81-a žmogaus seksualumo tapatybė, arba Skirtumas tarp transseksualumo ir transvesticizmo

Lyčių sociologijos tekstų trūkumą mūsų tinklaraštyje kompensuoja pareiginga Sociokino lankytoja, politikos mokslų bakalaurė ir taikomosios sociologijos magistrė Darja. Kaip, kodėl ir kada susidūrei su sociologija? – paklausėme. „Pačia sociologija domiuosi nuo III kurso TSPMI, o nuo IV kurso pradėjau skaityti ir rašyti darbus iš lyčių sociologijos“. Darjos straipsnį „Biseksualių asmenų patirtys ir biseksualios socialinės tapatybės formavimasis Lietuvoje“ iš akademinio žurnalo „Kultūra ir visuomenė“ galite perskaityti čia.

Neseniai teko žiūrėti norvegų dokumentinį filmą „Viskas apie mano tėvą“ („Alt om min far“). 26 metų sūnus bando parodyt savo 52 metų tėvo istoriją, kurios esmė – tėvo transvesticizmas, lytinė tapatybė ir kaip dėl visų šių neįprastumų jaučiasi tiek pats tėvas, tiek jį supantys artimieji – buvusi ir esama žmonos, tas pats sūnus ir dukra.

Daugiau apie filmą nenorėčiau pasakoti – kas norės – pažiūrės (patariu). Bet norėčiau apsistoti ties kitu dalyku, kuris privertė mane susimąstyti. Ne pirmą kartą pastebiu, kaip žmonės neskiria transseksualumo ir transvestizicmo reiškinių. Ir aš kalbu ne apie šiaip eilinį Lietuvos gyventoją, bet gana išsilavinusius, tolerantiškus žmones. Dažniausi stereotipai yra tokie, kad transvestitai yra gėjai, arba kad transvestitai nori darytis operacijas ir virsti moterimis, arba kad pasikeisti lytį gali šauti bet kam į galvą ir t.t., ir pan. Taigi šiame įraše norėčiau išnarplioti šį kratinį ir sustatyti viską į savo vietas, kiek tai yra įmanoma.

Visų pirma, reikia atskirti keturis paprastus ir vieną nuo kito nepriklausančius dalykus.

1. Biologinė lytis (angl. sex). Tai yra tiesiog mūsų lytiniai anatominiai požymiai. Manau, čia daug aiškinti nereikia. Šia prasme žmogus gali būti arba moteriškos lyties, arba vyriškos, arba vadinamasis hermafroditas (interseksualus). Beje, hermafroditų yra daugiau nei mes manome, bet čia jau atskiras įrašas. Kol kas į tai nesigilinkime.

2. Socialinė lytis (angl. gender). Čia jau yra komplikuotesnis dalykas. Tai yra lytinė socialinė tapatybė (gender identity), kaip asmuo save suvokia, pats save mato – ar jis yra vyras, ar moteris, o gal nei ta, nei ta etiketė jam netinka ir jis jaučiasi esąs, kas anglišku terminu vadinama genderqueer…

3. Lyties raiška (angl. gender expression) – kaip mes išreiškiame savo lytį remiantis tradicine lyčių vaidmenų dichotomija. Paprastai tariant, stereotipinis „vyriškas“ ir „moteriškas“ elgesys, drabužiai, judėsiai, kalbėjimo būdas ir pan.

4. Seksualinė orientacija – čia irgi viskas daugmaž aišku.

Dabar jeigu visa tai lengvumo dėlei paversti į anglų kalbą,  gautume štai ką:

1. Sex – female / intersex / male

2. Gender identity – woman / genderqueer / man

3. Gender expression – feminine / androgynous / masculine

4. Sexual orientation – heterosexual / bisexual / homosexual

Kiekviena iš šių keturių kategorijų egzistuoja atskirai nuo kitų ir yra nuo ji nepriklausoma. Duosiu pavyzdį. Biologine prasme moteris (female), gali save suvokti viduje (prote, savimonėj) bet kuriuo iš trijų gender identity variantų (woman/genderqueer/man), bet kuriuo iš trijų būtų reikšti savo socialinės lyties suvokimą (feminine/androgynous/masculine) ir būti bet kurios iš trijų galimų seksualinių orientacijų (heterosexual/bisexual/homosexual). Tas pats taikoma likusiems dviems biologinės lyties variantams.

Remiantis, tikimybių teorija (jei neklystu) iš viso galimi 81 asmens tapatybės variantas! 81, iš kurių visuomenėje yra toleruojami, skatinami ir propaguojami tik 2: female/woman/feminine/ heterosexual ir male/man/masculine/heterosexual. Bet dabar ne apie tai.

Grįžtant prie pradžioje minėtos transseksualumo ir transvesticizmo temų, norėčiau parodyti skirtumus tarp šių dviejų sąvokų. Transseksualumas yra įgimtas sutrikimas (atkreipkite dėmesį, jog ne liga, nes juo neįmanoma susirgti), kai žmogaus biologinė lytis neatitinka jo smegenų lyties (atsiprašau, nesu medikė, tad terminai gali būti netikslūs). Paprastai tariant, pvz., biologiškai esama vyru, tačiau smegenų lytis yra moteriška, t.y. žmogus save suvokia kaip moterį, nekenčia savo „kitos lyties“ kūno ir pan. Jeigu kalbėtume apie skaičius, tai įdomus faktas yra tas, kad dažniau transseksualumas pasireiškia biologiniams vyrams, t.y. kai gimęs kūdikis yra berniukas. Vienas iš 10 000 gimusių biologinių berniukų yra transseksualus, kitaip dar vadinamas MTF – male to female. Anksčiau ar vėliau, bet paprastai dar ankstyvoj vaikystėj, jam pradės neduoti ramybės mintis, jog iš tiesų jis yra moteris. Bet užtat tik viena iš 25 000 biologinių mergaičių yra transseksuali, t.y. tarp biologinių moterų šis sutrikimas pasitaiko beveik triskart rečiau. Jos yra vadinamos FTM – female to male. Tad grubiais paskaičiavimais Lietuvoje turėtų būti apie 250-300 transseksualių abiejų lyčių žmonių. Aš asmeniškai pažįstu 3. Yay me!

Taigi remiantis anksčiau išdėstyta medžiaga, transseksualus asmuo gali būti bet kokios seksualinės orientacijos, bei bet kokios lytinės raiškos. Išties čia dar galima daug ir įdomiai pasakoti apie visą šį reikalą, tačiau geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtąkart perskaityti. Tad siūlau labai įdomų reportažą apie transseksualaus vyro (vyro įkalinto moters kūne) istoriją: „Danny: Escaping My Female Body“ (dvi dalys)

http://www.youtube.com/watch?v=1jKTrERdzFE

Kalbant apie transvesticizmą, šis reiškinys yra visiškai nesusijęs su žmogaus biologine lytimi. Transvesticizmas (dar angliškai vadinamas „crossdressing“) yra pomėgis persirengti stereotipiškai priešingai lyčiai priskiriamais drabužiais, t.y. vyras mėgs persirengti tipiniais moteriškais drabužiais, o moteris – vyriškais. Transvestitai per se neturi poreikio keisti biologinės lyties, nes jų biologinė lytis atitinka jų smegenų lytį. Tai vat toks tas skirtumas. Beje, galiu pasiūlyti irgi tokį įdomų video. Manau, šio berniuko atvejį irgi galima priskirti prie transvesticizmo: „Princess Boy Loves to Wear Dresses“.

Taigi kiekvienas transseksualas gali būti transvestitas, bet ne kiekvienas transvestitas yra transseksualas. Arba atvirkščiai.