Skip to content

Socialiai apie sociologiją I: Baumanas troleibuse ir šešėliniai sociologai

parašė sociologai.lt ir Julija @ 2011 Spalio 24

Klausimas „Kas yra sociologija“ tik iš pirmo žvilgsnio nuskamba trivialiai. Iš tiesų jis aktualus ne tik dvyliktokui, svarstančiam, kokią studijų sritį pasirinkus ir apie ką yra šis keistas žodis žurnale „Kur stoti“1, bet ir tiems, kurie jau senokai kojas sumerkė į sociologijos liūną. Was ist Soziologie? – domisi istorinės sociologijos klasikas Norbertas Eliasas, kuriam visą gyvenimą praleidus sociologijos lauke, klausimas netapo tokiu savaime suprantamu, kad apie jį nebūtų galima parašyti ištisos knygos.

Tokių paprastų-sudėtingų klausimų apie sociologiją ar sociologijos studijas yra kur kas daugiau, ir į juos, pripažinkite, kartais norisi ne išgrynintų, bet šaltų teorinių atsakymų, o gyvų istorijų ir asmeniškai išjaustų Jos ar Jo įžvalgų. Kadangi tokie klausimai skauda ir Socialios Sociologijos autoriams, pirmieji į juos viešai atsakyti (ir tuo pačiu – šiek tiek prisistatyti jums) pamėginome mes patys, o kada nors vėliau – kas žino? – galbūt sugundysime atsiverti daugiau ir labiau patyrusių sociologų. Ta proga keletą kartų per mėnesį Socialioj Sociologijoj sutiksite rubriką „Socialiai apie sociologiją“, kurioje: pirmi pasimatymai su sociologija, rimti įsipareigojimai studijose2, žavinga sociologo kasdienybė ir kitos istorijos. Pradedam nuo socialios sociologės, vienos iš tinklaraščio iniciatorių – Julijos:

Soc. Soc.: Kodėl sociologija?

Julija: Atmetus visus gyvenimo serendipitus, rimtos priežastys tikriausiai dvi. Viena vertus, sociologija tiesiog yra labai, labai, labai įdomi. Ir kuo toliau – tuo įdomiau. Kuo daugiau – tuo labiau. Antra vertus, turbūt didžiausias privalumas yra gebėjimų, kurių reikia mokytis (ir mokytis, ir mokytis, ir mokytis) įvairovė – čia yra vietos ir matematikai, ir senajai graikų kalbai, jau nekalbant apie filosofiją ar statistiką. Sociologijos įrankiai apglėbia daug kitų mokslų ir jų atšakų. Dėl to sociologija tiek pat sudėtinga, kiek ir nenuobodi.

Soc. Soc.: Nuo kada sociologija?

Julija: Nuo 2002-ųjų – viskas prasidėjo ištraukomis ir rašiniais, perskaitytais pankroko zinuose. Tuomet dar nebuvo nei blog‛ų, nei Facebook‛o, o zinai dar buvo leidžiami – labai tikri, laukiami ir popieriniai. Kažką gaudžiau iš bičiulių pokalbių nuotrupų prie alaus po koncertų. Bebaigdama mokyklą, važinėdavau iš pamokų į darbą ir troleibusuose skaičiau Baudrillardą, Foucault ir Baumaną. Po to ilga sociologinė pertrauka – kitos specialybės bakalauras, santechniko inžinieriaus darbas ir netikėtas grįžimas į universitetą – šį kartą pas sociologus.

Soc. Soc.: Kaip įsivaizdavai sociologiją iki studijų pradžios?

Julija: Prieš studijas įsivaizdavau, kad jau įsivaizduoju, kokia sociologija yra įvairi. Bet tai, kas pirmose paskaitose buvo šimtą kartų įvairiau, sudėtingiau ir įdomiau nei bet kokiose svajonėse (ar košmaruose). Galėčiau gyventi tūkstantį metų vien tam, kad turėčiau laiko sužinoti viską, ką norisi žinoti.

Stodama neįsivaizdavau, kad sociologijos mokymasis nėra vientisas, linijinis procesas. Tai veikiau rinkinys lūžio taškų – kai pajunti, kad staiga kokybiškai kitaip skaitai tekstą, kai aplanko nušvitimai apie teksto rašymą, kai pajunti, kaip paskiri suvokimo fragmentai susidėlioja į visumą.

Kitas dalykas – tai bendravimas su kolegomis. Jis buvo visiškai priešingas tam, prie kurio pripratino darbo rinkos kasdienybė. Keli sociologai, kartu atliekantys elementarų komandinį darbą, gali tris valandas negyvai vienas su kitu (įdomiai!) ginčytis ir nepasiekti sutarimo, kol galiausiai pasidalina užduotim ir atlieka jas pavieniui. Pokalbių alfa ir omega yra „žiūrint kaip pažiūrėsi“. Sociologai tarp savęs yra kosmiškai skirtingi ir įvairūs – tiek kaip sociologai, tiek kaip asmenybės.

Soc. Soc.: Kokiais pavidalais sociologiją aptinki savo kasdienybėje?

Julija: Viena vertus, manau, kad pradedantysis sociologas neišvengia etapo, kai viskas aplinkui yra sociologija, tam tikros sąveikos ir struktūros. Į kokią tik mielą ar nemielą asmeninę veiklą įsiveli, nebegali išjungti to kito – iš paskos sekiojančio šešėlinio sociologo, apie viską turintį nuomonių arba bent jau versijų.

Antra vertus, nebegaliu skaityti grožinės literatūros be enciklopedijos, atlaso ir žodyno po ranka. Skamba juokingai, bet užtat daug nežinomų įdomybių būtent tokiu būdu iškyla į paviršių.

Galiausiai sociologija – tai ne mokslas, tai gyvenimo būdas. Ilgainiui ji tampa nebeišjungiama.

Soc. Soc.: Kas Tavo manymu yra sociologija?:)

Julija: Sociologija gali būti bet kas, ką tik įsivaizduosi: žaidimas, stebėjimas, intriga, technika, manipuliacija, poezija, algoritmai, keiksmai ir prakeiksmai, sprando skausmas, drąsa, gylis, istorijų pasakojimas, ilgos naktys virtuvėje, vienatvė, pilnatis, kolegialumas, nuotykis ir juokas.

Sociologija bibliotekoje, sociologija gatvėje, sociologinės kelionės, sociologinis skaitymas, sociologinis rašymas, sociologinis skaičiavimas, lauko darbas, sociologiniai žaidimai ir eksperimentai, garfinkelizmas, sociologų konferencijos ir begalinės sociologinės sąskaitos iš amazon.com.

Soc. Soc.: Tavo autoritetai?

Julija: Mokiniai žudo mokytojus, užuot į juos panašėję :)

Šiuo metu visi mėgstamiausi autoriai yra prancūzai, pradedant Tocqueville‛iu ir baigiant Baudrillard‛u, bet manau, kad šie dalykai keičiasi su laiku, kartu su susidomėjimų kryptimi.

Savo laiku man buvo labai svarbūs mokslinės fantastikos autoriai (I. Asimov, R. Heinlein, R. Bradbury ir kiti). Būtent tada, kai skaičiau jų knygas, suvokiau socialines struktūras ir jų sąveikas kaip reiškinį, kurį galima (pa)stebėti ir tikrajame gyvenime.

Sociologiniame kazino statyčiau už kontinentinę, o ne anglosaksišką tradiciją ir monografijas, o ne žurnalų straipsnius.

1 Lyg „Kur stoti“ būtų kur kas svarbiau nei „Kur studijuoti“!

2 Dėl viso pikto primename, kad socialus sociologas visai nebūtinai studijuoja būtent sociologiją. Ir visai nebūtinai studijuoja.

Rubrika → Interviu, Visi įrašai

6 Comments
  1. Rimkante @ 2011-10-24 13:07

    Labai gera ideja ir labai lauksiu kitu pamastymu:)

  2. Giedrė @ 2011-10-24 13:29

    Sutinku, kad pasinėrus į sociologijos pasaulį, paskui iš jo išlipti sunku, nes tai tampa mąstymo, gyvenimo būdas. Į viską ir visur žiūri kritiniu sociologo žvilgsniu. Kartais tai labai padeda, o kartais ne, nes tiesiog paskatina aplinkinių (ne sociologų) nesupratima/pyktį, jog per daug gilinuosi, per daug smalsauju kur kas ir kodėl, per daug noriu diskutuoti visiems “savaime suprantamais” dalykais. Bet niekas nėra savaime suprantama, dėl to tapus sociologu gyventi tikrai pasidaro įdomiau:)
    Ir visgi, kas yra sociologija atsakyti to nesuprantantiems sunku, nes tai daugiau nei mokslas, tai gyvenimo būdas:)

  3. andrius.at @ 2011-10-26 09:15

    Cituoju “Savo laiku man buvo labai svarbūs mokslinės fantastikos autoriai (I. Asimov, R. Heinlein, R. Bradbury ir kiti). Būtent tada, kai skaičiau jų knygas, suvokiau socialines struktūras ir jų sąveikas kaip reiškinį, kurį galima (pa)stebėti ir tikrajame gyvenime.”

    Skamba, jog geri sociologai yra rašytojai, ir konkrečiau, rašantys mokslinės fantastikos tema. Ar netrikdo, jog susipažįstate su socialinėmis struktūromis ir jų sąveikomis žmonių, kurių darbas yra išsigalvoti, pagalba?

  4. Agnė @ 2011-11-03 19:33

    Andriau,
    mane asmeniškai fantastinės knygos tuo ir žavi, kad jose būna sprendžiami socialinės būties galimybių klausimai. Nors iš pirmo žvilgsnio fantastikos autoriai kalba apie išgalvotus dalykus, bet jie pasakoja apie savo matomą pasaulį, ką jame mato ir kas jiems patinka ar ne. Žmogaus išsigalvojimai labai daug gali pasakyti apie jo aplinką ir jo nuostatas į tą aplinką. O kadangi tai yra išsigalvojimai, gali nebijoti supainioti faktus ir išryškinti tam tikrus aspektus, modeliuoti situacijas, apie kurias manai, kad reiktų diskutuoti.

  5. Julija @ 2011-11-17 00:27

    Andriau, malonu vėl matyti tarp komentuojančiųjų.
    Viena vertus, galima spekuliuoti apie tai, kad bet koks mokslas ilgainiui tampa literatūros rūšimi – ar kaip nors esmingai skiriasi alchemikų traktatai nuo mokslinės fantastikos romanų? Antra vertus, toks susipažinimo būdas netrikdo, nes mokslinė fantastika čia – tik atspirties taškas, dėl kurio atkreipi dėmesį į vieną ar kitą dalyką. Tai nereiškia, kad jei tampa (nors kokiu) šaltiniu mokslinėje veikloje. Veikiau atvirkščiai.

    Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė nuo tų (gana seniai buvusių) laikų yra tai, kad prasiplėtė įkvėpimo šaltinių diapazonas. Iš esmės moksliniai ir nemoksliniai “kūrybos rezultatai” tarpusavyje skiriasi tik konkrečiomis “tikrovės” fiksavimo technikomis bei įrankiais, todėl ir įkvėpimo reikia tiek vieniems, tiek kitiems kūrėjams.

Trackbacks & Pingbacks

  1. Socialiai apie sociologiją V: „Sociologas yra žmogus“ | Sociali sociologija

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS