Skip to content

I. Liepuoniūtė: „Tiriant reakcijas į naują batų parduotuvės dizainą Italijoje ir Japonijoje, supranti, kad abiejų šalių moterų santykis su savo kūnu yra kaip diena ir naktis“

parašė sociologai.lt @ 2014 Vasario 3

Šalyje, kur sociologų vaidmuo masinėse medijose yra gan svarbus, gyvenanti Indrė Liepuoniūtė, kaip pati sako, pasirinko vingiuoto karjeros kelio strategiją, tačiau sociologija – visada šalia. Sociologijos bakalauro studijos Vilniaus universitete, komunikacijos mokslų magistro studijos Sorbonos universiteto (Paris IV) komunikacijos mokykloje CELSA, praktika Europos parlamente bei Eliziejaus laukų komitete, darbas rinkos tyrimų kompanijoje MSM Marketing – tik dalis jos patirčių.

Apie profesinį kelią, sociologijos vaidmenį jame bei kitus įdomius dalykus Indrę pakalbino sociologijos studentė Paulė Stulginskaitė.

Prisiminkime Tavo bakalauro studijas Vilniaus universitete, papasakok, kodėl nusprendei pasirinkti būtent sociologiją?

Baigusi mokyklą norėjau studijuoti socialinius mokslus, bet nežinojau, ką tiksliai pasirinkti. Galvojau apie ekonomiką, politikos mokslus, psichologiją, bet tėtis, kuris pats yra socialinių mokslų daktaras, psichologas, mane nukreipė į sociologiją. Tiesą pasakius, aš nelabai ir žinojau, kas yra ta sociologija, todėl pasiklioviau jo patarimais ir pabandžiau. Man tikrai labai patiko studijos, buvo daug įvairių, tikrai įdomių dalykų, dėstytojų – niekad nesigailėjau dėl savo pasirinkimo.

Kokie studijų dalykai įstrigo labiausiai?

Itin įstrigę ir patikę dalykai buvo Algimanto Valantiejaus dėstomas kursas apie Lietuvos sociologijos istoriją bei epistemologija, Rūtos Žiliukaitės Miesto sociologijos, Nerijaus Mileriaus, Vytauto Radžvilo paskaitos. Kartais ir po paskaitų su grupiokėm tęsdavome diskusijas prie kavos ar vyno taurės, tad galiu drąsiai sakyti, kad studijų metai buvo tikrai įdomūs ir intelektualiai turtingi!

Papasakok apie gyvenimo etapą, kai išvykai mokytis į Prancūziją, René Descartes (Paris V) universitetą, pagal Erasmus mainų programą. Lyginant studijas Lietuvoje ir Prancūzijoje – kokius panašumus ir skirtumus galėtum įvardinti?

Mano nuomone, Erasmus patirtis apskritai yra neįkainojama, ne vien tik mokslų prasme, bet ir iš gyvenimiškos pusės. Tai yra akistata su savimi pačiu įvairiose situacijose, naujoje kultūrinėje terpėje, prie kurios reikia kažkaip prisitaikyti. Kalbant apie akademinę pusę, studijomis likau labai patenkinta, buvo įdomu matyti įvairių sąsajų su tuo, ką mokėmės Vilniaus universitete, praplėčiau akiratį sociologijos autorių atžvilgiu. Grįžusi iš Erasmus studijų savo darbuose žymiai dažniau pradėjau remtis prancūzų sociologais, manau, kad ta prancūziškoji pakraipa mūsų fakultete paliečiama per mažai.

Pamenu, Miesto sociologijos darbą rašiau apie Paryžiaus graffiti reiškinį, nes įkvėpė Prancūzijos patirtis – graffiti čia pilna. Analizavau graffiti autoriaus ir miesto tapatumų sankirtą: koks meno vaidmuo miesto įvaizdžiui, tapatumui, ką patiems graffiti piešėjams suteikia užsiėmimas tokia veikla ir pan. Paryžiaus atveju buvo taip, kad tie žmonės gyvena nelabai prestižiniuose priemiesčiuose ir atvykimas į Paryžiaus centrą bei piešimas ant sienų jiems yra kaip jų tapatumo išraiška bei ženklas, kad jie nori priklausyti tam miestui, jo centrinei, o ne tik jų gyvenamai miesto daliai jo paraštėse.

Kitas įdomus dalykas, su kuriuo susipažinau Erasmus studijų metu, yra gan svarus Prancūzijos sociologų vaidmuo žiniasklaidoje. Labai dažnai, skaitant žurnalą, pavyzdžiui, apie šeimą ir jos institutą, cituojamas šioje srityje garsus sociologas F. de Singly, kuris, beje, dėstė ir man. Taip pat ir su kitomis sritimis – darbo, ekonomikos ir kt. Taigi į sociologus čia dažnai kreipiamasi kaip į ekspertus, ne tik politinių tendencijų, bet ir kitais socialiniais klausimais. Net kalbama apie sociologus – žiniasklaidos žvaigždes (šypsosi).

Kalbant apie tolimesnę Tavo profesinę karjerą, kaip nusprendei pasirinkti komunikacijos magistro studijas?

Komunikacijos mokslus pasirinkau, nes, viena vertus, norėjau praplėsti akiratį ir pasigilinti į naują discipliną, tačiau antra vertus, nelabai nutolti nuo sociologijos. Komunikacijos mokslai yra tarpdisciplininė sritis: gali rasti ir semiotikos, ir filosofijos, ir psichologijos, ir sociologijos. Bakalauro studijų metais domėjausi reklamos, žiniasklaidos sociologija, tai komunikacijos mokslai buvo kaip ir natūralus pasirinkimas. Magistro studijų metu nemažai girdėjau cituojamų ir sociologų, tad tikrai jaučiausi savo terpėje.

Prancūzijoje jaučiama gana didelė mokslininkų, kaip, beje, ir kitų sričių atstovų, specializacija. Svarbu ir tarsi socialiai priimtina pasirinkti tam tikrą sritį, vientisą kelią ir juo eiti. O kadangi aš pasirinkau ne vientiso, o labiau vingiuoto kelio strategiją, ši tarpdisciplininė komunikacijų sritis puikiai į visa tai „įsipaišė“.

Žinau, kad jau magistro studijų metais pradėjai dirbti. Papasakok apie savo darbo patirtį. Ar pritaikai studijų metu įgytas žinias?

Taip, atlikau praktiką dviejose institucijose: 6 mėn. praleidau Europos parlamente bei 4 mėn. dirbau Eliziejaus laukų komitete. Europos parlamente dirbau komunikacijų direktorate, internetinės komunikacijos padalinyje. Mūsų tikslas buvo suteikti informaciją Europos piliečiams apie tai, kas vyksta Europos parlamente. Kiekvienas žurnalistas mūsų padalinyje buvo atsakingas už tam tikrą sritį (ar žmogaus teises, ar lyčių lygybę, ar žuvininkystę ir t. t.), apie kurią turėjo rinkti informaciją iš įvairių parlamento susitikimų bei sesijų ir rašyti straipsnius, kuriuos mes versdavome į savo kalbas. Aš dirbau lietuvių, anglų, prancūzų kalbomis su lietuvių ir prancūzų žurnalistais. Tai buvo informacijos rinkimas, į kurį mes, kaip stažuotojai, buvome labai aktyviai įtraukti: eidavome į įvairias Europos parlamento sesijas, konferencijas, patys inicijuodavome temas, pakalbindavome Europos parlamentarus, tvarkydavome Facebook‘o, Twitter‘io puslapius.

Eliziejaus laukų komitete praleidau kelis mėnesius, nes rašiau magistrinį apie Avenue Champs-Elysées – analizavau vieną labiausiai pasaulyje lankomų vietų kaip reklaminę erdvę. Be istorinės analizės, taikiau ir erdvės semiotikos bei etnografinius metodus. Na, o mano patirtis tame komitete leido pamatyti visą šios miesto vietos gyvenimą „iš vidaus“.

Kalbant apie sociologijos pritaikomumą, kadangi dabar dirbu kokybinių tyrimų institute Prancūzijoje, praverčia žinios iš kokybinių tyrimų metodologijos srities. Nors tiriame ne tiek socialinius, kiek rinkos ir vartojimo reiškinius. Vis tik manau, jog sociologijos įtaka buvo ir iki šiol yra labiau netiesioginė: būnant kitokioje kultūrinėje terpėje labai padeda ne tiek konkrečios žinios kiek analitinis mąstymas ir gebėjimas analizuojant reiškinius žiūrėti į dalykus išlaikant atstumą. Sociologijos studijos tarsi atveria mąstymą, praplečia tavo akiratį, skatina nedaryti skubotų išvadų, labiau įsigilini – manau, kad šie dalykai netiesiogiai, bet labai stipriai veikia ir kitas mano gyvenimo sritis, ne tik profesinę.

Papasakok plačiau, kur dirbi šiuo metu ir kaip ta veikla susijusi su sociologija?

Dirbu rinkos tyrimų kompanijoje MSM Marketing, kuri specializuojasi kokybinių tyrimų srityje. Padalinys, kuriame aš dirbu, yra atsakingas už internetinius kokybinius tyrimus, esu atsakinga už jų organizavimą, metodologiją. Prieš apklausiant žmones reikia sukurti klausimyno gaires, suvesti juos į internetinę platformą, taip pat reikia moderuoti procesą, kai dalyviai pradeda atsakinėti į klausimus, mes tai vadiname community management. Atlikti tyrimą internetu yra šiek tiek sunkiau nei matant žmogų gyvai, nes prarandamas fizinis kontaktas, neverbalinė kalba, kitaip reiškiamos emocijos

Šiuo metu atliekame tyrimą su 4 šalimis vienai garsiai alkoholinių gėrimų kompanijai: Kinija, Amerika, Anglija, Singapūru. Būtent internetinė prieiga mums leidžia tuo pačiu metu apklausti daug žmonių iš šitiek skirtingų pasaulio vietų. Tai yra virtuali erdvė, dėl to reikia labai gerai apgalvoti kaip suformuluoti klausimą, kad būtų konkretu, kaip išgauti atitinkamą emociją. Tuo tarpu klientas laukia rekomendacijų, kaip savo produktą pritaikyti konkrečiai rinkai.

Šiame darbe man labiausiai patinka tarptautiniai tyrimai, nes jų metu gali labai daug sužinoti apie visuomenių skirtumus, susipažinti su įvairiomis skirtingomis praktikomis. Tad darant tyrimą apie duoniukus Prancūzijoje ir Vokietijoje, gali sužinoti apie pusryčių valgymo ypatumus abiejose šalyse. Tiriant reakcijas į naują liukso batų parduotuvės dizainą Italijoje ir Japonijoje, supranti, kad abiejų šalių moterų santykis su savo kūnu yra kaip diena ir naktis. O kartą norėjome sužinoti, ką moterys galvoja apie naują kremo reklamą, kurioje kalbama apie moters galią. Internetu informančių paklausėme, kokie vaizdiniai, žodžiai, asociacijos joms kyla, kuomet kalbama apie moters galią. Dauguma atsiuntė ne tik gimdyvių, bet ir paties gimdymo nuotraukų. O kadangi kolega tyrėjas buvo vyras, galit spėti, kokia buvo jo reakcija „kitame ekrano gale“ (šypsosi).

Kadangi tarp mūsų klientų yra didžiulė produktų įvairovė, ir tyrimų metodai, ir tikslinės rinkos, kurias apklausiame, nuolat kinta.
Taigi, mano darbas yra tiek organizacinis, tiek metodologinis/analitinis : kai darai tyrimus su tiek žmonių, reikia sužinoti įvairias detales, mokėti į viską pažvelgti per tam tikrą atstumą – tai mes sociologijoje neblogai išsiugdėme. Gal tai nėra visiškai socialinis reiškinys, kai kalbame apie konjako butelį, jogurto indelį ar automobilį, bet analizuojant atsakymus į klausimus reikia analitinio mąstymo, mokėjimo susintetinti visą informaciją ir atrinkti, kas yra svarbu. Aš manau, kad prie duomenų apdorojimo, interpretacijos įgūdžių susiformavimo sociologija prisidėjo daug.

Kaip manai, ar sociologijos specialybė reikalinga šiandieninėje darbo rinkoje?

Jeigu žiūrint pragmatiškai, tai aš manau, kad sociologija duoda labai gerą pagrindą toliau gilintis į konkrečius mokslus, renkantis įvairius profesinius kelius. Jeigu žmogus nori tęsti akademinę veiklą, tirti socialinius reiškinius, aš manau, kad tai yra puiki bazė – ar jis toliau tirs politinius reiškinius, ar nueis į komunikacijos sritį, ar į filosofiją, ar į muzikologiją, tai nėra svarbu. Sociologija yra geras pagrindas akademinei sričiai. Taip pat yra geras pagrindas ir kitiems pasirinkimams, pavyzdžiui, eiti dirbti į viešą arba privatų sektorių: valstybines institucijas, ambasadas ir t. t. Tai plačias galimybes atverianti specialybė. Galima būti ir verslininku, ir socialinių inovacijų kūrėju – svarbiausia kaip sociologija bus integruojama, kaip ji bus pritaikoma.

Kalbant apie specialybės reikalingumą, gal ne tik apie visuomenės poreikius, bet ir apie asmeninius žmogaus norus reikėtų kalbėti. Jeigu žmogui yra įdomu tai, ką jis daro, jei jam tai sekasi ir jeigu jis mato prasmę tame, tai, mano nuomone, yra vienas iš svarbiausių reikalingumo komponentų. O ne tik pasakymas, kad šiandien mums reikia 30% daugiau inžinierių ir dabar tiek jų ir „gaminsime“. Kiekvienas į tą pačią sociologiją turime subjektyvų žvilgsnį ir nevienodą patirtį.

Mano patirtis rodo, kad dirbant išmokstama labai daug, bet atitinkamą socialinių reiškinių supratimą, gebėjimą mąstyti strategiškai bei (skirtingų kultūrų) žmones suvaldyti išlaikant reikiamą atstumą suteikia aukšto lygio akademiniai pagrindai, tokie, kaip sociologijos.

Labai ačiū už pokalbį.

Rubrika → Interviu, Visi įrašai

No comments yet

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS