Būti nešališku?
Viename iš Lietuvos universitetų sociologijos studijų aprašų radau štai tokius gebėjimus, kuriuos turėtų valdyti asmuo, baigęs sociologiją: „analitiškai ir logiškai mąstyti, būti nešališku, mandagiu ir taktišku“. Analitiškas bei loginis mąstymas – neabejotina vertybė jaunajam sociologui. Mandagumas ir taktiškumas (arba taktika, kaip iššifruoti taktiškas spręskite patys) padeda spręsti reikiamus reikalus. Bet nešališkumas.. Gal jau užteks to nešališkumo ir politkorektiškumo mūsų sociologijoje. Išimtis turbūt galėtų būtų empiriniai ir rinkos tyrimai. Tačiau ir šis pasakymas galėtų kelti vidinį šypsnį visiems, susidūrusiems su žodžiu refleksyvumas, ar refleksyvioji…
Kur kas labiau aplink save mėgčiau matyti nemandagius, netaktiškus ir šališkus sociologus. Tegu pertraukę mane vidury sakinio, garsiai išrėkia ką PATYS galvoja, o parėkavę ir aprimę, tatai argumentuoja. Tuomet būsim visu žingsniu arčiau tiesos (savos), ir vienas kito pažinimo. Pradedantieji sociologai turbūt žino, kaip sunku turėti savo nuomonę bendraisiais sociopažinimo klausimais, jau nekalbant apie mokėjimą ją apginti. Bet kaip svaigina, kai diskusijoje gali argumentuoti ir pats stebėti savo mąstymo ištakas. O dar kai pavyksta kam nors ką nors įrodyti, ar kuo nors įtikinti…
Taigi, baigdamas šį trumpa kažką, linkiu sau ir visiems, sociodiskusijose smarkiai apsibarti siekiant įrodyti savo naktimis iš klasikų tamsiais viršeliais išskaitytas tiesas ir pripažinti mikliau mąstančio (o gal mažiau miegančio) kolegos tiesą, negu vienbalsiai pritarti tolerancijai viskam, ir politkorektiškai – akademiškai pasijuokti iš visuotinės tautos (sociumo) kvailybės.
Labai labai. Nei vieno sakinio nenorėčiau išbraukti, o tąjį “tuomet būsim visu žingsniu arčiau tiesos (savos), ir vienas kito pažinimo. ” norėčiau pasibraukti!
Aš visgi būčiau linkus manyti, kad šioje vietoje nešališkumas siejamas su pastanga atlikti “objektyvų tyrimą”, pažinti tyrinėjamą objektą/reiškinį tokį, koks jis yra “iš tikrųjų”, atsiribojant nuo savo asmeninių preferencijų, vertybių ir t.t. Būti nešališku – tai atsisakyti selektyvaus reiškinio pažinimo, kuomet kyla pagunda matyt tik tau ar tavo hipotezės patvirtinimui parankius duomenis ignoruojant tuos, kurie galėtų sugriauti visus išankstinius ir kartais tikrai laukiamus rezultatus:) Kita vertus, ne tik analizuojant duomenis, bet ir esant pačiame “lauke”, autentiškame santykyje su tiriamuoju svarbu bendrauti nešališkai, neturėti išankstinio neigiamo/teigiamo nusistatymo, kuris kaip nors galėtų paveikti patį duomenų rinkimo procesą. Tai yra vienos iš svarbiausių gero sociologo ir gero mokslinio tyrimo savybių:)
O tai, ką aprašei, vadinčiau drąsa suabejoti “savaime suprantamais” dalykais, drąsa ir gebėjimu iškelti kontrargumentus tradicinėms ar nusistovėjusioms sociologijos “tiesoms”, paprieštarauti daugumos palaikomiems autoriams, žodžiu, pagrįstai ir “įspūdingai”, kartais visai netaktiškai ir nemandagiai suabejoti, galbūt tuo net papiktinus kitus :)
1. Ar tikrai manai, kad galima “pažinti tyrinėjamą objektą/reiškinį tokį, koks jis yra’? Verčiau pažinti tokį, kokį jį matai tu ir tada pabandyti suprasti kaip jį matai tu ir kaip jį gali matyti kitas.
2. Neįsivaizduoju tyrimo, kai tyrėjas tirtų “atsiribojant nuo savo asmeninių preferencijų, vertybių ir t.t”. nebent a)jam tai visiškai neįdomu ir nerūpi b) jis nesupranta ką tiria.
Tačiau neabejotinai verta sąmoningai slopinti asmeninius nusistatymus ir mėginti obektyvizuotis, siekiniant geros tyrimo kokybės, bet visgi pripažįstant savo požiūrius nuomones ir pan.
1) Juk ir parašiau kabutėse, savaime suprantama, kad negalime, bet stengiamės galimai priartėti :)
2) Nesutinku, kad jeigu gali tirti atsiribojęs nuo asmeninių preferencijų, tai tau visiškai neįdomu ir nerūpi, arba nesupranti, ką tiri.
Tai nereiškia, kad tu jų neturi, tai reiškia, kad tirdamas tu juos laikinai suspenduoji. O šitai mokėti turėtų būti ypatingai sunku.
Vis dėlto vienas skirtumas šališkumo požiūriu nuo, vadinkime, paprasto žmogaus (nežinau, kas tai yra, bet kažkaip kalbėti reikia), sociologui galėtų būti būdingas. Jeigu ne apibendrintas, išgražintas ir politkorektiškas studijų programų aprašų stilius, veikiausiai būtent tokį nešališkumo apibrėžimą turėjo minty minėtos programos autoriai. Nešališkumas šiuo atveju reikštų antrąją tau, Gyti, mielo sociologo aprašymo dalį: „parėkavę ir aprimę, tatai argumentuoja“, bei artėja vienas kito pažinimo linkui. Vienas smagesnių geros diskusijos ingridientų, šalia savo nuomonę mėgstančių išsakyti energingai diskutantų, yra gebėjimas išklausyti kito nuomonę.
Ir apie atsiribojimą nuo asmeninių preferencijų – tas pats. Gal atsiriboti neįmanoma, bet sociologas turi jas reflektuoti ir suvokti, kad kitas gali jas turėti kitokias.
Mmm, kaip dabar būtų puiku patirti tavo, Gytį, diskusiją su netaktišku, nemandagiu ir šališku tavo pozicijos priešininku. :] Tikrai nuoširdžiai įdomu. Tikriausiai matyti, kad aš tau irgi pritariu, nors žodelis „bet“ gi visada atsiranda.