page-1/#comment-23</link>
		<dc:creator>Agnė</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 25 Oct 2010 10:17:58 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=35#comment-23</guid>
		<description>Julija,

yra dar vienas variantas - derinti minėtus tris kelius tarpusavyje. Veikiausiai daugumai galų gale taip ir nutinka: sužinai standartinį enciklopedinį apibrėžimą, tada pradedi studijuoti istoriją ir suprasti, kad viskas nėra taip paprasta, ir nuolat reflektuoji, kokia sociologija susidėjo tavojoje galvoje. 
Taip, apibrėžimas išeina pakankamai kintantis ir skirtingas pas kiekvieną. Kita vertus, ar tai tikrai yra blogai? Kol susišnekame, kol žinome, kad kalbame apie maždaug tą patį, tol galime apie tai kalbėti. O šiokie tokie skirtumai - skatina diskusijas (juo labiau, kad jie susiję su tam tikrais platesniais požiūriais, nei tik apibrėžimas, tai yra požiūriais apie tai, kaip aiškinti pasaulį ir kaip su juo elgtis, remiantis tais aiškinimais).</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Julija,</p>
<p>yra dar vienas variantas &#8211; derinti minėtus tris kelius tarpusavyje. Veikiausiai daugumai galų gale taip ir nutinka: sužinai standartinį enciklopedinį apibrėžimą, tada pradedi studijuoti istoriją ir suprasti, kad viskas nėra taip paprasta, ir nuolat reflektuoji, kokia sociologija susidėjo tavojoje galvoje.<br />
Taip, apibrėžimas išeina pakankamai kintantis ir skirtingas pas kiekvieną. Kita vertus, ar tai tikrai yra blogai? Kol susišnekame, kol žinome, kad kalbame apie maždaug tą patį, tol galime apie tai kalbėti. O šiokie tokie skirtumai &#8211; skatina diskusijas (juo labiau, kad jie susiję su tam tikrais platesniais požiūriais, nei tik apibrėžimas, tai yra požiūriais apie tai, kaip aiškinti pasaulį ir kaip su juo elgtis, remiantis tais aiškinimais).</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Agnė</title>
		<link>https://sociologai.lt/2010/su-padeka-profesoriui-benui-aggeriui-arba-mano-klystkeliai-ir-siokie-tokie-supratimai/comment-page-1/#comment-22</link>
		<dc:creator>Agnė</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 25 Oct 2010 10:09:48 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=35#comment-22</guid>
		<description>Bandymas apibrėžti tokį dalyką geriausiai pavyksta per diskusiją.
Tačiau vien diskusijos, kurios tikslas - aiškintis, kas yra sociologija, buvimas šį tą pasako. Ar pasako, kad sociologija (bent jau mūsų aplinkoje ir mūsų galvose) patiria krizę? Ar prieštaravimai sociologijos apibrėžime, daugelio sociologijų buvimas tą krizę identifikuoja? Abejočiau. Kodėl? Todėl, kad sociologijos esminis bruožas - kritiškumas ir reflektyvumas. Jei mes nustotume klausti, kas yra sociologija, jeigu tai pasidarytų visiškai aišku, ar tai nereikštų vieno iš dviejų: arba kad mes nebemąstome kritiškai, arba kad sociologija nebejuda, ji yra nuėjusi į istoriją? 
Atėjus į bakalauro studijas daugumai būna gerokai aiškiau, kas yra sociologija, negu tiems, kurie jau yra magistre. Magistrantams tai veikiausiai yra aiškiau, nei profesoriams (jeigu profesoriai tam prieštarautų, nuoširdžiai kviečiu tai daryti - būtų įdomu sužinoti). Tai gali reikšti du dalykus: arba kad studentai rečiau paklausia savęs - ar tikrai? (šis klausimas sociologijoje labai svarbus), arba kad  profesoriai geriau išmano situaciją, tai yra, &quot;žino&quot;, kad sociologija nėra vientisa, o jos situacija - gana neaiški. Tik ar neturėtų būti bent kokio sutarimo? Galbūt čia ir yra esminė problema: judėjimas, idėjų atsiradimas ir susidūrimai yra gerai, kol nėra tokie stiprūs, kad sugriautų patį pagrindą, galimybę mūsų srityje tas idėjas plėtoti. Tačiau šitoje vietoje verta prisiminti T. Kuhn - mokslo revoliucijos yra mokslo vystymasis, taigi nereikia jų bijoti; išsiaiškinus visus aiškintinus dalykus, mokslas miršta.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Bandymas apibrėžti tokį dalyką geriausiai pavyksta per diskusiją.<br />
Tačiau vien diskusijos, kurios tikslas &#8211; aiškintis, kas yra sociologija, buvimas šį tą pasako. Ar pasako, kad sociologija (bent jau mūsų aplinkoje ir mūsų galvose) patiria krizę? Ar prieštaravimai sociologijos apibrėžime, daugelio sociologijų buvimas tą krizę identifikuoja? Abejočiau. Kodėl? Todėl, kad sociologijos esminis bruožas &#8211; kritiškumas ir reflektyvumas. Jei mes nustotume klausti, kas yra sociologija, jeigu tai pasidarytų visiškai aišku, ar tai nereikštų vieno iš dviejų: arba kad mes nebemąstome kritiškai, arba kad sociologija nebejuda, ji yra nuėjusi į istoriją?<br />
Atėjus į bakalauro studijas daugumai būna gerokai aiškiau, kas yra sociologija, negu tiems, kurie jau yra magistre. Magistrantams tai veikiausiai yra aiškiau, nei profesoriams (jeigu profesoriai tam prieštarautų, nuoširdžiai kviečiu tai daryti &#8211; būtų įdomu sužinoti). Tai gali reikšti du dalykus: arba kad studentai rečiau paklausia savęs &#8211; ar tikrai? (šis klausimas sociologijoje labai svarbus), arba kad  profesoriai geriau išmano situaciją, tai yra, &#8220;žino&#8221;, kad sociologija nėra vientisa, o jos situacija &#8211; gana neaiški. Tik ar neturėtų būti bent kokio sutarimo? Galbūt čia ir yra esminė problema: judėjimas, idėjų atsiradimas ir susidūrimai yra gerai, kol nėra tokie stiprūs, kad sugriautų patį pagrindą, galimybę mūsų srityje tas idėjas plėtoti. Tačiau šitoje vietoje verta prisiminti T. Kuhn &#8211; mokslo revoliucijos yra mokslo vystymasis, taigi nereikia jų bijoti; išsiaiškinus visus aiškintinus dalykus, mokslas miršta.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Julija</title>
		<link>https://sociologai.lt/2010/su-padeka-profesoriui-benui-aggeriui-arba-mano-klystkeliai-ir-siokie-tokie-supratimai/comment-page-1/#comment-21</link>
		<dc:creator>Julija</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 25 Oct 2010 10:05:09 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=35#comment-21</guid>
		<description>Padrikas atsiliepimas apie apibrėžimų kūrimo kėblumus: kalbėdami apie sociologiją, bandome apibrėžti abstraktų reiškinį, neturintį referento, dar labiau -- kaip pasakytų Baudrillardas -- reiškinį, kurio ir nagrinėjamas objektas -- visuomenė -- taip pat seniausiai prarado referentą arba niekada jo neturėjo. Sociologija = simuliakras :)

Jei rimčiau, įsivaizduokime sociologijos naujoką, atsidūrusį apibrėžimo paieškos padėtyje - jis gali rinktis vieną iš trijų kelių: 

1. Gilintis į dalyko istoriją (neakivaizdu, kada ji prasideda), skaityti begalę tekstų (kurių visada bus daugiau, nei įmanoma perskaityti per visą gyvenimą), stengtis susintezuoti visumą iš skirtingų požiūrių (kurie dažniau bus prieštaringi, nei sutampantys). 

2. Visiškai atsiriboti ir formuluoti savo asmeninį apibrėžimą. &lt;em&gt;Cogito, ergo scio&lt;/em&gt; (mąstau, vadinasi, žinau) - visi gyvename asmeninėje subjektyvioje tikrovėje, todėl turiu teisę apibrėžti sąvają taip, kaip noriu - taip pat ir savo sociologiją kuriu tokią, kokią išmanau pats. 

3. Priimti pirmąjį išgirstą neprobleminį ir neišplėstą apibrėžimą - iš studijų įvado paskaitos, iš enciklopedijos, iš diplomo (&quot;baigę studijas gali dirbti...&quot;) ir daugiau prie šio klausimo nebegrįžti. 

Atmetus trečiąjį kelią kaip patį lengviausią ir reikalaujantį mažiausiai pastangų, lieka rinktis tarp pirmųjų dviejų. Čia susiduriame su problema: pirmasis kelias yra begalinis, taigi juo įmanoma tik nuolat &lt;em&gt;eiti&lt;/em&gt;, niekada neprieinant galutinės išvados (&quot;mokymasis visą gyvenimą&quot;! madinga šiuolaikinėje vadyboje!). Tuo tarpu antrasis kelias galbūt drąsus, bet egocentriškas. Ignoruoti istoriją prentenzinga. Gyvendamas subjektyvioje tikrovėje, rizikuoji niekada nesusitikti su kitais. &quot;Čia tik aš vienas gražus su baltu poltu&quot; - tai ir lik vienas, neišmanėli! Ką darysi, kai su tavimi niekas nesikalbės? 

Šioje vietoje norėtųsi pateikti apibendrinančią įžvalgą, bet fragmentiškai sprendžiant tokias &quot;metaproblemas&quot;, išvadas daryti dar sunkiau, nei tada, kai sprendi praktines dilemas, būdamas įsitikinęs, kad viskas reliatyvu.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Padrikas atsiliepimas apie apibrėžimų kūrimo kėblumus: kalbėdami apie sociologiją, bandome apibrėžti abstraktų reiškinį, neturintį referento, dar labiau &#8212; kaip pasakytų Baudrillardas &#8212; reiškinį, kurio ir nagrinėjamas objektas &#8212; visuomenė &#8212; taip pat seniausiai prarado referentą arba niekada jo neturėjo. Sociologija = simuliakras :)</p>
<p>Jei rimčiau, įsivaizduokime sociologijos naujoką, atsidūrusį apibrėžimo paieškos padėtyje &#8211; jis gali rinktis vieną iš trijų kelių: </p>
<p>1. Gilintis į dalyko istoriją (neakivaizdu, kada ji prasideda), skaityti begalę tekstų (kurių visada bus daugiau, nei įmanoma perskaityti per visą gyvenimą), stengtis susintezuoti visumą iš skirtingų požiūrių (kurie dažniau bus prieštaringi, nei sutampantys). </p>
<p>2. Visiškai atsiriboti ir formuluoti savo asmeninį apibrėžimą. <em>Cogito, ergo scio</em> (mąstau, vadinasi, žinau) &#8211; visi gyvename asmeninėje subjektyvioje tikrovėje, todėl turiu teisę apibrėžti sąvają taip, kaip noriu &#8211; taip pat ir savo sociologiją kuriu tokią, kokią išmanau pats. </p>
<p>3. Priimti pirmąjį išgirstą neprobleminį ir neišplėstą apibrėžimą &#8211; iš studijų įvado paskaitos, iš enciklopedijos, iš diplomo (&#8220;baigę studijas gali dirbti&#8230;&#8221;) ir daugiau prie šio klausimo nebegrįžti. </p>
<p>Atmetus trečiąjį kelią kaip patį lengviausią ir reikalaujantį mažiausiai pastangų, lieka rinktis tarp pirmųjų dviejų. Čia susiduriame su problema: pirmasis kelias yra begalinis, taigi juo įmanoma tik nuolat <em>eiti</em>, niekada neprieinant galutinės išvados (&#8220;mokymasis visą gyvenimą&#8221;! madinga šiuolaikinėje vadyboje!). Tuo tarpu antrasis kelias galbūt drąsus, bet egocentriškas. Ignoruoti istoriją prentenzinga. Gyvendamas subjektyvioje tikrovėje, rizikuoji niekada nesusitikti su kitais. &#8220;Čia tik aš vienas gražus su baltu poltu&#8221; &#8211; tai ir lik vienas, neišmanėli! Ką darysi, kai su tavimi niekas nesikalbės? </p>
<p>Šioje vietoje norėtųsi pateikti apibendrinančią įžvalgą, bet fragmentiškai sprendžiant tokias &#8220;metaproblemas&#8221;, išvadas daryti dar sunkiau, nei tada, kai sprendi praktines dilemas, būdamas įsitikinęs, kad viskas reliatyvu.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
