Skip to content

Meilės diskursas grupės „Pergalė“ kūryboje

parašė sociologai.lt @ 2013 Kovo 18

Begalinė meilė, nesvarbu kokios formos – šeimai, vyrui, moteriai, vaikams, narkotikams, alkoholiui, įvairiems daiktams, Dievui, gyvūnams, apskritai gyviesiems ar negyvėliams – yra lietuvių grupės „Pergalė pagrindinis variklis ir susikūrimo priežastis. Būtent dėl to, kad Pergalės kūrybos epicentre – visuomenėje esančios uždraustos meilės formos, grupės nariai kiekvieną dieną pradeda su baime, kad netaptų moraliosios visuomenės pykčio ir agresijos proveržio aukomis. Šiandien kolega Dovydas Skarolskis apžvelgia šios grupės kūryboje įžvelgiamos „meilės“ prasmes, lygina jas su klasikinėmis ir stengiasi atsakyti į klausimą, kodėl šiandien tam tikrai žmonių grupei reikia tokio tipo meilės?

Postmodernus mąstymas leido dvidešimtame amžiuje pradėti nusistovėjusių kanonų „laužymą“ įvairiose sferose. Tai tęsiasi ir dabar. Šiandien žodžiu „muzika“ nebeperkeltine prasme galime vadinti ir chronišką elektroninio triukšmo kūrinį, ir siuvimo mašinų sukeltą garsą. Panašių radikalumo apraiškų ėmė daugėti ir rokui „sunkėjant“, tampant metalu. Ypač daug naujovių įnešė juodojo metalo atsiradimas, kuris yra laikomas šiandieninę metalo muziką į priekį stumiančia jėga.

Juodojo metalo vėliavnešėmis laikomos grupės pasižymėjo ryškia neapykanta krikščionybei, galios aukštinimu, sąsajomis su satanizmu ir pagonybe. Šis monotoniško instrumentalo, spiegiančio vokalo bei juodų ir spygliuotų aksesuarų mišinys, prasidedant antrai savo bangai, ėmė ieškoti vis avantgardiškesnių ir eksperimentais paremtų raiškos formų. Juodasis metalas ėmė absorbuoti įvairių kitų muzikos stilių atributus ir juos apjungiant su kitais metalo subžanrais, buvo išvengta stagnacijos. Užpernai, trečiosios juodojo metalo bangos epogėjuje, kai iš Skandinavijos į visą pasaulį plūstelėjo depressive suicidal black metal atšakos tendencijos, Lietuvoje susikūrė grupė „Pergalė“.

„Pergalės“ nariai savo atliekamą muziką apibūdina kaip victorious psycho black/rock (nors didžiausias pasaulyje metalo muzikos resursas internete  teigia, jog tai yra avantgarde black metal). Prestižiškiausiame Lietuvos metalo scenos šaltinyje grupė save pristatė tokiu tekstu: „Begalinė meilė, nesvarbu kokios formos: šeimai, vyrui, moteriai, vaikams, narkotikams, alkoholiui, įvairiems daiktams, Dievui, gyvūnams, apskritai gyviesiems ar negyvėliams – PERGALĖS pagrindinis variklis ir susikūrimo priežastis. Grupės narius vienija šis nuostabus jausmas, kurį jie įprasmina kurdami rafinuotą, tačiau atgrasią, melancholišką, ir tuo pačiu įvairiapusiškai dinamišką muziką, kurią apibūdina kaip pergalingą pasąmonę žalojantį juodąjį roką. <…> Taigi junkitės, vidutinybės ir vargšai, genijai ir snobai, skaisčios ir ištvirkusios sielos, prie mūsų misijos, skleidžiant pasauliui tyrą ir nepažabotą iškrypimų ir nuodėmių kupiną Meilės cirką!“.

„Pačioje kūnų prigimtyje esama šio dvejopo Eroto: sveikas kūno pradas ir ligūstas, <…> yra skirtingi ir nepanašūs dalykai, o nepanašūs dalykai myli ir geidžia nepanašių.“ [1]. Taigi, Platonas tikėjo esant dviejų tipų meilės – sveikos ir ligūstos. Sveikas Erotas, pasak Platono Pausanijo, tenkina gerus ir sveikus kiekvieno kūno pradus be jokio vienpusio išnaudojimo. Savo ruožtu, ligūsto Eroto valdos yra gėdingos pasileidusių žmonių aistros, kurias jie tenkina nė nebandydami tinkamai patenkinti gerųjų kūno pradų. Ligūstos meilės aprašymų atsiradimą moderne, be abejonės, galėtume sieti su Markizo de Sado ir Leopoldo von Sacherio – Mazocho pavardėmis. Tokią ligūstą meilę šiandien vadiname sadomazochizmu. Įvykus seksualinei revoliucijai, vis mažiau ką nors stebina minimalios sadomazochizmo apraiškos mūsų visuomenėje. Liberalus sociumo flangas jas gina, o vis pasyvėjantis konservatyvusis – krikščioniškasis viešoje erdvėje sunerimsta tik po stambesnio masto įvykio.

Grupės „Pergalė“ albumas „Horizontalios maldos palaima“ taip ir nesusilaukė didesnės kritikos. Nepaisant to, kad grupė grojo ir  Rugsėjo pirmosios šventėje 2010-aisiais ir Sostinės dienų scenoje pernai, apie ją viešojoje erdvėje beveik nebuvo galima išgirsti. Grupė reklamavosi tik metalo ir avantgardinės – eksperimentinės muzikos scenų tinklalapiuose, o albumo vertinimai vos kelissyk pasiekė didžiuosius laikraščius ir naujienų portalus. Marketingo prasme, tai buvo puikus sprendimas, nes papildomas šurmulys visuomenėje kažin ar būtų ženkliai padidinęs pardavimus.

Grupės klausytojų ratą puikiai apibrėžia subkultūriniai rėmai. Nors „Pergalė“, lyginant su tradicinėmis depressive suicidal black metal grupėmis, atsisakė čaižaus skambesio, pridėjo populiariajai muzikai tinkamų sintezatoriaus partijų, bet išlaikydama juodojo metalo vokalą, ji pažymėjo pagrindinį savo potencialių gerbėjų arealą ties metalo scenos ribomis. Gerbėjams grupė duoda stimulą manyti, kad jų kūryba yra ironiška. Savo scenografija ir apranga grupė net nebando pamėgdžioti juodojo metalo grandų. Palyginimui galite pažiūrėti „Pergalės“ gyvo garso pasirodymą ir juodojo metalo žvaigždžių  „Gorgoroth“ pasirodymą.

Bet tokią ironišką gaidelę galima pajusti tik gyvo garso koncerte. Įėjus į muzikos įrašų parduotuvę, „Horizontalios maldos palaima“ patraukia akį viršeliu, kurio fonas yra baltas, priešingai nei įprastų juodojo metalo albumų, o ir grupės logotipas viršelio kampe stipriai skiriasi nuo šabloninių pretenziją į blogio vaizdinį keliančių logotipų. Grupė vien viršelio turiniu neslepia, kad jų dainose esantys tekstai yra apie seksą, narkotikus, alkoholį ir meilę. Jame vaizduojami nuogi besimylintys ilgaplaukiai (ne paslaptis, kad ilgi plaukai yra vienas metalo subkultūros atstovų atributų) – vyras ir moteris, kuri būdama virš vyro yra jam į rankas, greta kraujuojančių plaštakų, susmeigusi du švirkštus, kuriuose stebėtojas turėtų nujausti esant narkotikus.

Verta pastebėti, kaip viršelyje vaizduojama meilė, kurią „Pergalė“ įvardina kaip savo kūrybos stimulą ir epicentrą. Tai, klasikiniu požiūriu, yra nedoros meilės išraiška – tenkinančios instinktus, o ne geruosius pradus. Kyla klausimas – kodėl šiandien tam tikrai žmonių grupei reikia taip vaizduojamos meilės?

Julija Kristeva tegia, kad meilė yra visa ko ir ypač kultūros pamatas. Meilei šiandieniniame pasaulyje yra iškilusi grėsmė, nes socialinis audinys yra pakrikęs. Buvimas visuomenėje reiškia, kad leidiesi įtraukiamas į tinklą, nuaustą iš prielankumo ir neapykantos gijų. Meilė nėra idiliška ir joje slypi smurtas. Žmonių santykiai visada klostosi pagal geismo ir mirties ašį. Paklausta ar mums nestinga meilės kodų, Kristeva atsako, jog „mes vienu metu gyvename skirtingais laikais, kuriuose galioja skirtingi meilės kodai. Gyvename trupučiuką pasinėrę į archeologiją, sakytume, kirsdami įvairius laikus. Vieni žmonės rodosi iešką romantinės, kiti – trubadūrų stiliaus, treti – aštuoniolikto šimtmečio stiliaus, libertinų meilės“ [2]. Be abejonės, „Pergalė“ atstovauja pastarąjį meilės kodą.

Nors Kristeva tame pačiame interviu teigia, kad nei vienas kodas neturėtų būti dirbtinai užgniaužiamas, bet galime pastebėti tendenciją, jog „Pergalė“ šią libertinišką geismo tipo meilę dalinai sugretina su mirties, taip lyg ir skleisdama idėjas, kurios toliau iškreipia socialinį audinį, nes vienon krūvon „suplaka prielankumo ir neapykantos gijas“. Vadinasi, tokia kultūros sritis iš dalies naikina pati save ir kultūrą bendrąja prasme. Čia reikia prisiminti Leonido Donskio bloge išsakytą mintį, esą „Civilizacija yra paskutinė cikliškai gyvuojančios kultūros pakopa, jos tylus užgesimas ir mirtis. Kaip tai vyksta? Užgęsta tikėjimas, miršta filosofija, išsigimsta menas. Nebelieka kultūros formas persmelkiančio stiliaus, viskas lieka padrika ir valdoma savavališko vertinimo bei skonio. <…> Menas virsta įkyriu ir beprasmišku aukštos atlikimo technikos eksponavimu arba destruktyvia ir save ardančia raiška. Kultūros formos atsiskiria viena nuo kitos ir nieko bendra nebeturi su istorija ir egzistencija. Vienintele problema, kurią iš tikrųjų skaudžiai išgyvena žmonija, virsta pats gyvenimas – tiksliau tariant, pragyvenimas ir išgyvenimas“.

Apibendrinant šių dviejų autorių mintis, reikia pripažinti, kad toks menas pradeda būti kuriamas pats sau, o kadangi jo sąsajos su egzistencija vis silpnėja, jis bando kitų žmonių mąstymą konfigūruoti pagal savo reikalavimus. Taip objektyvios tiesos praranda vertę, o jas devalvavus, nyksta socialiniai ryšiai tarp žmonių. Meilės išreikšminimas reiškia kultūros mirtį. O šio išreikšminimo demaskacijai, tenka paanalizuoti grupės „Pergalė“ naudojamą diskursą.

Jau pirmose dainos „Aš tave subadysiu“ eilutėse sakoma: „Kai vėl mane aplanko meilė/Ir pajuntu kutenimą pilve“. Tai yra įvestis į tai, ką Rolanas Bartas pavadintų meilės mito kūrimu [3]. Jie implikuoja klasikinės meilės jausmui būdingą bruožą, bet po šių eilučių esančiame tekste vardinamos ne kas kita, o Tanato ir Eroto valdomo žmogaus mintys. Lyrinis „herojus“ ir toliau šioje dainoje „pina“ sveikos ir ligūstos meilės kodus į vieną. Sveikosios meilės įvaizdžiai (komplimentas, deganti žvakė ir vynas dviems) yra prijungiami prie ligūsto geismo ir troškimų (viliojantis negyvo kūno kvapas, durtinės žaizdos, įsitikinimas, kad nužudžius mylimąją, pora tampa neišskiriama).

Dainoje „The addiction song“ vardinamos įvairios priklausomybės, tarp kurių trečia ir ketvirta yra atitinkamai sadistinė ir mazochistinė. Be to, meilė yra įvardinama kartu su priklausomybėmis (rūkymų, narkotikų vartojimu, smurtu ir kt.). Taigi, ja yra vadinamas malonumo pojūtis, kas leidžia atmesti bet kokias metafizines meilės interpretacijas. Meilės troškimas yra tolygus vartojimo troškimui. Lyrinis „herojus“ išsako troškimą mirti vardan šio malonumo ir sutinka būti „suvartojamas“ savo partnerės, mainais į tokį patį jos likimą.

Sekančios trys dainos albume tęsia sadomazochistinę temą ir pamažu plečia žodyną net iki lytinių organų veiklos aprašymų. Iš šių trijų verta paminėti nebent dainą „Viskis“, kuri yra akustinė ir savo garsiniu, o protarpiais ir lyriniu, „švelnumu“ naujame lygyje bando sujungti estetiškumą ir sadomazochistinį geismą su ironijos gaidele į dainos tekstą („Kai pradėdavai inkšti,/Primindavau, kad esi/Nepriklausoma moteris/Ir pagrasindavau kumščiu,/Nors pats tuo nelabai tikėjau.“). Šiuos tekstus vainikuoja titulinė albumo daina, kurioje bandoma aprašyti tokios meilės sakralumą – tekste figūruoja mergina, kurią bandoma gundyti ir įtikinti prarasti nekaltybę. Visi su seksu susiję vaizdiniai yra vardinami su sakraliniais epitetais, o šią merginą „suvartosiantis“ vyras netgi įvardinamas, kaip „Dievas“. Tokioje sistemoje visi su sveikuoju Erotu susiję ženklai tampa signifikantais, kuriuos vartojant, kalbama apie ligūstą geismą.

Galima daryti išvadą, kad grupė „Pergalė“, nors ir įvardina save, kaip kitokios stilistikos, neša tą pačią žinią, kaip ir kitos su tradiciniu juodoju metalu susijusios grupės. Po mito diskursu galima aptikti užmaskuotą tiek galios aukštinimą, tiek antikrikščionybę (sakralių sąvokų paniekinimas), tiek į individualistinę pretenziją ignoruoti moralę ir siekti kuo didesnio malonumo. Savaime tokia muzika niekada neatsiranda – jai reikalingas tam tikras poreikis ir paklausa. Aišku, negalima teigti, kad visi šio albumo klausytojai yra ta kritinė masė, dėl kurios ši muzika kuriama, bet tokios muzikos atsiradimą iš dalies galima vadinti tam tikros krizės ženklu. Ilgainiui tokio tipo mitas gali ištrinti originalą, nes šiandieniniame pasaulyje vis daugėja mąstymo, kuris yra grįstas vartojimu ir naudos – malonumo siekiu. Įtikėjus, kad meilė yra vien banalus geismas, šiame žodyje nebeliks vietos kitoms prasmėms, o be jų žmonės vienas kitą ims traktuoti tik instrumentiškai, kas reikštų galutinį kultūros nuopolį ir žlugimą. Tam sukliudyti gali tik drausmingas, o tuo pačiu ir protingas, sąvokų puoselėjimas, kai mąstoma ne vien iš šiandienos, bet ir iš ateities perspektyvos, norint atsisakyti dalies praeities.


[1] Platonas, „Puota“, Vilnius: Aidai, 2000, p. 20 – 24

[2] Julia Kristevą kalbina Ger Groot, Dvi sielos, Vilnius: Aidai, 2004, p. 84 – 87

[3] Roland Barthes,  Iš knygos Mitologijos“,  Rolanas Bartas, Teksto malonumas. Vilnius: Vaga, 1991, p. 66 – 133

Rubrika → Tekstai, Visi įrašai

No comments yet

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS