Antradieniai su Moriu
79 metų sociologijos profesorius Morris Schwartzas, išgirdęs sunkios ir nepagydomos ligos diagnozę, nusprendė nešvaistyti veltui likusio laiko ir paversti savo mirtį moksliniu projektu. Knyga „Antradieniai su Moriu“ – šio projekto vaisius, kurį realizavo buvęs profesoriaus studentas, o dabar garsus sporto žurnalistas Mitchas Albomas.
Keturiolika antradienių Mitchas lankė savo studijų metais mėgiamą bei autoritetu laikytą, o dabar besilpstantį, vaikščioti nebegalintį, bet vis dar gyvenimu besidžiaugiantį dėstytoją. Susitikimų metu profesorius dalinosi savo patirtimi bei mintimis pačiais įvairiausiais gyvenimo klausimais. Sociologas tikėjosi ne tik pasidalinti su kitais savo samprotavimais, bet ir pats ko nors išmokti analizuojant savo buvimą mirties akivaizdoje. „Antradieniuose su Moriu“ Mitchas perteikė, beje, jo paties gyvenimą bei požiūrį stipriai pakeitusio, mirštančiojo išmintį. Skaityti toliau…
Socialinė tvarka, melas ir tiesa
Jaukiems vasaros vakarams rekomenduoju dvi (lengvas!) komedijas. Pagrindinis filmo “Liar Liar” veikėjas vieną rytą supranta, kad nebegali meluoti ir yra pasmerktas visur ir visada sakyti tik tiesą. Tuo tarpu filmo “The Invention of Lying” pagrindinis veikėjas gyvena visuomenėje, kurioje dar neegzistuoja melas ir žmonės visur ir visada sako tik tiesą. Tačiau vieną rytą jis atsitiktinai savyje atranda gebėjimą meluoti! Kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas, kai tiesą sakančiųjų visuomenėje jis ima meluoti? O kaip pasikeičia pirmojo veikėjo gyvenimas, kuomet jis tiesmukai kiekvienam sako tiesą? Patys pažiūrėkite:)
Filmai atskleidžia, kad kartais meluoti ne tik neišvengiama, bet net gi priderama, o melas gali būti vienintelė priemonė socialinių santykių rimčiai palaikyti. Taigi, tiesos sakymas, kaip potencialus nusistovėjusios socialinės tvarkos trikdis, tam tikrais atvejais yra nepageidaujamas:)
Šį vasaros penktadienio vakarą leidžiu internete, stebėdama pasaulio naujienas iš Norvegijos: sprogimą(-us?) Osle ir šaudymus Utoya saloje. Skirtingai nuo statiško Delfio straipsnio (kuris apie įvykį vėlavo pranešti bent porą valandų), atitinkamos gyvos transliacijos BBC svetainėje ir Twitteryje yra atnaujinamos nuolat, vos tik atsiranda bet kokia nauja informacija, įtraukiant tiek pačių žurnalistų surenkamus duomenis, tiek vietoje esančius paprastus piliečius, tiek įvairių sričių specialistus. Dėl technologijų pokyčių, vis didesnė žurnalistų darbo dalis yra tokių informacijos srautų stebėjimas, o ne tiesioginis raportavimas iš įvykių vietos – nes taip veikti yra greičiau ir efektyviau.
Tuo pačiu metu, ėmiau galvoti apie santykį tarp dviejų stebinčiųjų profesijų – sociologijos ir žurnalizmo. Skaityti toliau…
Sociologe, padėk laimėti rinkimus..
Pristatome dar vieną šmaikščią Miglės vizualinę sociologijos interpretaciją.
Aš, pamačiusi šį paveiksliuką, iškart prisiminiau TSPMI lankytą „Rinkiminių technologijų“ kursą, kurio metu dėstytojas L. Bielinis nuolat draugiškai patraukdavo mane ir kolegą per dantį, mat auditorijoje būdavom vieninteliai sociologijos studentai. O ką dažniausiai sociologai iki išnaktų veikia rinkiminiuose štabuose? Žinoma, kad verda skanių duomenų viralą, kurį pasigardžiuodami išgers nekritiški ar nuomonės neturintys rinkėjai:) Būtina pabrėžti, kad šiame kontekste kalbama apie konkrečios partijos nusamdytą „asmeninį“ sociologą, o ne nepriklausomą tyrėją, kuris dažniausiai politinius procesus tiria neturėdamas intencijos patenkinti kokių nors politinių grupių interesus. Skaityti toliau…
Atsitiktinio sociologo nuotykiai
Puiki naujiena – pasirodė nauja mums gerai pažįstamo sociologo P. Bergerio knyga „Adventures of an Accidental Sociologist: How to Explain the World Without Becoming a Bore“. Iš esamos jo kūrybos žinome, jog nuobodaus mokslininko etiketė Bergeriui tikrai nelimpa, tad galime tikėtis įsitraukti į dar vieną nepaleidžiantį sociologo kūrinį.
Knygoje autorius dalinasi prisiminimais iš savo mokslinės karjeros kelio, kalba ne tik apie probleminius klausimus, kurie inspiravo jo darbus, bet ir sutiktus žmones, lemtingus įvykius, situacijas. Bergeris stengiasi perteikti sociologinį jaudulį, kurį sukelia socialinio gyvenimo tyrinėjimai. Knyga parašyta su humoru, joje gausu originalių įžvalgų, ironijos, intymių asmeninio gyvenimo detalių. Skaityti toliau…
Sociologinė vaizduotė: tekstai 2011
Dėmesio! Lietuvos sociologų draugija (kartu su SIC) skelbia studentų mokslo populiarinimo darbų konkursą „Sociologinė vaizduotė: tekstai. 2011“.
- Konkurse dalyvauti gali visų studijų pakopų sociologijos krypties studentai.
- Konkursui pateikiami esė.
- Esė keliami šie reikalavimai:
- nagrinėjamas konkretus Lietuvos socialinės tikrovės aspektas;
- iškeliama aiškiai suformuluota esė tezė;
- tezė argumentuojama pasitelkiant sociologijos išteklius;
- esė apimtis 2000 – 5000 spaudos ženklų;
- esė parašyta aiškia mokslo populiarinimo kalba, kuri suprantama plačiajai visuomenei ir būtų tinkama viešinti internetinėje Lietuvos žiniasklaidoje;
- esė parašyta taisyklinga lietuvių kalba.
- Esė autorius privalo nurodyti savo vardą, pavardę, instituciją, kurioje studijuoja, studijų pakopą ir kursą.
- Prieš vertinimą visi darbai bus užkoduoti siekiant išvengti šališkumo.
- Konkursui pateikti darbai vertinami trijose grupėse – bakalaurų, magistrų ir doktorantų.
- Konkurso esė vertins Lietuvos sociologų draugijos Vykdomosios tarybos sudaryta komisija ir du konkurso rėmėjo atstovai.
- Kiekvienoje grupėje (bakalaurų, magistrų, doktorantų) skiriamos trys premijos: trys pirmosios premijos (kiekviena po 300 lt), trys antrosios (kiekviena po 200 lt), trys trečiosios (kiekviena po 100 lt).
- Nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti Nacionalinės sociologų konferencijos metu 2011 m. lapkričio 25 d.
- Geriausi darbai bus skelbiami LSD svetainėje www.sociology.lt ir SIC svetainėje www.sic.lt.
- Darbus konkursui siųsti sociologijalt@gmail.com iki 2011 m. spalio 31 d. Jums bus išsiųsta e-žinutė, kad darbas gautas.
Įkvėpimo!
Dar niekas nemirė nuo Sokrato metodo
Prieš kelias dienas teko žiūrėti visai neblogą filmą „The Paper Chase“, kurio pagrindinis herojus, pirmo kurso Harvardo teisės mokyklos studentas siekia tapti savo srities ekspertu bei lanko visų gerbiamo, autoritetingo ir giežto profesoriaus paskaitas, užmezga su juo savotišką ryšį. Įdomu tai, kad filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo novelę, kurios autorius taip pat baigęs minėtą mokyklą. Filmo neužmiršau labiau ne dėl siužeto, bet dėl filmo personažo, savotiško profesoriaus paskaitų metu negailestingai naudojamo „Sokrato pedagoginio metodo“.
„Sokrato metodas“ – puikus pavyzdys, kaip prieš kelis tūkstančius metų atrastos filosofų idėjos gali būti (ir yra) sėkmingai pritaikomos praktinėje srityje. Skaityti toliau…
Tokiu titulu gali drąsiai girtis pirmoji pasaulyje magistro laipsnį iš „The Beatles“ studijų apsigynusi 53 metų kanadietė Mary-Lu Zahalan-Kennedy.
Mary-Lu Zahalan-Kennedy
Iš pirmo žvilgsnio originalią studijų programą, kuri vadinasi „The Beatles, populiarioji muzika ir visuomenė“, nuo 2009 metų siūlo Liverpool Hope universitetas. Pirmaisiais metais šia programa susidomėjo 12 studentų (apie jų likimą, skirtingai nei Mary-Lu, informancijos nepavyko rasti).
Berlynas – vienas sociologui, sociologei (ir kas be ko – XX a. istorikams) įdomesnių miestų. Jei turistinis gyvenimo Berlyne maršrutas susiklosto taip, kad nakvoji ramiame Vakarų rajone, o dienas leidi kur kas gyvesniuose ir (sociologiškai) įdomesniuose Rytuose, tai keletą kartų per dieną metro, traukiniu ar pėsčiomis kerti nematomą, bet aiškiai jaučiamą ribą tarp dviejų pasaulių. Ta vis dar egzistuojanti siena skiria ramybę ir judėjimą, vienodumą ir įvairovę, tvarką ir betvarkę, atriboja buržua nuo įvairiaspalvių plebėjų.
Sociologijos piligrimų žemėlapyje Berlynas įdomus kaip Georgo Simmelio miestas (nors jame spėjo pastudijuoti visas Didysis Klasikų Ketvertas – be Simmelio, dar ir Maxas Weberis, Emilis Durkheimas bei Karlas Marxas). Skaityti toliau…
„Kodėl visi geri dalykai turi būti daromi su protinga veido išraiška?“,- tokį retorinį klausimą pristatydamas savo planus kurti Tautos prisikėlimo partiją uždavė buvęs Seimo pirmininkas A. Valinskas. Tada tokios kalbos daug kam tik kėlė šypseną ir retas priėmė jas už gryną pinigą.
Tik prasidėjus TPP ir kitų politikų rinkiminei kampanijai ir ypač po rinkimų dažnai tekdavo išgirsti nusivylusių žmonių replikų, esą toks politinis cirkas gali vykti tik Lietuvoje, tokioje politiškai nebrandžioje šalyje. Daugelis mano, kad normalioje valstybėje tokia neva nerimta politinė partija su šoumenu priešakyje negali dalyvauti realioje politikoje. Tačiau patirtis rodo ką kitą. Pasaulyje yra/buvo apie 51 oficialiai registruota netradicinė aka nerimta politinė partija (dalis jų nebeveikia). Skaityti toliau…
