Miesto tekstai + gatvės žvėrys = Vilniaus komiksai

Labas rugpjūtis. Ar esate pastebėję, kad Vilnius iš tiesų yra didelis ir jaukus komiksas, kuriame įvairiomis kalbomis šnekėdami veikia gatvės žvėrys? Jei ne, tai spėju, kad Vilniaus gatvėmis vaikštote žiūrėdami sau po kojomis, į dangų arba į praeivių akis – bet tik ne į sienas, kuriose verda tikrasis miesto gyvenimas ir klostosi žaismingasis Vilniaus naratyvas!

Šį slaptąjį miesto komiksą pavyko rekonstruoti EHU vasaros mokykloje „Miestas, kalba, tapatybė“ kartu su „Miesto tekstų“ darbo grupe: Kristóf  iš Vengrijos, Alla iš Ukrainos, Ieva iš Lietuvos, Darija, Kate, Vera & Vera iš Baltarusijos. Savaitę, praleistą kartu Vilniuje, dirbome su nelegaliais gatvės tekstais (daugiausia graffiti ir gatvės meno darbais), kurie pasiteisino kaip puikus įrankis miesto, kalbos ir tapatumo analizei.

Iš trijų sudėtinių vasaros mokyklos pavadinimo dalių buvo aiški tik viena – tyrinėjamas miestas bus Vilnius. Bet kokie tapatumo aspektai ir kokios kalbos turėtų būti analizuojamos nelegalių Vilniaus tekstų pagalba? Nors religinis, lyties (gender), subkultūrinis, klasės, etc. tapatumai laisvai gali būti interpretuojami remiantis miesto tekstais, nusprendėme, kad Vilniaus gatvėse ryškiausiai pastebima daugybės vietinių etniškumų ir keleto šiam miestui būdingų kalbų sąveika. Taigi, apsistojome ties etniniu tapatumu, kurio ieškojome ne visame mieste (pripažinkite, per vieną savaitę aštuonių žmonių grupei tai būtų per didelis iššūkis), o gatvėse, kurios pažymėtos įvairiais etnonimais (ar žinojote, kad Vilniuje yra 22 tokios gatvės?!).

Taip mūsų vizualinės etnografijos ekspedicijos žemėlapis apsiribojo Senamiesčiu (Rusų, Žydų, Totorių, Vokiečių gatvės), Žvėrynu (Latvių ir Karaimų gatvės), Naujininkais (Gudų ir Lenkų gatvės), Olandų gatve bei Naujosios Vilnios dalimi – naujų privačių gyvenamųjų namų kvartalu, kuriame yra net 15 įvairių „nacionalinių“ gatvių.

Gatvių pavadinimai formuoja oficialųjį miesto etniškumų naratyvą, žemėlapyje žymėdami istoriškai nuo pat XVI a. tam tikrų etninių grupių apgyvendintas erdves Senamiestyje arba fiksuodami atsitiktinai pasirinktus ir jokio istorinio pagrindimo neturinčius etnonimus miesto pakraščiuose. Galima analizuoti, kaip ir kodėl keitėsi skirtingų tautų reprezentacijos miesto žemėlapyje, tačiau šiuo atveju mums kur kas įdomiau tikras, čia ir dabar spontaniškai vykstantis pokalbis, ant sienos užrašytas negrabia paaugliška ranka arba kaligrafiška graffiti meistro rašysena. Tai, kad tokių pokalbių ieškome „nacionalinėse“ gatvėse – daugiau simbolinė oficialaus ir spontaniško, strateginio ir taktinio etniškumo reprezentavimo sąsaja. Ir nedidelė viltis, kad galbūt Totorių gatvėje rasime arabiškų, Latvių gatvėje – latviškų, o Švedų gatvėje – švediškų rašmenų. Ji, žinoma, nepasiteisino.

Taigi, dvi vasaros mokyklos dienas skyrėme ekspedicijoms po minėtas „nacionalines“ gatves, kuriose stebėjome bei fiksavome miesto tekstus. Po ilgų diskusijų visą vizualinę duomenų bazę ir savo įžvalgas nusprendėme apdoroti ir pristatyti net mums patiems kiek netikėtu pavidalu: rankų darbo komiksu. Mūsų pasakojimo veikėjais tapo Vilniaus gatvių žvėrys: kosminė katė, paukštis kivi vardu Vytautas ir daugybė kitų epizodinių personažų, kuriuos pavyko nufotografuoti arba ištraukti iš senų Vilniaus gatvių fotoarchyvų.

Istorija, nutikusi kosminei katei Vilniuje – ilga, pamokanti ir kupina nuotykių. Tikiuosi, kad jums pavyks su ja susipažinti išsamiau, kai komiksas bus išspausdintas 10 000 egzempliorių tiražu ;) O šiame tekste trumpai pristatysiu su Vilniaus etniškumais ir kalbomis susijusias įžvalgas, kurias pavyko kolektyviai išgryninti vasaros mokyklos metu.

Be abejo, skirtingi miesto rajonai pasižymi nevienodomis miesto tekstų formos ir turinio tendencijomis. Pavyzdžiui, Naujininkuose dominuoja rusų kalba ir vietinių gyventojų kuriami miesto tekstai. Tikėtina, kad dėl dviprasmiškos rajono reputacijos jį aplenkia profesionalūs graffiti piešėjai bei gatvės menininkai, Naujininkų sienas palikdami vidinei gyventojų komunikacijai. Senamiestyje vyrauja didžiausia miesto tekstų ir kalbų įvairovė, tačiau taip pat – ir greita jų rotacija, nes ši miesto dalis labiausiai prižiūrima už sienų švarą atsakingų tarnybų. Kitaip nei Žvėryne, kur gatvės žvėrys išgyvena kur kas ilgiau nei ant Senamiesčio sienų. Tuo tarpu naujame privačių namų kvartale nelegalių miesto tekstų apskritai nepavyko aptikti.

Vilniaus gatvės tekstus sunku iš pirmo žvilgsnio suprasti nevietiniams dėl kalbų gausos ir iš jų mišinio bei vietinio konteksto prieskonių kylančių reikšmių. Kad perprastum čia ir dabar besirutuliojančią Vilniaus kultūrą ir gebėtum skaityti miesto tekstus, turi mokėti mažiausiai tris iš keturių vyraujančių gatvės kalbų: anglų, lietuvių, rusų ir lenkų. Aišku, praverčia ir kitų kalbų žinios, nes ilgiau tyrinėjant miesto sienas Vilnius ima rodytis tikrų tikriausiu Babeliu:

Kad Vilnius yra ginčijama erdvė (contested space), galima spręsti iš naratyvo „nasze/mūsų Wilno/Vilnius“ ir kitokių nacionalistinių pareiškimų gausos miesto gatvėse. Apie tai šį tą turi papasakoti ir Vilniaus žvėrys:

Pagrindinis komikso personažas – katė iš kosmoso, kuriai nacionalistiniai pareiškimai, jos išgirsti ir pamatyti Vilniuje, skamba labai keistai ir absoliučiai nesuprantamai. Ar Vilnius – privatus miestas? Kam iš tiesų jis priklauso?..

The (happy) End.