“Rytų” viduje elitų struktūrą aklai tapatinti tikrai neverta, net apsiribojus tik buvusios Sovietų Sąjungos plotme (na, jei imtume lyginti, pavyzdžiui, Estiją ir kokią Turkmėniją). Analogiškai, nevienalyčiai yra ir elitų karjeros takai pačios Rusijos viduje, ypač tokiuose regionuose kaip Kaukazas (beje, cituoti autoriai trumpai atkreipia dėmesį į šį aspektą). Jei reiktų dabar pat, be papildomo įsigilinimo, užsiimti poziciją, sakyčiau kad visur būtų galima bandyti grupuoti elitą pagal išskirtas kilmes (nomenklatūra, disidentai ir t. t.), tik va pačių tų grupių sudėtis, elgesys ir likimas galėtų ženkliai skirtis (tiek “Rytų” bloko subyrėjimo metu, tiek dabar – skirtingi socialiniai statusai, skirtingas lyderių traktavimas viešajame diskurse, atviras arba slaptas veiklos pobūdis, persekiojimai).

O toliau esminiai skirtumai turbūt susideda iš to, koks yra ryšys tarp elito struktūros ir įvairių jai (ne)prieinamų instrumentų. Pavyzdžiui, kokią įtaką vienas kitam daro elitai ir žodžio (ne)laisvė arba kaip sąveikauja elitai ir jiems pavaldžios (arba kaip tik – neprieinamos) jėgos struktūros: kariuomenė, policija, slaptosios tarnybos etc.

Čia disertaciją galima parašyti ™ :)

Ar Tavo minimi autoriai kalba apie kokius nors esminius elito struktūros skirtumus “Rytų” viduje? Jie tikriausiai suvokiami kaip visas regionas už buvusios geležinės uždangos(?), tad ar tos pačios išvados galioja kalbant tiek apie Čekoslovakiją, Vengriją, Lenkiją, tiek apie Rusiją?