Skip to content

Jeigu atūžtų ateities technologijų viesulas, kas nebėgtų slėptis į bunkerį?

parašė Milda ir Antanas @ 2016 Gegužės 2

Kas būtų vienas realiausių konkurentų sociologijos prof. Z. Norkui varžantis dėl daugiausia laiko universitete praleidžiančio žmogaus titulo? Aš statyčiau už Antaną Voznikaitį, kuris, jei tik universitetas nebūtų uždarytas, čia ateitų ir 7-dieniais. Devyndarbis Kenas, vedęs VU Filosofijos fakulteto Noldus žmogaus elgesio stebėjimo įrangą ir flirtuojantis su kita čia esančia tyrimų technika, sociologijos magistrantas, Socialios sociologijos autorius, mėgstantis išrinkinėti ir surinkinėti daiktus, galintis savo rankom padaryti gitarą ar moteriškus auskarus (pati tokius esu gavus gimtadienio proga!), nupiešti portretą… Žodžiu, jeigu atūžtų ateities technologijų viesulas, Antanas nebėgtų slėptis į bunkerį.

Prisėdom jo kabinete pasišnekėti apie su technologijomis ir jaunimu susijusius dalykus, nes į šias temas buvo orientuotos VU Filosofijos fakulteto dienos „Fiesta Personæ“ . O šis interviu (tik sutrumpinta versija) buvo išspausdintas minėtos šventės tradiciniame laikraštyje „Bursų kiemas“.

Sociologas D. Finkelhor sugalvojo terminą “Juvenoia”, kuris apibūdina perdėtą susirūpinimą dėl nūdienos jaunuoliams (Z, Y kartoms) įtaką darančių dalykų, ypač informacinių technologijų, interneto. Čia iš tos serijos, kai vyresnių kartų atstovai sako „Anksčiau tokių dalykų nebuvo. Mūsų laikais jaunimas…”. Kai pats sulauksi 60 metų ir priklausysi „vyresniajai kartai“, kaip manai, koks visuomenėje posakis bus populiariausias apie tų laikų jaunimą? Ir kokia raide ar sąvoka vadinsis tų laikų jaunuolių karta?

Paranoja dėl jaunimo sugedimo tiesiog yra vienas iš daugelio būdų, kaip žmonės pastato socialinius apribojimus. Žmonės galbūt tų barjerų nestatytų, jeigų jų kognityviniai ir emociniai ištekliai būtų beribiai, o jų socializacijos ypatybės amžinai būtų tokios pat. Tada visuomenė galėtų egzistuoti kaip kažkoks visiškai bestruktūris darinys, amorfiškas individų spiečius. Tada nebūtų kartų ir juvenojos. Labai džiaugiuosi, kad taip nėra. Juolab, kad greta juvenojos yra džiaugimasis jaunimu – „juveziazmas“. Kad jau gyvename technologinėje visuomenėje, tai didžiausia rizika jai ir joje yra ne jaunimą korumpuojantis technologijos poveikis, bet jos pačios trapumas. Tai, kas galėtų pradanginti Facebook‘ą, deja, pradangintų ir kitus įtaisus bei technologinius procesus, nuo kurių esame gerokai labiau priklausomi nei nuo „veidaknygės“. Viena iš tokių grėsmių yra geomagnetinės audros, kurių pati stipriausia buvo užregistruota 1859 m., kaip tik prieš išsivysčiusioms to meto šalims pereinant į technologinį būvį. Tuokart beveik visame pasaulyje žmonės regėjo pašvaistes, o elektrinio telegrafo ryšys išėjo iš rikiuotės. Jei 2012 m. liepos 23 d. iš Saulės išspjautas įkrautų dalelių pliūpsnis būtų pataikęs į Žemės elektromagnetinį lauką, tikriausiai būtų dingęs iternetas, išsijungusios navigacijos sistemos, elektros tinklai, širdžių stimuliatoriai, perdegę kompiuterių, mobiliųjų telefonų komponentai, sutriktų eismo reguliavimas, nebūtųme išvengę ir traukinių ar lėktuvų katastrofų, krovininių ir keleivinių laivų susidūrimų pagausėjimo… Taigi man baisesnės technologinio kracho pasekmės nei tai, kad jauni žmonės iššvaisto pusę darbingos dienos laiko socialinei medijai. Nebūtų jos, kažkam kitam iššvaistytų ir, greičiausiai, žalingesniems dalykams.

Kalbant apie ateities kartas, aš visai laukiu „BF“ kartos – bakterifagų – atėjimo. Siečiau jos iškilimą su sintetine biologija ir dūstančiais (anoksijos kamuojamomais) vandens telkiniais (įskaitant jūras ir vandenynus). Tai būtų karta, kuri valgo žmonių sukurtas įvairių rūšių, skonių ir savybių bakterijas, archėjas ir grybus, kurie imituoja štai mūsų kartos valgytas kruopas, ankštinius, lapines ir gumbus turinčias daržoves, vaisius ir vargšų gyvūnelių lavonus. Visi ne tik kad gyvūnų nevalgytų, bet ir augalų!

Vienas tyrimas yra parodęs, kad vos 13% 13-17 metų apklaustų jaunuolių norėtų siekti karjeros IT srityje. Nepaisant to, kad net 70% jų teigė mėgstantys technologijas ir jomis mielai naudojasi. Kaip manai, kodėl taip yra?

Atsakymą matyčiau trijuose dalykuose. Pirma, anksčiau kompiuteriai buvo labai „nedraugiški vartotojui“ – dominavo tekstinė vartotojo sąsaja, o ne grafinė. Antra, kompiuteriai negalėjo „pavežti“ šiuolaikinės medijos bei žaidimų, nes atmintis buvo matuojama kilobaitais, o ne mega- ar gigabaitais, procesoriai buvo baisiai lėti ir pan. Trečia, nebuvo plačiai visiems prieinamo interneto. Bendrai paėmus sunku buvo su kompiuteriu daryti būtent tai, ko tau norisi ar reikia nemokant programuoti. Dėl to perkant kompiuterį gamintojas neretai įdėdavo išsamias instrukcijas, kuriose praktiškai būdavo ir to kompiuterio programavimo vadovas. Tokiom sąlygom esant kompiuteriai labiausiai patiko tai jaunimo daliai, kuri mėgsta valandų valandas krapštytis su technika, skaityti instrukcijas ir programuoti. Tokie daugiausiai ir nuėjo dirbti į IT sektorių. Na o dabar kompiuteriai gerokai „draugiškesni vartotojui“, todėl su jais galima ir nemokant programuoti nuveikti labai daug. Kokios kitos priežastys jau reiktų tirti. Galbūt žmones atbaido matematika, kurios reikalauja informatikos studijos, o gal programuotojo ar techninio konsultanto darbas atrodo nuobodus. Gal viskas pasikeis, jei tapsime tarpplanetine visuomene?

Kokia pagal Tave yra svarbiausia esama ir/ar būsima technologija sprendžiant pasaulio problemas?

Čia jų daug, galiu išvardinti keletą, realumo mažėjimo linkme: sintetinė biologija, termobranduolinis reaktorius, „warp drive“. Pirmoji padėtų išspręsti dalį ekologinių problemų (jeigu jų labiau nepagilins). Antroji padėtų išspręsti energetikos problemas. Trečioji praverstų tuo atveju, jeigu nieko išspręsti nepavyktų ir tektų nešdintis iš Žemės, juolab, kad anksčiau ar vėliau vis tiek teks…

Ar mes aktyviai formuojame įrankį (t. y. sąmoningai sukūrėme ir plėtojame bet kokio tipo technologijas evoliucijos spartinimo tikslu) ar įrankis formuoja (ima formuoti) mus?

Na, čia yra tiesiog „vištos ir kiaušinio“ klausimas. Abi tendencijos vyksta tuo pačiu metu. Viskas, ką žmonės sukuria sąmoningai ar nesąmoningai didina arba mažina žmonijos išlikimo šansus. Taip, kaip mes kol kas tvarkomės su gamtine aplinka ir savimi, deja, mūsų pačių ir daugelio kitų rūšių išlikimo šansus mažina. Kadangi nesu evoliucinės biologijos specialistas, man sunku pasakyti, ar žmonės „spartina evoliuciją“. Galiu nebent išskleisti patį klausimą. Turbūt reiktų klausti taip: ar dėl žmogaus veiklos atsirandančios ar sukuriamos naujos rūšys ir ekosistemos savo įvairove (taigi ir didesne tikimybe, kad kažkas iš tų rūšių prisitaikys prie staigaus aplinkos pokyčio) ir skaitlingumu pranoksta tai, ką be žmogaus sukūrė gamta. Bijau, kad mes kol kas dar vis mažiname biologinę įvairovę, ekosistemas supaprastiname, homogenizuojame, pvz., priveisdami genetiškai identiškų augalų, gyvūnų, grybų ir t. t. Net ir gausybė kačių bei šunų veislių nebūtų išimtis, nes principas tas pats: daug skirtingų veislių, bet griežta kontrolė, kad kiekvienos veislės individai būtų kuo vienodesni. Kita vertus, man visai būtų įdomu, jeigu žmonija imtų save taip genetiškai modifikuoti, kaip kad iki šiol darė su gyvūnais ir augalais. Galėtume kiekviena(-a) sau susiprogramuoti tikrą, iš kūno ir kraujo, gyvenimo partnerį ar partnerius pagal savo užgaidas. Tikra individualistų-hedonistų pornotopija!

Turbūt retas VU Filsofijos fakulteto studentas žino, kad be kompiuterių klasės pas mus yra dar daug kitokios įrangos ir ką su ja galima veikti. Trumpai supažindink su ja.

Mūsų fakultete yra gausus būrys psichologijos studentų ir jie tikrai žino, kad mes turime ne tik kompiuterių klasę. Jie bent jau turėtų būti susipažinę su fiziologinių signalų stiprintuvais, elektrokardiografija ir elektroencefalografija, standartizuoto apšvietimo dėžėmis bei spalvų testais. Kuo įranga pasikeitė per pastaruosius porą metų? Mes gerokai papildėme ir atnaujinome savo arsenalą. Dabar turime daugiau elektrodų, naujus kvėpavimo ir kraujotakos matavimo įtaisus, dvi didesnes apšvietimo dėžes, daugiau spalvų testų ir pan. Įsigijome ir keturis kompiuterius su stereoskopiniais 3D monitoriais bei dar du kompiuterius su specialiais vaizdinių stimulų generatoriais ir CRT monitoriais (kad spalvos būtų tiksliau atkuriamos). Nusipirkome nemažai mobilių ir net dėvimų (ant riešo, krūtinės, juosmens, čiurnos) įrenginių komplektų fizinio aktyvumo registravimui tiek dieną, tiek ir naktį: dirbant, poilsiaujant, sportuojant, miegant ar mylintis.

Turime artimos infraraudonosios šviesos sensorių, registruojantį priekinių galvos smegenų skilčių aktyvumą, taigi ir mąstymo apkrovimą. Jo, pasirodo, nėra mačiusios net ir pas mus padirbėti ateinančios medicinos fakulteto studentės. Jas it namie pasijusti paskatino biologinių testų stotelė-inkubatorius, kurią kol kas naudojome streso tyrimams. Šiai mini laboratorijai aptarnauti turime visus reikalingus atributus: šaldytuvą, centrifugą, dozatorius „pipetmanus“, vandens gryninimo aparatą. Psichologai savo ruožtu visus fakulteto užkaborius prikimšo įvairių testų. Kad po gardžių psichofizikams ir psichologams skirtų vaišių kitoms specialybėms neliktų vien trupiniai, įsirengėme tris Noldus žmogaus elgesio stebėjimo laboratorijas su didelės raiškos kameromis ir profesionaliais mikrofonais, turime ir keturias nešiojamas laboratorijas lagaminuose bei 10 iPad Mini su stebėjimui skirta programa, tris nedideles nešiojamas kameras ir vieną didesnę, net ir profesionaliam operatoriui gėdos nedarančią! Turime ir ekrano fiksavimo bei vaizdo transliavimo įrenginių. Stebėjimo galimybe papildėme 004 auditoriją su tyrimo kabinomis rūsyje, visiškai uzurpavome 402 auditoriją, na o didžiąjame psichologinių konsultacijų kabinete visgi kameras teko aplipdyti popieriumi, kad klientai jaustųsi saugūs. Taip kad žiūrint iš šono, Filosofijos fakultetas turi savyje pogrindinį psichofizikos fakultetuką.

Ar studentai noriai dirba su įranga? Ar jie priima šį tyrinėjimo metodą, pasitiki? Papasakok, kokių studentai tyrimų, užduočių jau yra atlikę?

Doc. A. Švėgžda man pasakojo, kad jis yra gavęs nuoširdžių padėkos laiškų iš buvusių studentų. Studentų, kurie dabar užima aukštas pozicijas prestižinėse mokslo institucijose. Štai tokiems pavyzdiniams studentams savo laiku norėjosi ir buvo įdomu dirbti su įranga. Didesnė dalis studentų vis dėlto skeptiški. Lygindamas specialybes tų, kurie dirbo su Noldus, įžvelgčiau tokią tendenciją: kuo labiau į filosofijos pusę, tuo įranga labiau pykina, kuo arčiau gamtamokslio – tuo godžiau jos pusėn žiūri ir su didesne ugnele dirba. Sociologai labiau papuolą į pirmąją kategoriją, o psichologai – į antrąją. Sociologams visų pirma „nekošeriški“ atrodo epistemologiniai įrangos naudojimo pagrindai. Būtent tai, kad tyrimui reikšminga tik individui būdingų savybių variacija, tačiau socialiniai skirtumai nereikšmingi. Pasikviečia mokslininkai gaują studentų ir po to sako, kad jie reprezentuoja visą žmoniją. Nuo to gi sociologams pilvai iš juoko plyšta. Studentai jau spėjo deviacijų tyrimuose įrangą išbandyti, o šiuo metu bendradarbiaujant Filosofijos ir medicinos fakultetų mokslininkams bei studentams tiriama, kaip skiriasi nevienodai maitintų žiurkių palikuonių elgesys. Pas mus žiurkių elgesio kodavimo darbus kaip tik atlieka trys medicinos studentės – jos kol kas, regis, dirba produktyviausiai iš visų studentų. Tyčia pamatavau jų darbą su Rescuetime programėle. Kas kartą 97-99% laiko skiria ne prokrastinavimui, o žiurkių elgesio kodavimui. Gal tokias darbštumo aukštumas pasiekti lengviau koduojant žiurkės elgesį nei žmogaus, nes jis mums atrodo paprastas ir aiškus. Bet gal žiurkės ir mūsų elgesį smarkiai supaprastintų, jei tik galėtų jį koduoti..?

Ar fakulteto įranga naudinga filosofams? Papasakok, kuo ji galėtų praversti jiems?

Labai, jeigu jie tonas savo hipotezių norėtų patikrinti empiriškai. Visiškai nenaudinga, jei empirika jų nedomina. Jeigu empirika domina, filosofai gali įsitraukti į tarpdisciplininius tyrimus, pvz., kognityvinio mokslo, neurolingvistikos ir pan. Galimybės bendradarbiauti su mūsų fakulteto psichofizikais, kitų fakultetų biologais, fizikais, medikais, psichiatrais visada yra, tik reikia jomis pasinaudoti. Džiugu, kad filosofijos magistrantūroje yra galimybė gauti kognityvinę specializaciją, o įranga vienam tyrimui jau domisi kolega iš Filosofijos ir logikos katedros.

Jeigu galėtum suvienyti visų fakulteto specialybių atstovus (sociologus, filosofus, psichologus, soc. darbuotojus, soc. politikus, edukologus), kokį tyrimą, pasinaudodamas turima įranga, norėtum atlikti?

Nenorėčiau šitos galimybės, nes jie nesusitartų dėl tyrimo objekto, labai greit susipyktų ir išsiskirstytų kas sau. Tokiam scenarijui, beje, užtenktų ir dviejų tos pačios specialybės atstovų.

Koks smagiausias nuotykis buvo nutikęs dirbant su įranga fakultete?

Na, vieną kartą neiškenčiau ir per diskusijų grupę sėdėdamas už stiklo esančiame kabinete įsiterpiau į pokalbį su jos dalyviais. Kadangi tema buvo apie pabėgėlius, paklausiau, kaip jie reaguotų, jei staiga atvažiuotų „pirmas milijonas“ pabėgėlių. Juos visų pirma išgąsdino tas „balsas iš aukštybių“ per garsiakalbį, o apvalus skaičius išprovokavo pakeisti politkorektišką kalbėseną į kiek nuoširdesnius vertinimus.

Ar naudotis įranga gali visi Filosofijos fakulteto studentai? Jei po šio interviu bus susidomėjusių, kur jiems kreiptis?

Viskas priklauso nuo to, kokia studentų kvalifikacija ir kam jie tą įranga ketina naudoti. Tarkime, jeigu jie praėjo įvadinius psichofiziologijos kursus, tai galės savarankiškai dirbti su ta įranga, kuria išmoko naudotis laboratorinių darbų metu. Kitais atvejais prieš naudojant reikės juos apmokyti, kaip tai daryti ir bent iš pradžių, o gal ir visą laiką, darbas turės vykti įrangą išmanantiems dėstytojams prižiūrint, vadovaujant. Tas pat galioja norintiems dirbti su psichologiniais testais, tačiau jų prieinamumas yra labiau ribotas nei techninės įrangos. Kreiptis reiktų į įrangos ir testų administratorius: mane ir Katažyną Eismontaitę. Tačiau reikia turėti omenyje, kad įranga skirta tyrimams, tad jeigu neturite tyrimo idėjos arbą ją vertėtų dar gerai „apšlifuoti“ su dėstytoju, tą ir reiktų padaryti, ir tik tada kreiptis į mus. Pirmenybę naudotis įranga ir testais turi dėstytojai, nes ji vienaip ar kitaip yra ir bus integruojama į studijų procesą. Taigi protingiausia būtų visų pirma kreiptis į dėstytojus, kurie dirba su mūsų fakulteto įranga.

Neseniai esi išrinkęs ir iš naujo surinkęs dviratį. Ką dar? Kuo Tau patinka ši veikla?

Na, senokai besikrapščiau su elektrinėm gitarom, norėčiau vėl tam skirti laiko. Esu darbe išardęs vieną transliavimo įrenginį, nes pasidarė smalsu, kodėl jis taip kaista. Viduje savo džiaugsmui radau 8 GB „fleškę“ pritvirtintą dirželiu laidams. Ardyti ir sudėti ką nors man patinka dėl to, kad tai savotiška meditacija. Tu tiesiog susikaupi į procesą ir tada viskas aplinkui išnyksta. Tai yra labai geras jausmas.

Ačiū! 

Prašom!

Rubrika → Interviu, Visi įrašai

2 Comments
  1. giedre @ 2016-05-02 11:37

    “ nes jie nesusitartų dėl tyrimo objekto, labai greit susipyktų ir išsiskirstytų kas sau. Tokiam scenarijui, beje, užtenktų ir dviejų tos pačios specialybės atstovų.„ Išankstinė nuostata ir bendradarbiavimo kultūros nebuvimas arba nenoras įsileisti. O juk būtent skirtinų specialybių atstovai susijungę sukuria ir įgyvendina neįtikėtinai įdomių idėjų.

  2. Iksandra @ 2016-05-02 16:27

    saunus interviu!

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS