(Ne)vaikiški žurnalai?
Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto 3 kurso studentė Vigilija Žiūraitė atkreipia dėmesį, kad suaugusiems skirti mass medijų šaltiniai nepalyginamai dažniau patenka į sociologų akiratį nei skirti patiems mažiausiems bei labiausiai pasiduodantiems įtakai visuomenės nariams. Kokį pasaulį vaikams bei paaugliams piešia jiems skirti žurnalai? Kokia šių žurnalų pasirinkimo įvairovė lietuviškoje rinkoje? Pagal kokius kriterijus tėvai nusprendžia, ką pirkti savo atžaloms? Ką apie minėtus šaltinius mano ne tik tėvai bei įvairių sričių ekspertai, bet ir patys skaitytojai? Kokį poveikį žurnalų turinys gali turėti tolimesnei socializacijai? Panašius klausimus savo baigiamuosiuose darbuose galėtų nagrinėti ir sociologijos studentai. Pirminiai Vigilijos įspūdžiai vartant vaikams bei paaugliams skirtus žurnalus parodo, kad ši sritis tikrai verta didesnio sociologų dėmesio.
Besišypsantys veidai. Moterų veidai. Tobulas makiažas, balti dantys, blizgantys plaukai, madingiausi drabužiai. Spalvoti viršeliai ir ryškios antraštės. Tikriausia jau nuspėjote, į ką žiūriu – tai žurnalų lentyna viename iš eilinių Lietuvos prekybos centrų, seniai atkreipusi įtarų sociologo žvilgsnį. Pastarasis, su kiek solidesne retorika, priėjęs prie lentynos kelia panašius klausimus ir, turbūt, mintyse piktinasi ne mažiau entuziastingai nei 4 metų mergaitė Riley. „Kodėl visos mergaitės turi rinktis princeses? Kai kurioms mergaitėms patinka super herojai, kai kurioms - princesės. Vieniems berniukams patinka super herojai, kitiems – princesės. Kodėl visos mergaitės turėtų pirkti rožinius daiktus, o berniukai – būtinai kitokių spalvų?“,- įsikarščiavusi svarsto ji.
Sugrįžkime prie lentynos. Iš vienų žurnalų viršelių mums akį merkia tobulos pilnametės gražuolės, iš kitų, šiek tiek spalvingesnių, nes skirtų vaikams/jaunesniems paaugliams – ne mažesnį konkurencingumą bandančios pademonstruoti “Mergaitė”, “Luka”, “Barbie”, “Justė” ir pan. Žvelgiant į vaikiškos spaudos asortimentą peršasi išvada – didžioji dalis žurnalų yra skirti mergaitėms, tik keletas, pavyzdžiui, “Flintas” ir “Ratai” – berniukams, o lyties nepabrėžiantys vos keli žurnalai (pavyzdžiui, “Bitutė”) skirti tik patiems mažiausiems skaitytojams1.
Populiariausi suaugusiųjų bei vaikų žurnalai, dažniausiai pateikiantys lengvai suvartojamą informaciją, gali mums suteikti svarbios informacijos – kokius lyties įvaizdžius atspindi bei konstruoja vienas iš įtakingiausių visuomenės nuomonės, normų, vertybių bei stereotipų formavimo šaltinių. Pastarojo poveikiui neatspariausi – tik neseniai pirminį socializacijos etapą peržengę vaikai/jaunesni paaugliai, kurių dar laukia ilgos tapatumo bei vertybių paieškos įvairiose srityse, tarp jų – ir savo lytiškumo suvokimas.
Kad ir kaip būtų gaila, minėtos tapatumo bei vertybių paieškos daugumos anksčiau išvardintų žurnalų gerbėjams prasideda nekritiškai pažindinantis su per lyčių stereotipus piešiamu pasauliu. Žurnalų skleidžiamą žinutę nusakyti nesunku: mergaitėms svarbiausia grožis, santykiai su draugėmis bei vaikinais, berniukams – nuotykiai, išbandymai, žaidimai, technika ir kiti “vyriški” užsiėmimai.
Mergaitėms skirti žurnalai dažniausiai yra žymiai spalvingesni, gausūs rausvų atspalvių, padailinti drugeliais, gėlytėmis ir pan. Pirkėjai taip pat viliojami įvairiais priedais kūnui ir dvasiai: lūpų blizgesiais, papuošalais, rankinukais, draugystės apyrankėmis, jausmų kortomis, programomis grožiui, vaikinų pokalbių temomis ir pan. Tuo tarpu berniukams skirti žurnalai dažniausiai apipavidalinami tamsesnėmis spalvomis, paprastai pateikiami be priedų, tik retkarčiais skaitytojai pradžiuginami miniatiūriniais žaisliniais ginklais, mašinėlėmis ir pan.
Mergaitiškuose žurnaluose dažniausiai galime aptikti maisto receptų, pamokymų, kaip pasidaryti makiažą (žurnalas skirtas 8-12 metų mergaitėms!), įvairiausių patarimų, kaip turi elgtis mergaitė, kaip bendrauti su berniukais, atskleidžia, ko vaikinai tikisi iš mergaičių ir kaip atpažinti tobulą vaikiną. Žurnaluose gausu straipsnių apie TV šou ir kitas pop žvaigždes, mergaitės gali atlikti įvairiausių testų, pavyzdžiui, “ar tu esi rožinė pupytė?”, “ar nuvilioti jį nuo kitos?” ir pan. Kaip turėtų jaustis tokį žurnalą skaitydama mergaitė, savo dienas leidžianti dėliojant Lego ar skaitanti fantastines knygas ir visai nesidominti slaptais vaikinų pokalbiais ar madingiausia šio sezono spalva. Galbūt ji pasipiktins, kaip minėtoji 4-metė Riley, galbūt nekreips dėmesio, o gal atvirkščiai – pradės jaustis “nenormali”, bandys dirbtinai tapti “mergaitiška” mergaite?
Berniukams skirtų žurnalų turinys visiškai kitoks, dažniausios temos – kompiuteriniai žaidimai bei įvairios sporto šakos. Tiesa, jau daugelį metų leidžiamas “Flintas” drėbteli iš peties ir ant viršelio skelbia “Tikrų bernų žurnalas”. Ar išaugę iš pastarojo žurnalo tikslinės grupės amžiaus jie imsis “Tikrų vyrų”? Vis dėlto šiame leidinyje nerasime nieko panašaus į patarimus kaip rengtis ar kaip užkalbinti mergaitę, tačiau sulauksime pasiūlymų, kaip išgyventi mokykloje ar tapti baisiam.
Ką apie šiandieninę žurnalų pasiūlą vaikams manote jūs? O kokius žurnalus vaikystėje bei paauglystėje skaitydavote patys? Kokius įspūdžius ir prisiminimus jie jums sukelia?
_______
1Štai čia, čia galite rasi panašias šios tematikos tyrimo išvadas.
Atleiskit už tokią nuomonę, tačiau ši “įžvalga” nieko verta. Mano nuomone sociologijos žurnalas, galėtu pateikti daugiau ir beabejo gilesnių sociologinių įžvalgų, juk ne į “15min” rašote ponai. Beto, drįstu pastebėti, kad praleista daug svarbesnių Froidinių ir Foucoultinių principų naudojamų šiuose žurnaluose. Pats straipsnis galėtų būti daug daugiau išplėstas ir galbūt tapti neblogu akademiniu darbu. Tačiau dabar, tai tik tuščia sociologijos “mainstream”.
Čia pateikia ne sociologijos žurnalas, o teksto autorė per sociologinį žurnalą:) Tai gal kas ir parašys rimtesnį tekstą? Gal jūs Justina? Nes autorės tikslas ir buvo pasidalinti idėja bei paskatinti tuo susidomėjusius atlikti gilesnę analizę, pateikti rimtesnių, normaliu empiriniu tyrimu pagrįstų įžvalgų.
Labai puikus saltinis, kuri persiunciau vienai tevu grupei, gal kuri nors privers spresti, ka pirkti, atidziau…
Labai gera tema straipsniui. Į šią temą galima būtų gilintis amžinai ir ją nagrinėti daug plačiau, nes kai kurie vaikiški žurnalai yra pasibaisėtini. Pati esu 20ies metų ir prisimenu kaip pirkdavau Luką ar mergaitę būdama 14-16 (jeigu kada nors turėsiu vaikų, niekada jiems tokių neduosiu, jau prisižadėjau), bet gerai, kad visada šalia šių žurnalų kartu skaitydavau ir bitutė, lututė, naminukas, kurie bent kažkiek apie mokslą ir gamtą parašydavo. Turbūt visą gyvenimą dėkosiu tėčiui, kad duodavo sporto ir automobilinius žurnalus paskaityti, nes, ypač pastarieji, tai paskatino mokytis vokiečių ir italų kalbos, mokytis inžinerijos, tarptautinio verslo ir sieti savo ateitį su būtent automobilių verslu. Daug vyrų piktinasi apie tai, kad jų berniukams yra prikišamos “moteriškos” būdo savybės, perdėtas švelnumas, jausmingumas ir atseit sėjamas homoseksualumas, bet jie visai nesusirūpina, kad jų dukros nuo pat mažumės yra pompuojamos šlykščių sekstiškų stereotipiškų minčių, yra iškreipiama pasaulėžiūra ir dauguma mergaičių yra pasmerkiamos, geriausiu atveju, svajoti apie savo nuosavo grožio salono turėjimą. Prisimenu, kad kažkada kilo siaubingas pasibaisėjimas, kad IKEA išleido vaikiškų žaislų kadalogą, kuris buvo gender neutral, berniukai mokėsi prižiūrėti vaikus, kepti, mergaitės žaidė su mašinytėm ir ginklais (čia nuoroda: http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/sweden/9703127/Swedish-toy-catalogue-goes-gender-neutral.html ). Iki šiol matau tame tik pozityvą, nesuprantu kokiu biggot (pats laikas surasti lietuvišką atitikmenį šiam žodžiui) reikia būti, kad tame matyt kažką, kas paverstų 6 metų vaiką homoseksualiu. Pats laikas pradėti naikinti moteriškus ir vyriškus stereotipus, nes jie sėja neligybę ir neleidžia išnaudoti viso žmonijoje esančio žinių ir sugebėjimų potencialo.
Taip, suprantu, kad siunčiama žinutė yra neteisinga. Taip, pritariu, kad tai neatitinka realios perkančiųjų auditorijos ir amžiaus reikalavimų. BET. Aš pati vaikystėje skaičiau visas tas Paneles, Lukas ir net iš mamos nugvelbtus Cosmo (nežinau, kodėl ji juos pirko, nes pati niekindavo tokio pobūdžio žurnalus).
Ir ką? Dabar studijuoju fiziką (na, sakyčiau labai nestereotipiška ir nemoteriška), ir manau, kad sugebu atsirinkti, kas yra bloga, kas gera, o santykiuose, bent mano akimis, sugebu išlaikyti aukso vidurį tarp panikuojančios blondinės ir racionalaus vyro įvaizdžių. Ir, iš dalies, manau, kad tie žurnalai su savo banaliais patarimais davė man dalį tų žinių, kurias galiu panaudoti kasdien (pvz pradmenis apie neverbalinę kalbą).
Tikrai, tėvai turi įtakos darant įvairius sprendimus, perkant įvairius žurnalus, bet tikiu net ir tais išlepintais šiuolaikiniais vaikais. Tikiu, kad jie gali savo galvose prafiltruoti gaunamą informaciją ir atrinkti, kas yra tikra, o kas parašyta vardan žurnalo populiarumo. Ir man labai pikta dėl to overprotective parenting, kuris tuos jaunuolius infantilizuoja.
Tiesą sakant dabartinių “vaikiškų” žurnalų netenka skaityti, bet neretai, atkreipiu dėmesį į šių žurnalų viršelius ir man pasidaro aišku, jog ne tik vaikai patys nori greitai užaugti, bet tarsi skatinami tą daryti. Taigi, šiek tiek fantazijų būtent žurnalų tema. Kogero nėra didelio sirtumo, ar skaityti Cosmo ar paauglišką mergaitišką žurnalą, bet kaip suprantu moteriškos lyties atstovės visą gyvenimą mokomos kaip “suteikti malonumą jam…”, “būti vilioke”, “saniai gamnti” ir bla…bla…bla…, o vyrukams pakanka gerai valdyti kompiuterį ir automobilį (iš esmės sprendžant pagal žurnalų temas, darosi akivaizdu, kad vyrai nuo mažens formuojami kažkokie riboti). Gal todėl, šiuolaikinės paauglės išties panašesnės jau į dvidešimtmetį perkopusias merginas, o vyrukams tėvai iki pažaliavimo bando iašaiškinti elementarius higienos reikalavimus , nes nei vienas vyriškas žurnalas apie tai neparašo (čia aišku ironzuoju, bet kalbu iš savo, kaip mamos auginančios paauglį patirties:) . Norėčiau labai tikėti, jog tokio pobūdžio spauda tikrai netaps socialinio kapitalo kaupimo pagrindu ir laikui bėgant šių žurnalų turinys bus įvairepusiškesnis, turės tikslą, galbūt, formuoti intelektualią, įvairiapusišką asmenybę….O gal čia tik gražiai pasvajojau, bet…tema verta dėmesio :)
Mano mažvaikiškais laikais buvo toks žurnalas “Naminukas”, kuris sudomindavo ne tik mane, 12-metį, bet ir mano tevus (gal labiau močiutę). Šio žurnaliūkščio visada laukdavau, nes tev visada sužinodavau kažką naujo… P.s man atrodo šis žurnalas dar dabar yra prekyboje, bet nežinau nei dabartinio jo turinio ir ar jis vertas mano visų šių gerų žodžių apie “Naminuką”
Čia parodo šio smegenų plovimo pasekmes:
http://www.youtube.com/watch?NR=1&v=33gJ38nM7Q4&feature=fvwp
prieš 20 metų buvo panašūs žurnalai jaunimui ir vadinosi, berods “už ir prieš”. Temos savo bukumu budavo labai panašios į šendienos žurnalus. Šie bukinantys žurnalai jaunimui pradėti leisti vos Lietuvai įgyjus nepriklausomybę, kas rodo užsienio suinterisuotumą paversti lietuvos jaunimą tokiais pat zombiais kaip ir vakaruose. Visos šios šiukšlės sklinda iš vakarų europos ir pačios JAV, jie yra propagandos meistrai.
Naujoke, gal tu geriau paskaityk šitą magistro darbą apie sovietinius žurnalus jaunimui? (žr. http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110617_114740-75031/DS.005.0.01.ETD).
Juk vertybės visai pochui tokios buvo:
“6. Jaunimo vertybės, kurios išryškėja analizuojant jaunimo įvaizdžius, tai darbštumas,
atkaklumas, valingumas, drąsumas, dorovingumas, draugiškumas, pareigingumas, ištvermingumas,
žingeidumas, sąžiningumas, kilniaidėjiškumas, taupumas, kuklumas.”
O ir tarybiniai propagandistai buvo kaip reikiant chujovi:
“10. Tarybiniai jaunimo idealai, žurnalų jaunimui įvaizdžiai nesugebėjo susitapatinti su
vykstančiais pokyčiais jaunimo tarpe, o laikėsi nežymiai kitusių suformuotų tarybinio jaunimo
idealų, standartų, vertybinių, pasaulėžiūrinių koncepcijų, kurias buvo siekta perteikti jaunimui gana
atviros propagandos ir kategoriško vienpusiškumo keliu, kas sunkiai galėjo duoti norimų rezultatų.”
O kai perskaitysi šitą darbą, galėsi eiti skaityti Komjaunimo Tiesos ir ieškoti ten peno savo sielai bei galėsi šluostyti su ja (ir su makulatūra, ir su siela) savo šeimininko iš Latvių gatvės fašistiškai rudą šūdą. Gero vakaro.
Taigi… Dabar man jau beveik 14 metų ir vis dar tebeskaitau “Justę”. Taip jau buvo visai nuvertėjęs, bet kai sujungė su “Luka” pagerėjo. Šiaip visi žurnalai neišvengiamai mažvaikiškėja. Deja mano amžius yra toks, kad esi nei mažas, nei didelis. Žurnalai, visa ta info per tel daro įtaką. Būna visai įdomu paskaityt, tik va kuo toliau vis labiau geltonoji spauda. Aš dar “Savaitę” skaitau, labai įdomus žurnalas. Tikrai daug sužinai. Man labai patinka įdomybės, geografija, ir apie techniką, mašinas paskaitau. Šiaip manau reikia atsirinkti informaciją ir skaityti visko po truputį. Reikia ir paskalų, ir istorijos ir viso kito. Taigi… Dabar internetas yra visko galima paskaityti, susirasti, domėtis.
P.S. Šiuo metu Justei straipsnius rašo iitos paauglės, na raštingos ir besidomiančios viskuo. Deja, dauguma žurnalą perka tik dėl plakatų. Tiesa, ir aš jaučiu muzikos žvaigždžių man padarytą įtaką. Anksčiau jomis nesidomėjau, bet nesigailiu. Labiau klausaus į dainų žodžius, pramokstu angliškai. Melodija net svarbu dabar ;) visa ką žmogus mėsgta parodo jo išsilavinimą ir vertybes.
Čia į temą > http://www.upworthy.com/8-changes-that-were-made-to-a-classic-richard-scarry-book-to-keep-up-with-the-times-progress?c=ufb1
Na juk mes – provincija. Mūsuose iki dabar homoseksualių žmonių santykių įteisinimas yra kažkoks diskusijų objektas, kai didžiojoje dalyje civilizuotų vakarų valstybių – jau seniai išspręstas ir niekam nebeįdomus klausimas. Mes be galo veikiami ruzziško šūdo suvynioto į propagandą. Vis dar mums labai faina yra prabangūs automobiliai, jėga, sukčiavimas ir panašios “vertybės”. Tai nelabai yra ko stebėtis, kad tie žurnalai yra. Žurnalai, kaip ir visa kita gyvenime – tik atspindi masių poreikius. Tas pats ir su politikais. Koks nors kontraversiškas politikas pats savaime nėra durnas ar blogas, net jeigu jis toks ir atrodo. Durnas yra jo rinkėjas, kuris jį išrinko. Gražulis ar koks Žemaitaitis, gal net yra secretely genijai. Jie sugeba pavergti bandas, kalbėdami belekokias nesąmones ir įtikina už juos balsuoti.