Moters apipjaustymo paprotys ir žmogaus teisų judėjimų reakcijos komentarai https://sociologai.lt/2012/moters-apipjaustymo-paprotys-ir-zmogaus-teisu-judejimu-reakcijos/ Mon, 20 Apr 2026 03:39:12 +0300 hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.3.1 Autorius: Justinas Grigas https://sociologai.lt/2012/moters-apipjaustymo-paprotys-ir-zmogaus-teisu-judejimu-reakcijos/comment-page-1/#comment-4032 Justinas Grigas Mon, 14 Jan 2013 14:43:19 +0000 http://sociologai.lt/?p=3987#comment-4032 Be abejo, nedera laikyti visų kultūrų, kurios nėra mūsų pačių, kaip vienalyčių ir nekaltų. Pavyzdys su nacizmu - geras to įrodymas. Tai paminėta ir mano esė: bendruomenėse yra moterų, nepritariančių papročiui. Tačiau noriu pabrėžti, kad šiame esė mane domino ne grynai antropologijos, kaip disciplinos, problemos, o konkretus konfliktas, kurį analizavau nei kaip antropologas ar kas kitas, o tiesiog stebintysis. Douglas teoriją pasitelkiau kaip įrankį parodyti *pažinimo ribotumus* sprendžiant apie kitas kultūras ir tai, kas jose gerai ar blogai. Šio konflikto istorija, kurioje veiksmų pateisinimai nuolat keičiasi, tačiau faktiniai veiksmai išlieka tie patys, rodo, kad šie ribotumai, o kartu ir pačių veiksmų prigimtis, nėra iki galo įsisąmoninti. Aš ir esu didžia dalimi patenkintas savo europietiška kultūra. Tačiau ne jos įpročiu nuolat visur kaišioti savo nosį ir nurodinėti, kas gerai, o kas - ne, Galų gale, šį konfliktą galima vertinti iš įvairių pozicijų - tuo jis ir sudėtingas. Be abejo, nedera laikyti visų kultūrų, kurios nėra mūsų pačių, kaip vienalyčių ir nekaltų. Pavyzdys su nacizmu – geras to įrodymas. Tai paminėta ir mano esė: bendruomenėse yra moterų, nepritariančių papročiui. Tačiau noriu pabrėžti, kad šiame esė mane domino ne grynai antropologijos, kaip disciplinos, problemos, o konkretus konfliktas, kurį analizavau nei kaip antropologas ar kas kitas, o tiesiog stebintysis.

Douglas teoriją pasitelkiau kaip įrankį parodyti *pažinimo ribotumus* sprendžiant apie kitas kultūras ir tai, kas jose gerai ar blogai. Šio konflikto istorija, kurioje veiksmų pateisinimai nuolat keičiasi, tačiau faktiniai veiksmai išlieka tie patys, rodo, kad šie ribotumai, o kartu ir pačių veiksmų prigimtis, nėra iki galo įsisąmoninti.

Aš ir esu didžia dalimi patenkintas savo europietiška kultūra. Tačiau ne jos įpročiu nuolat visur kaišioti savo nosį ir nurodinėti, kas gerai, o kas – ne,

Galų gale, šį konfliktą galima vertinti iš įvairių pozicijų – tuo jis ir sudėtingas.

]]> Autorius: d. https://sociologai.lt/2012/moters-apipjaustymo-paprotys-ir-zmogaus-teisu-judejimu-reakcijos/comment-page-1/#comment-2478 d. Fri, 07 Sep 2012 07:06:14 +0000 http://sociologai.lt/?p=3987#comment-2478 keli klausimai: ar antropologai analizuoja galios santykius kultūros viduje? ar čia kiek artėjama prie orientalizmo: "mūsų kultūra, pvz.: lietuviška - tai visaip kaip kritikuotina, joje yra turinčių ir neturinčių galios; o štai egzotiška kultūra yra vientisa ir nelįskime prie jos?" iš to kyla antras klausimas: ar pokyčius kultūroje antropologas laikytų adekvačiais, jeigu jie kiltų iš kultūros vidaus, t.y. moterys kažkokiu būdu sugebėtų susitelkti ir pasipriešinti? (nors traktuojant kultūrą kaip vienalytę tai gan sunkiai suvokiama) kaip antropologiškai traktuoti kišimasi į pvz.: nacistinius veiksmus? kokią mes teisę turime vertinti genocidą kaip morališkai (o jį patiriantiems žmonėms - labai fiziškai) žalojantį? kultūrinio reliatyvizmo samprata yra gera, tačiau ji būtinai reikalauja papildymo kompleksiškesniu kultūros supratimu. http://ngm.nationalgeographic.com/2010/12/afghan-women/addario-photography http://www.youtube.com/watch?v=yQHNoxZnraM&feature=related aš šiaip džiaugiuos pakitusia europietiška kultura, kurioje nebėra pirmosios nakties teisės, ir kitų gerų dalykėlių. keli klausimai:
ar antropologai analizuoja galios santykius kultūros viduje? ar čia kiek artėjama prie orientalizmo: “mūsų kultūra, pvz.: lietuviška – tai visaip kaip kritikuotina, joje yra turinčių ir neturinčių galios; o štai egzotiška kultūra yra vientisa ir nelįskime prie jos?”
iš to kyla antras klausimas: ar pokyčius kultūroje antropologas laikytų adekvačiais, jeigu jie kiltų iš kultūros vidaus, t.y. moterys kažkokiu būdu sugebėtų susitelkti ir pasipriešinti? (nors traktuojant kultūrą kaip vienalytę tai gan sunkiai suvokiama)
kaip antropologiškai traktuoti kišimasi į pvz.: nacistinius veiksmus? kokią mes teisę turime vertinti genocidą kaip morališkai (o jį patiriantiems žmonėms – labai fiziškai) žalojantį?

kultūrinio reliatyvizmo samprata yra gera, tačiau ji būtinai reikalauja papildymo kompleksiškesniu kultūros supratimu.

http://ngm.nationalgeographic.com/2010/12/afghan-women/addario-photography

http://www.youtube.com/watch?v=yQHNoxZnraM&feature=related

aš šiaip džiaugiuos pakitusia europietiška kultura, kurioje nebėra pirmosios nakties teisės, ir kitų gerų dalykėlių.

]]>