Pirma, dėl „neduotų darbo moteriai“ – skubotas apibendrinimas. Perskaičius visą straipsnį, paaiškėja, kad jis susijęs visai ne su seksizmu darbovietėje. Manau, kad tai tik autoriaus pasirinkta argumentų dėstymo seka, kurioje jis pradeda nuo paprasčiausiai paaiškinamo aspekto – moterų (ne)įdarbinimo ir pereina prie sudėtingesnių problemų.

Antra, aš bet kada pasirengus padėti apskaičiuoti, kiek kainuotų iš pažiūros nekaltą ir paprastą verslo idėją įgyvendinti Lietuvoje. Taip pat – kokiais įstabiais feodalais-direktoriais (štai kur žymiai tikresni seksistai, beje) gali būti verslo partneriai ir ką reiškia konkurencija mažos valstybės rinkoje.

Manau, kad Vengrija čia nėra ypatinga valstybė – panaši situacija yra daugelyje (jei ne visose) post-planinės ekonomikos valstybėse. Minimalūs skirtumai galimi nebent ten, kur kažką lemia rinkos dydis, pvz. Lenkijoje. Čia daug daugiau už galimas kultūrines nuostatas, nuotaikas bei vertybes žaidžia tokie dalykai kaip smulkaus ir vidutinio verslo tradicijos, monopolijų bei oligopolijų koncentracija ir vyraujanti verslo kultūra.

O visuomenės ir verslo santykį lemia ne daugumos engimas mažumai, o tų pačių vartotojams labiausiai matomų monopolijų / oligopolijų įvaizdis. Na, ką tokio gero ir teigiamo gali žmonės pasakyti kad ir apie “Vilniaus energiją”? Arba apie didžiuosius prekybos centrus? Arba degalines? Na o tada jau bepigu daryti klaidingus apibendrinimus verslui kaipo tokiam – vagims, siurbėlėms ir kapitalistams. Jau nekalbant apie motyvaciją kurti savo verslą arba skatinti tuo užsiimti šiuo metu studijuojančią kartą.

Ahhh, kokia neišsemiama tema. Kodėl apie tai niekas kursinių / diplominių nerašo?