Kvietimas sociologijos doktorantūros vietai užimti (šeimos sociologijos tematika)
Šiais metais sociologė prof. dr. Aušra Maslauskaitė laimėjo ŠMM ir LMT rengiamą papildomos doktorantūros vadovų konkursą, todėl ieško potencialaus doktoranto šeimos sociologijos srityje (studijos prasidėtų 2013 rugsėjo 1 d. VDU). Dalinamės informacija su jumis, tikėdamiesi, kad atsiras susidomėjusių arba kad perduosite informaciją galimiems pretendentams.
Prašymų dalyvauti konkurse priėmimas vyks nuo 2013 liepos 1 d. iki 2013 rugpjūčio 19 d. Doktorantūros komiteto posėdis (susitikimas su kandidatais, svarstymas ir pan.) – 2013 rugpjūčio 26 d. Konkurso rezultatų skelbimas – 2013 rugpjūčio 29 d.
Informaciją apie priėmimo procedūrą ir dokumentus rasite čia. Dėl papildomos informacijos galite kreiptis: amaslauskaite@ktl.mii.lt
Doktorantūros tematikos pavadinimas: „Šeima ir lietuviškoji modernizacijos trajektorija: istorinės demografijos ir sociologijos tyrimai“
Trumpas aprašymas: Lietuvos šeimos būklės, kaitos, jos mechanizmų analizė hermetiškai apribota pastaraisiais dviem dešimtmečiais. Nors 1990‐ieji ženklina esminius šeimos pokyčius, sinchroniškai jiems vykusios transformacijos tik dalinai paaiškina šeimos procesus, o tuo labiau atsako į klausimus dėl Lietuvos šeimos konvergencijos/divergencijos europiniame kontekste. Būdas įveikti šiuos ribotumus ‐ atsisakyti metodologinės nuostatos, kai šeimos raidos etapai tapatinami su politinės istorijos etapais tuo pačiu ignoruojant veiksnių bei mechanizmų tęstinumą laike. Būtina prielaida šiai metodologinei laikysenai kultivuoti ‐ sovietinio periodo šeimos istoriniai demografiniai ir sociologiniai tyrimai, leidžiantys identifikuoti sovietinės modernizacijos bei šeimos instituto sąveiką, ją generavusius mechanizmus ir pastarųjų įtaką šiuolaikinio periodo šeimos pokyčiams.
Siūlomos doktorantūros tematikos pagrindinis tikslas – plėtoti šeimos istorinės demografijos ir sociologijos tyrimus.
Siūlomos tematikos uždaviniai brėžia galimus doktorantūros temų kontūrus:
1. Šeimosformavimo kaita bei veiksniai vėlyvuoju sovietmečiu ir paskutiniuoju XX a. dešimtmečiu.
2. Nesantuokinė tėvystė/motinystė ir šeimosformų kompleksiškėjimas XX a. antroje pusėje – XXI a. Lietuvos visuomenėje.
3. Seksualumo diskursai ir praktikos: ar Lietuva išgyveno „seksualinę revoliuciją“?
4. Skyrybos ir šeimos atkūrimas po skyrybų
5. Nacionalizmas, šeimos, lyčių kultūra: diskursai ir praktikos sovietinėje bei šiuolaikinėje Lietuvoje.
Siūloma doktorantūros tematika aktuali empiriniu, teoriniu ir praktiniu požiūriais. Empirinis aktualumo dėmuo kyla iš sovietinio periodo Lietuvos šeimos modernėjimo menko ištirtumo, tad atlikti tyrimai sukurtų duomenų rinkinius likviduojančius šį deficitą. Teorinis aktualumo dėmuo kyla iš būtinybės kritiškai įvertinti vyraujančių vakarietiško sociologinio ir demografinio diskurso interpretacinių modelių adekvatumą apmąstant modernizacijos ir šeimos sąveiką Lietuvos visuomenėje. Iki šiol šie mąstymo modeliai taikomi instrumentiškai, o tai atveda prie procesų ir juos sąlygojančių veiksnių misinterpretacijos. Šeimos kaitos empirinis pažinimas ir teorinė artikuliacija yra vienas iš raktinių elementų plėtojant demografinę (gyventojų) politiką, tad siūlomi tyrimai būtų aktualūs kritinei politikos refleksijai bei vystymui.
Tematika yra iš esmės nauja nacionaliniu lygmeniu. Pirmiausia ne todėl, jog siūlomų temų tyrimai iš esmės nevykdyti. Mokslinis naujumas sietinas su metodologine nuostata į šeimos raidą žvelgti procesualiai, o taip pat su motyvacija peržengti šeimos raidos segmentavimą politiniais periodais bei ieškoti ilgalaikių, „priklausomybės nuo kelio“ bei trumpalaikių šeimos kaitos veiksnių. Tarptautiniu lygmeniu tematikos tyrimai reikšmingai prisidėtų prie kritinės dominuojančių teorinių šeimos raidos Europoje modelių refleksijos. Empiriniai duomenys leistų formuluoti teorinius klausimus bei plėtoti diskusiją apie šeimos modernizacijos variacijas Vidurio bei Rytų Europoje.
Tyrimų metodai ir galimybės šiems tyrimams atlikti: Siūlomos tematikos tyrimai vykdytini taikant demografinius ir sociologinius tyrimų metodus. Istorinės demografijos tyrinėjimai galėtų būti grindžiami sovietinio periodo einamosios statistikos bei Gyventojų surašymų duomenų analize. Iki šiol dauguma šių agreguotų duomenų nėra suskaitmeninti bei analizuoti taikant šiuolaikinius statistinės analizės metodus,tad tokio pobūdžio empirinis darbas atveria dar neišnaudotas galimybes. Egzistuojantys sociodemografiniai „Šeimos ir gimstamumo“, „Kartų ir lyčių tyrimo“ bei „Kartų ir lyčių tyrimo kontekstinės duomenų bazės“ duomenų rinkiniai suteikia galimybes analizuoti sovietinio periodo procesus.
Lietuvoje jau sukaupti palyginamųjų tarpsekcijinių longitiudinių sociologinių tyrimų duomenų rinkiniai (ESS, EVS, ISSP) suteikia galimybę nagrinėti diskursyvinį šeimos ir lyčių kultūros žemėlapį, o taip pat sekti jo variacijas erdvėje bei laike. Vykdant tematikos tyrimus būtini ir kokybine metodologija grįsti tyrimai. Šioje plotmėje raktiniai yra biografinio metodo tyrimai. Diskursyvinių reikšmių ir jų kaitos tyrimams taikytini kokybinės ir kiekybinės tekstų analizės metodai.
