<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Sociali sociologija &#187; Interviu</title>
	<atom:link href="http://sociologai.lt/category/interviu/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://sociologai.lt</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Wed, 12 Nov 2025 12:46:41 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.3.1</generator>
		<item>
		<title>Ukrainos sociologė A. Marčenko: „Buvau pacifistė. Karas viską pakeitė“</title>
		<link>https://sociologai.lt/2022/ukrainos-sociologe-a-marcenko-%e2%80%9ebuvau-pacifiste-karas-viska-pakeite/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2022/ukrainos-sociologe-a-marcenko-%e2%80%9ebuvau-pacifiste-karas-viska-pakeite/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 06 Jun 2022 19:22:01 +0000</pubDate>
		<dc:creator>sociologai.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Tekstai]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[Alla Marchenko]]></category>
		<category><![CDATA[karas]]></category>
		<category><![CDATA[Ukraina]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://sociologai.lt/?p=12346</guid>
		<description><![CDATA[„Niekada nemačiau tokios bendrystės. Nors Ukrainoje vyksta invazija, kankinimai, tuo pačiu žmonėse matyti daug vienybės bei atjautos. Kas ir yra vertingiausia gyvenime. Šis laikas – gera galimybė pamatyti žmonėse gėrį.“ – sako ukrainietė sociologijos mokslų daktarė Ala Marčenko. Prieš 8 metus Euromaidane dalyvavusi mokslininkė tyrinėja Ukrainos socialines transformacijas, Sovietų Sąjungos atspindžius visuomenėje, kolektyvinę bei kultūrinę [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2022/ukrainos-sociologe-a-marcenko-%e2%80%9ebuvau-pacifiste-karas-viska-pakeite/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>101</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Graffiti vieta mieste ir paveldo diskusijose – kur ji?</title>
		<link>https://sociologai.lt/2020/graffiti-vieta-mieste-ir-paveldo-diskusijose-kur-ji/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2020/graffiti-vieta-mieste-ir-paveldo-diskusijose-kur-ji/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 21 Dec 2020 09:22:06 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Veronika</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Kita]]></category>
		<category><![CDATA[Tekstai]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[erdvė]]></category>
		<category><![CDATA[gatvės menas]]></category>
		<category><![CDATA[graffiti]]></category>
		<category><![CDATA[miestas]]></category>
		<category><![CDATA[paveldas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://sociologai.lt/?p=12186</guid>
		<description><![CDATA[Magdalena Beliavska iš žurnalo „Gatvės meno galerija“, rengdama straipsnį „Kontroversijos ir kontrastai: apie gatvės meną, paveldą ir žmones“, uždavė įdomių klausimų socialiai sociologei ir graffiti tyrėjai Veronikai Uronaitei-Barkauskienei. Magdalenos pasakojimą galite rasti naujausiame, ką tik pasirodžiusiame žurnalo numeryje online, o visą interviu tekstą kviečiame skaityti čia: Kaip pristatytumėte save ir savo dabartinių tyrimų lauką mūsų [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2020/graffiti-vieta-mieste-ir-paveldo-diskusijose-kur-ji/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>769</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais</title>
		<link>https://sociologai.lt/2020/devyniasdesimtuju-vaikai-tampa-tevais/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2020/devyniasdesimtuju-vaikai-tampa-tevais/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 05 May 2020 06:02:39 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Milda</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[jaunimo sociologija]]></category>
		<category><![CDATA[šeimos sociologija]]></category>
		<category><![CDATA[tapsmas suaugusiu]]></category>
		<category><![CDATA[tėvystė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://sociologai.lt/?p=11926</guid>
		<description><![CDATA[ „Pasak psichoterapeutės Alexandros Sacks, tai, kas gąsdina neseniai kūdikio susilaukusias moteris, yra laike išsitęsęs tapsmo mama procesas (matrescence), o keliantis nerimą jis yra dėl to, kad prieštarauja įprastam įsitikinimui ir lūkesčiui gebėjimą būti mama, motinišką intuiciją gauti tarsi savaime, automatiškai bei natūraliai kartu su kūniškais nėštumo ir gimdymo patyrimais. Tačiau tiesa yra tokia, kad tapsmas [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2020/devyniasdesimtuju-vaikai-tampa-tevais/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>63</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Karantinas &#8211; praktinis nacionalizmo triumfas? Apie COVID-19 su sociologu Z. Norkumi</title>
		<link>https://sociologai.lt/2020/karantinas-praktinis-nacionalizmo-triumfas-apie-covid-19-su-sociologu-z-norkumi/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2020/karantinas-praktinis-nacionalizmo-triumfas-apie-covid-19-su-sociologu-z-norkumi/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 09 Apr 2020 07:33:54 +0000</pubDate>
		<dc:creator>sociologai.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[korona virusas]]></category>
		<category><![CDATA[Norkus]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://sociologai.lt/?p=11953</guid>
		<description><![CDATA[Jau beveik mėnesį gyvename karantino sąlygomis pagal mums visiškai naują ir neįprastą taisyklių rinkinį, kurio nesilaikant galime būti nubausti – užsikrėsti patys, užkrėsti kitus, patirti neformalų visuomenės ar formalų policijos sudrausminimą. Esame skatinami save disciplinuoti bei stebėti, ar kiti taip pat laikosi disciplinos. Esame kaip  reta atskirti ir tuo pačiu – visi kartu, apimti nematomo, [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2020/karantinas-praktinis-nacionalizmo-triumfas-apie-covid-19-su-sociologu-z-norkumi/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>88</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Bėgantys su laiku</title>
		<link>https://sociologai.lt/2019/begantys-su-laiku/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2019/begantys-su-laiku/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 29 Aug 2019 13:22:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Milda</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Tekstai]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[Greitas laikas]]></category>
		<category><![CDATA[Laikas]]></category>
		<category><![CDATA[Laiko neturėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[Laiko sociologija]]></category>
		<category><![CDATA[Lėtas laikas]]></category>
		<category><![CDATA[Pervargimas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://sociologai.lt/?p=11301</guid>
		<description><![CDATA[Mūsų dienomis žymiai dažniau pasitaiko atvejų, kai artimieji neturi laiko palaidoti savo šeimos nario, nes yra svarbesnių reikalų (pvz., konferencija), todėl lavonui morge kartais tenka palaukti ir mėnesį. Tokia įžvalga pasidalino mirusiųjų paruošimu laidotuvėms užsiimantis vyras, kai vedžiau paskaitą moksleivių tėvams apie šiuolaikinio jaunimo gyvenimo tendencijas. Buvo nuvykęs į tarptautinius mokymus apie naujas kūno paruošimo [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2019/begantys-su-laiku/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1169</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Izraelio visuomenės portreto eskizas</title>
		<link>https://sociologai.lt/2018/izraelio-visuomenes-portreto-eskizas/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2018/izraelio-visuomenes-portreto-eskizas/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 22 Oct 2018 07:21:30 +0000</pubDate>
		<dc:creator>sociologai.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[Haya Amzalag-Bahr]]></category>
		<category><![CDATA[Izraelis]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://sociologai.lt/?p=10873</guid>
		<description><![CDATA[„Nesuklysiu teigdama, kad sociologija mūsų šalyje yra labai stipri ir klestinti“,- sako 33 metus socialinių tyrimų srityje besidarbuojanti ir šiuo metu taikomųjų tyrimų institutui Izraelyje vadovaujanti Haya Amzalag-Bahr. Gana neįprastas ausiai pareiškimas, ar ne? Kodėl sociologija šioje šalyje užima svarbią poziciją? Ką socialinių mokslų atstovė galėtų papasakoti apie Izraelio visuomenę, o gal tiksliau &#8211; visuomenes? [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2018/izraelio-visuomenes-portreto-eskizas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Ilgos savęs repeticijos – nūdienos jaunimo privilegija ir kančia</title>
		<link>https://sociologai.lt/2018/ilgos-saves-repeticijos-nudienos-jaunimo-privilegija-ir-kancia/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2018/ilgos-saves-repeticijos-nudienos-jaunimo-privilegija-ir-kancia/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 15 Apr 2018 21:18:32 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Milda</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[jaunimas]]></category>
		<category><![CDATA[jaunimo sociologija]]></category>
		<category><![CDATA[tapsmas suaugusiu]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=10680</guid>
		<description><![CDATA[Jeigu domiesi šiuolaikiniu jaunimu, tai turbūt atsimeni tekstą, prieš metus nunešusį internetus nepaisant to, kad gylio ir ilgio jam labai nestigo – turiu omenyje sociologės Mildos Pivoriūtės opusą „Šiuolaikinis jaunimas: „Darom karjerą, bet nakčiai grįžtam pas tėvus““. Milda tyrinėja nūdienos kelius suaugystės link ir teigia, kad jauni žmonės šiandien ieško savęs žymiai ilgiau ir įvairiau, [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2018/ilgos-saves-repeticijos-nudienos-jaunimo-privilegija-ir-kancia/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>71</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>„Raganų medžioklė“ – ne tik mituose: moterų apkaltinimas raganavimu ir jų persekiojimai Indijoje ir Nepale</title>
		<link>https://sociologai.lt/2018/%e2%80%9eraganu-medziokle-ne-tik-mituose-moteru-apkaltinimas-raganavimu-ir-ju-persekiojimai-indijoje-ir-nepale/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2018/%e2%80%9eraganu-medziokle-ne-tik-mituose-moteru-apkaltinimas-raganavimu-ir-ju-persekiojimai-indijoje-ir-nepale/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 27 Mar 2018 11:54:23 +0000</pubDate>
		<dc:creator>sociologai.lt</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[Indija]]></category>
		<category><![CDATA[moterų apkaltinimas raganavimu]]></category>
		<category><![CDATA[Nepalas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=10637</guid>
		<description><![CDATA[Trumpam persikelkime į tolimosios Azijos kraštus – į Indiją ir šalia esantį Nepalą, kurie nustebins savo kontrastu. Populiariojoje sąmonėje šios šalys pirmiausia bus siejamos su šventyklų gausa, religiniais memorialais, paslaptinga simbolika kur nors kalnų fone, dažnai padedančia Vakariečiui rasti nusiraminimą. Kita vertus, pagyvenus čia ilgėliau (arba, pavyzdžiui, atliekant socialinį tyrimą!) ir pasivaikščiojus ne turistų pramintais [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2018/%e2%80%9eraganu-medziokle-ne-tik-mituose-moteru-apkaltinimas-raganavimu-ir-ju-persekiojimai-indijoje-ir-nepale/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>109</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis</title>
		<link>https://sociologai.lt/2018/meginusiuju-nusizudyti-savizudybes-proceso-patirtis-2/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2018/meginusiuju-nusizudyti-savizudybes-proceso-patirtis-2/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 09 Jan 2018 21:50:34 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Milda</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[savižudybė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=10543</guid>
		<description><![CDATA[Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 2016 m. nusižudė apie 35 tūkst. Lietuvos gyventojų. Manoma, kad vienai savižudybei tenka iki 20 mėginimų, tad per minėtą laikotarpį mėginti nusižudyti galėjo šimtai tūkstančių mūsų visuomenės narių. Mėginimas nusižudyti, lyginant su bendrąja populiacija, didina tolesnę savižudybės riziką šimtus kartų, o padidėjusi suicidinė rizika išlieka daugiau nei 20 metų po bandymo [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2018/meginusiuju-nusizudyti-savizudybes-proceso-patirtis-2/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>53</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Hikikomori Japonijoje – virš milijono socialinių savižudžių</title>
		<link>https://sociologai.lt/2017/hikikomori-japonijoje-virs-milijono-socialiniu-savizudziu/</link>
		<comments>https://sociologai.lt/2017/hikikomori-japonijoje-virs-milijono-socialiniu-savizudziu/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 05 Nov 2017 22:02:54 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Milda</dc:creator>
				<category><![CDATA[Interviu]]></category>
		<category><![CDATA[Visi įrašai]]></category>
		<category><![CDATA[hikikomori]]></category>
		<category><![CDATA[Japonija]]></category>
		<category><![CDATA[jaunimo sociologija]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://sociologai.lt/?p=10424</guid>
		<description><![CDATA[Ilgam užsidarę kambaryje, nutraukę visus socialinius ryšius, dienos metu miegantys, su tėvais bendraujantys tik pakeliui į tualetą – bent milijono žmonių Japonijoje, neištvėrusių visuomenės spaudimo ir lūkesčių, kasdienybė. Hikikomoriai – pavadinti pagal japonišką terminą &#8220;hikikomori&#8221;, reiškiantį atsiskyrimą – tampa socialine problema, į kurią dėmesį jau atkreipė ir politikai, ir kuriai spręsti kuriasi įvairios organizacijos. Būta [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>https://sociologai.lt/2017/hikikomori-japonijoje-virs-milijono-socialiniu-savizudziu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
