Apie Ben Whishaw kūną: vizualinė esė komentarai

Autorius: D.

D. — Thu, 14 May 2015 08:16:38 +0000

A., moteris katė skliausteliuose atsidūrė kaip provokuojanti figūra. Iš tiesų, labai įdomu, koks būtų toks stereotipizuotas “lyginamųjų literatūros studijų daktarų” virtualaus geismo objektas. Kol kas, kiek (pakankamai nesistemingai) domiuosi fanų kultūra: auditorija yra veikiau moteriška, taip pat įvairūs seksualumo ir lyties variantai, retai įtraukiantys heteronormatyvią vyrišką auditoriją. Objektai tuo metu, vėlgi – mano pastebėjimu (o tai reiškia, kad galimybės tyrimams – plačios ir neišsemtos) yra veikiau vyriški. Tad labai įdomu ar tikrai V-M priešpastatymas fanų kultūros atžvilgiu sukuria tokį reversą (whishaw/cunberbatch versus ginsberg).

Autorius: a.

a. — Tue, 21 Jan 2014 09:22:47 +0000

Bet aš manyčiau, kad Ben Wishaw, kaip susižavėjimo objekto, poziciją vyriškame humanitarų akademikų skonio lauke labiau atitinka, tarkime, Charlotte Gainsbourg, pagal savo seksualinio kapitalo ypatybes (nenormatyvinio seksualumo), o ne Moteris Katė. Pastaroji juk yra ne aktorė, o tiesiog personažas, kuris, priklausomai nuo lauko: komiksų, holivudo, cosplay (erotinio, pornografinio arba ne), įgyja skirtingas seksualinio kapitalo konfigūracijas. Nemanau, kad yra visiškai adekvatu lyginti kaukėtus superherojus ir aktorius kaip susižavėjimo objektus, kadangi pirmųjų kaukės ir kostiumai šiek tiek pakeičia žiūrovo santyki su personažu. Tipiškas aktoriaus įkūnijamas personažas dažniausiai juk pateikiamas kaip vienalytė asmenybė, o vat kaukėtas herojus yra iš karto konstruojamas kaip dvilypis: šokinėjantis tarp tipiško visuomenės nario ir herojaus vaidmenų. Šitokį tavo palyginimą priimčiau tik tuo atveju, jeigu tu nori pasakyti, kad humanitarinės akademijos vyrai labiau žavisi abstraktesniais personažais, o ne kokretesnėmis aktorėmis, nes tada jiems kaip ir patogiau pripildyti tuos personažus tokių moterų kūnais, kokių tuo metu jiems norisi.

Autorius: Antanas

Antanas — Tue, 07 Jan 2014 10:45:40 +0000

Sorry už metakomunikavimą, bet atsakymui būtų užtekę ir paskutinių trijų eilučių. :)

Autorius: d.

d. — Tue, 07 Jan 2014 09:39:26 +0000

tavo klausimas Antanai, veda prie tolesnių klausimų apie moterų reprezentaciją aptariamoje popkultūros atšakoje, ir apie fanų pasiskirstymą pagal lytį bei vėlgi – santykį su lytimi. trumpai tariant – atitinkami fanų dėmesio objektai dažniausiai pristato herojus vyrus, o šių kūrinių (produktų?) fanės dažnai, nors ne vien, yra moterys, kurios romantizuoja šiuos objektus. kadangi šioje vizualioje (filmai, tv serialai) kultūroje vyriškumai nėra takūs ir įvairūs, o veikiau skirstomi į diskrečius tipus, kurie gali būti atpažįstami, siejami su reikšmių aibėmis, atitinkamai vyriškumas kaip produktas turi savo vartotoją (kalbant labai supaprastintai); tad čia ir kyla atvirkščias klausimas – jei yra vartotojas – lyginamųjų literatūros studijų daktaras – koks mot.g. objektas, atitinkamoje vizualioje kultūroje žadina šio vartotojo vaizduotę (gal tai – Moteris Katė?). kažkaip atrodo man, kad čia atitinkamos lyčių rolių inversijos nerasime – bet tai, be abejo – empirinio tyrimo klausimas. anyone’s up for some research?

Autorius: Antanas

Antanas — Tue, 31 Dec 2013 15:25:01 +0000

O man pasidarė įdomu, dėl kokių moterų alpti socialinio struktūravimo jėgos skatina lyginamųjų literatūros studijų daktarus ir panašaus profilio univyrius?

Autorius: d.

d. — Tue, 31 Dec 2013 09:34:04 +0000

Agne, iš ties – kaip rašyta viename straipsnyje apie tokio tipo vyrus (nepamenu Whishaw ar Cumberbatch, kuris svyruoja ant vyriškumo tipų ribos) – tai vyrai dėl kurių alpsta lyginamųjų literatūros studijų daktarės (women with PhDs in comparative literature). Tai kelia tolesnius klausimus apie (socialiai struktūruojamas???) intelektualių moterų fantazijas.

Autorius: Agnė

Agnė — Wed, 13 Mar 2013 16:09:48 +0000

Kilo asociacijų su tam tikromis askezės idėjomis bei kankinio įvaizdžiu. Kaip kad minėtas Kristus.
Labiau įžiūrėčiau čia bandymus pagauti konkretų socialinį segmentą, išsilavinusių, “meniškų” ar pan. su tokiais vyro kūno įvaizdžiais. Dažniausiai juk toks vyras pasitaiko alternatyviuose, labiau sofistikuotuose filmuose, o ne labiau masiniams segmentams skirtuose. Ir toks vyras – nuorodos į alternatyvos kultūrines klišes: neapibrėžtumą, intelektualumą, ribų išėmimą, prieštaravimą pop įvaizdžiams (stipraus kūno kultui), istorinę praeitį ar pan.

Autorius: Antanas

Antanas — Fri, 08 Mar 2013 09:43:48 +0000

P. S. O šiaip, visada esama kovos tarp žiniasklaidos ir socialinės realybės, “tikrų” žmonių ir tapatybių, kadangi žiniasklaida konstruoja klišes, o jeigu individai ar jų įvaizdžiai klišių nebeatitinka, tai tada prasideda tam tikros atakos, moralinė panika ir pan. Žiniasklaidą kintantį ir apibrėžtumo netenkantį vyriškumą paverčia vyriškumo krize ir moraline panika. Tokiu atveju vyrus norima sugrūsti diskurso rėmus: nebūna “neaiškių vyrų”, būna arba “normalūs” arba “gėjai”, arba “prievartos vaikystėje aukos” ir t. t. Prisiminiau Kavolį, kuris sakė, kad socialinės kaitos laikotarpiu labai padaugėja “neaiškaus žmogaus” tipo individų. :) Žodžiu, čia aš matau apsistumdymą, konfliktą tarp fabrikinės žiniasklaidos, kaip kultūrinės industrijos tvarkos ir meno. Žiniasklaidoje viskas turi būti apibrėžta, įsprausta į formato rėmus, o mene žaidžiama neapibrėžtumu, tam tikra prasme išnaudojant schematiškos žiniasklaidos dėmesį. Ir čia atsiranda priešprieša: mechaniška, fabrikinė žiniasklaida vs. neapibrėžtas, improvizuojantis menas su miglotos, gamtiškos tapatybės įvaizdžiais.

Autorius: Antanas

Antanas — Fri, 08 Mar 2013 09:30:27 +0000

Dalia, aš tai ir turėjau omenyje sakydamas “Dalios parengto teksto”. Vertimas, pristatymas, komentavimas juk irgi yra kūryba. :) Įdomūs tavo klausimai. Nežinau kaip į juos paprastai atsakyti. Vienas požiūris būtų kultūrinių industrijų – scenaristai ir režisieriai ieško kaip psichologiškai nusigauti iki auditorijos, aktualizuoti jų prieštaringus jausmus, kuriuos sukelia globalios visuomenės kaita, įvairios krizės: ekonominės, politinės, tapatybės, lytiškumo ir t. t. Kita vertus, kaip tu sakai, auditorija yra segmentuota: ultradešinysis jaunimas nori “true mordabojaus”, o saikingai konservatyvus, liberalus ir kairysis jaunimas labiau nori sofistikuotų filmų, atitinkančių jų išlavintą skonį. Yra ir filmų kūrėjų požiūris į visuomenę ir kaip menas veikia visuomenėje. Šiuolaikinis menas, jeigu ne šokiruoja, tai bent jau turi palieka tam tikrą nesusipratimo jausmą, žiūrovą skatinti mąstyti, klausti, domėtis ir t. t. Menas yra nuostabos – filosofijos įrankio – tiekėjas. Kodėl ideologai gieda apie herojus, o aš matau daug dvejojančių, trapių ar palūžusių žmonių, kuriuos sunku kategorizuoti?

Nekantrauti neverta, nes nelabai aš išmanau tą roką – esu diletantas toje (ir daugelyje kitų) srityje. Tikrai taip, tu parašei Mildai :)

Autorius: d.

d. — Thu, 07 Mar 2013 09:45:51 +0000

Antanai, tekstas ne mano, tik įvadas ir vertimas, na ir pastabos tekste. kurių buvo daug daugiau, bet “išredagavom”. labai smagu skaityti tavo įžvalgas. aš dar pati mąsčiau, ar vieni ar kiti vyriškumo tipai medijose nėra tiesiog produktai, pakuotės tam tikram vartotojui. pvz.: man nepatrauklus raumeningasis neemocingasis Bondas, bet patrauklūs pažeidžiami ir jautrūs whishaw herojai. gal jie paruošti mano vartojimui, nes aš “tokio tipo vartotoja”? kaip atskirti žmogų/produktą/režisūrinius sprendimus/visuomeninių fantazmų įsikūnijimą ar paneigimą? ir ką reiškia tai, kad tokio tipo vyrų kine daugėja (ups, čia statistikos neturiu), bet jie sumušami, pažeidžiami, žalojami, bet kartu kaip ir yra pagrindiniai veikėjai, kuriems turime simpatizuoti? kokia čia minčių painiava?

yra ir daug kitų fanų kultūros aspektų, ir medijų kultūros aspektų. pvz.: tai, jog žurnalistai visą laiką spaudžia whishaw į kampą siekdami išsiaiškinti, kokia būtent jo seksualinė orientacija, jog imdami interviu, pusę jo rašo apie tai, kaip jis sėdėjo, kaip atrodė, kokios jo akys, etc. kas būtų keista, jeigu tai būtų interviu su Danieliu Craigu. fanų kultūros atžvilgiu, čia pirmas atvejis, kuriame susidūriau su kaltės tematika. fandom guilt. kai fanai būdami fanais jaučiasi kalti objektyfikuodami tai, kas jiems pateikiama – o tai tas pats smurtą patiriantis pažeidžiamas kūnas… čia labai daug aspektų, labai daug temų.

beje, roko sociologija- nekantrauju sulaukt, nes esu didžioji roko fanė ir roko sociologija užsiimu savo tikslais (kaip visada – daug galvoju ir šneku, nieko neparašau).

ir – rašiau tau feisbuku, bet kaip suprantu, parašiau Mildai :)