Umberto Eco – Universalioji sąmokslo teorija
Kalėdinis skaitinys šiemet buvo šviežiai padovanota Umberto Eco knyga „Prahos kapinės“ („The Prague Cemetery“, London: Harvill Secker, 2011). Pagrindinis knygos herojus – 19 amžiaus dokumentų padirbėjas, kuris pragyvenimui padeda įvairių šalių slaptoms tarnyboms kurti ir „atskleisti“ sąmokslus. Kol laukiame lietuviško vertimo, štai pagrindinę idėją iliustruojanti citata (teatleidžia man vertėjų dievai už prastai parinktus žodžius):
Apmąstydamas Dumas nutapytą paveikslą (pagerbdamas didįjį rašytoją), pagalvojau, kad aprašęs vieną vienintelį sąmokslą, Bardas atrado Universalią Formą, būdingą bet kokiam įmanomam sąmokslui. (…) Ko trokšta kiekvienas, ir trokšta juo stipriau, kuo labiau yra pasmerktas ir nelaimingas? Lengvai užsidirbti pinigų, turėti galios (neapsakomas malonumas įsakyti ir pažeminti savo artimą) ir atkeršyti už kiekvieną skriaudą (kiekvienas savo gyvenime yra bent kartą buvęs nuskriaustas, nesvarbu dėl kokios smulkmenos). (…) Jau tada ėmiau suprasti, kad jeigu norėčiau parduoti sąmokslo istoriją, turėčiau pasiūlyti pirkėjui ne ką nors naujo ir originalaus, o tik tai, ką jis jau žino, arba ką galėtų lengvai sužinoti kitais būdais. Žmonės tiki tik tuo, ką iš tikrųjų žino, o tame slypi Universalios Sąmokslo Formos grožis.
Kuom ne paaiškinimas visoms toms lokalioms, nesunkiai dekonstruojamoms mūsų 21 a. aktualijoms nuo kediados iki šildymo kainų?
