Drovumas, intymumas ir Slavojus Žižekas

Nuogas kūnas domina, ar ne?

Vasarą, netgi tokią kaip ši, nuogų kūnų tuoj bus visur – tingiuose paplūdimiuose ir prakaituotose saunose, vos vos pridengtų stotelėje, supermarkete, troleibuse. Nereikia laukti net karščių, kad gausybę nuogalių sutiktum sporto klubo ar baseino persirengimo kambariuose. Ir būtum vienu iš jų – arba… ne.

Viešai nuogas kūnas trikdo. Ar ne?

Nuogų kūnų apsupty sutrikęs sociologas nusistebės, bet niekada nesutiks, kad dėl jo sutrikimo kalti asmeniniai kompleksai ar patologinis drovumas. Ne ne, priežastys gali būti tik socialinės – seksualinė revoliucija, aplenkusi „Rytų Europą“ ir todėl XIX amžiaus santūrumu dvelkiantis davatkiškas mūsų mentalitetas.

Juk pasirodo, kad asmeniniame gyvenime drovus ir seksualinės revoliucijos aplenktas yra net garsiausias pasaulio slovėnas. Visai nemyliu Žižeko, bet šįkart žaviuosi jo atvirumu:

„I cannot have one-night stands. I envy people who can do it; it would be wonderful. I feel nice, let’s go, bang-bang – yes! But for me, it’s something so ridiculously intimate – like, my God, it’s horrible to be naked in front of another person, you know? If the other one is evil with a remark – ‘Ha ha, your stomach,’ or whatever – everything can be ruined, you know?” […] All my relationships – this is why they are very few – were damned from the perspective of eternity. What I mean with this clumsy term is, maybe they will last.“

— Slavoj Žižek (interviu The Guardian)