Vasara pro sociologinius akinius – įspūdžiai iš moksleivių Vasaros stovyklos

Kai vieni ėmė džiaugtis atostogomis, „Ieškome būsimų sociologų“ komanda, nepasiduodama saulėtų dienų vilionėms, patraukė dirbti į Žeimius – pirmąją Sociologijos akademijos Vasaros stovyklą. Tęsdami visų metų darbą, sociologijos entuziastai surinko penkiolikos moksleivių būrį ir iškėlė jiems užduotį – ištirti, ar Žeimiuose yra bendruomenė, pasitelkiant maisto temą. Įspūdžiais iš stovyklos su Socialios sociologijos skaitytojais dalinasi Aistė. 

Birželio 29 d. – liepos 2 d. visi apsigyvenome Žeimių dvaro svirne. Žeimių dvaro sodyba, kuria šiuo metu rūpinasi asociacija „Aikas Žado“, savo unikalia dvaro priežiūros koncepcija puikiai tiko mums įsikurti. Moksleiviai galėjo susipažinti su alternatyviu dvaro restauracijos metodu ir susipažinti su Gyvo muziejaus vykdomais projektais, vienas jų – „Pažintinis stalas“. Projektas puikiai derėjo su Sociologijos akademijos tyrimo problema – Žeimių bendruomenės paieškomis per maisto temą. Viena iš organizatorių bei moksleivių grupelės kuratorė Indrė sakė, kad Žeimių dvaro aplinka labai prisidėjo prie horizontalaus ir gana alternatyvaus (kitų stovyklų kontekste) bendravimo: „puiki ekskursija po dvarą, supažindinusi su restauravimo subtilybėmis; talka gamtiniame darže, praktiškai parodžiusi alternatyvą skrupulingam daržo ravėjimui; žalia gamta ir nuolat aplink besisukiojantys gyvūnai“. Dvaro „kitoniškumui“ abejingi neliko ir moksleiviai: „labai patiko dvaras, idėja, kaip reikia saugoti kultūrines vertybes ir palikimą”. Asociacijos „Aikas Žado“ pirmininkė Eglė teigė, kad yra sudėtinga padaryti, kad vieta nebūtų tik vieta. Žeimių dvaro gyventojams labai svarbu į vykdomas veiklas įtraukti atvykstančius. Eglė sakė norinti dar labiau įtraukti moksleivius bei Sociologijos akademiją į tai, kas daroma čia.

Moksleiviai ėjo į „lauką“, klausinėjo Žeimių gyventojus, institucijų atstovus apie jų valgymo, maisto pirkimo, jo dalinimosi įpročius, tokiu būdu siekdami išsiaiškinti, ar šiame nedideliame Lietuvos miestelyje yra bendruomeniškumo apraiškų. Akademijos organizatorė, Vilniaus universiteto sociologijos doktorantė Agnė sakė baiminusis, ar stovykla pavyks: „Pasiruošimo etape buvo kiek neramu, ar tiks mūsų sugalvota forma – Žeimių miestelio tyrimas, organizuojamas nedidelėmis grupelėmis. Kilo panašūs klausimai: ar jiems pavyks paimti interviu, ar nesusidurs su priešiškumu iš vietinių gyventojų, ar nebus interviu pernelyg paviršutiniški ir nuobodūs? Tačiau atsiliepimai ir patirtys gerokai pranoko lūkesčius – susirinko nuostabūs bei darbštūs žmonės ir mes visi kartu aptikom visai įdomių rezultatų apie Žeimių bendruomeniškumą“.

Dauguma dalyvių tikėjosi, kad stovyklos didžiąją dalį laiko užims paskaitos, tad užduotis interviuoti žmones juos nustebino bei suteikė daug patirties. Moksleivis Deimantas teigė, kad tiriamasis darbas leido panaudoti jau turimas žinias. Pasak Gabrielės, stebėti žmones buvo labai įdomu, nors iš pradžių buvo apėmęs nusivylimo jausmas, kai beldžiant į pirmąsias Žeimių gyventojų duris, jie nepanoro įsileisti. Justė turėjo kiek kitokią patirtį: jų grupelę gyventojai įsileido iš karto ir tai merginai buvo kiek netikėta. Karolina prisiminė, kad iš pradžių gyventojai nesuprato, kodėl jų klausinėjama apie maistą, tačiau netrukus suprato, kad maistas – tik pretekstas, prieiga prie jų asmeninio gyvenimo. Pasak moksleivės, žmonės, kuriuos jie pakalbino, taip pat tapo stovyklos dalimi.

Antros dienos vakarą moksleiviai, akademijos organizatoriai, Žeimių dvaro gyventojai ir miestelėnai susėdo prie bendro stalo ir dalinosi savo atsineštu maistu. Vakarą vainikavo netikėtai Žeimių dvaro palėpėje atrastas filmas „Virtuvės istorijos“ (beje, kažkada žiūrėtas ir Sociokine). Tai buvo „Pažintinio stalo“ projekto dalis, kuri siekia sukviesti Žeimių miestelio gyventojus prie bendro stalo ir tokiu būdu ugdyti bendruomeniškumą. Už šį projektą atsakinga Eglė džiaugėsi, kad vakarienė, nors ir pirmas, tačiau neprisvilęs blynas, nors ir susirinko gana mažai žeimiškių. Kaip pastebėjo viena iš moksleivių, patys žeimiškiai skundžiasi, kad aplink nieko nevyksta, tačiau, kai pakvieti vakarienės, suranda daugybę priežasčių atsisakyti. Tačiau Eglė išlieka optimistiška: „tai – labai gera pradžia, nesustosim ir judėsim toliau“.

Sociologijos akademijos darbą užbaigė keturių moksleivių grupelių pristatymai išanalizavus gautus duomenis. Rezultatai nudžiugino, jais buvo patenkinti visi – ir moksleiviai, ir organizatoriai. Moksleivių grupelės kuratorė Nikė minėjo, kad „stovyklos dalyviams, nepaisant tam tikrų procesinių sunkumų, sėkmingai pavyko atlikti ir pristatyti savo tyrimus. Labiausiai džiugino bendras jausmas, kad stovykloje susirinko tolerantiški ir žingeidūs žmonės, gebantys būti ir dirbti kartu, ir kad nepaisant to, kokia veikla tai bebūtų – maisto gaminimas, darbas grupėse ar miegojimas kartu – visur vyko mokymasis. Mokymasis kalbėti ir susikalbėti, suprasti save ir kitus, mokymasis atlikti sociologinius interviu ir kartu mokymasis išgirsti Kitą kasdieniame gyvenime“. Eglė teigė, kad lūkesčiai išsipildė su kaupu – džiugu, kad dalyviai drąsiai reiškė savo nuomonę, ypač, kai tai yra jauni, entuziastingi, besišypsantys žmonės, susidomėję tuo, ką daro.

Dauguma stovyklos dalyvių pabrėžė, kad  nuo kitų stovyklų ši išsiskyrė savo laisva atmosfera, hierarchijos tarp dalyvių ir organizatorių nebuvimu bei pačiu stovyklos tikslu. Moksleiviams patiko, kad stovyklautojai sudarė palyginus nedidelę grupę: „tai suteikė daug šeimyniškų pojūčių: kartu valgėm, kartu miegojom, kartu dirbom, kartu ilsėjomės, kartu gaminom”. Organizatorė Indrė pridūrė: „stovyklą laikau sėkminga ne tiek dėl to, jog pavyko nors šiek tiek supažindinti moksleivius su sociologijos mokslu, kiek dėl to, jog tikiu, kad pavyko perteikti kitokio būvimo vieni su kitais bei aplinka galimybę. Aptariant visą stovyklą, ne vienas moksleivis sakė „… ne taip, kaip kitose stovyklose“. Gyvenimo šioje stovykloje taisykles kūrėme kartu su moksleiviais pirmąją dieną, stengėmės, jog mūsų vadovavimas pasireikštų tik akademinių klausimų kontekste ir visuomet išliktume labiau draugės, nei vadovės“.

Svarbu pažymėti, kad buvo pasiektas ir pagrindinis stovyklos tikslas – moksleiviams šis laikas buvo galimybė pažinti sociologijos mokslą, apie kurį nemažai dalyvių nieko nežinojo. Deimantas sakė supratęs, kodėl žmonės pasirenka šią specialybę – tai tikrai įdomus užsiėmimas: „Įdomu tai, kad išklausęs kitą, gali išgirstiems dalykams skirti savo įžvalgas ir pastebėjimus“. „Tyrimas buvo labai įdomus, pamokantis, priverčiantis susimąstyti, pažiūrėti į dalykus kitu kampu, mokantis dirbti su informacija bei grupėje. Pradedi suprasti, kas yra sociologija, kaip žvelgti į dalykus sociologiškai“, – samprotavo kitas moksleivis. Karolina pridūrė, kad visa stovykla buvo viena didelė patirtis.

Stovykla buvo iššūkis ne tik moksleiviams, bet ir pačioms stovyklos organizatorėms. Pasirodo, kuruoti moksleivių grupeles ne taip jau lengva. Airina pasakojo, kad mokėsi kartu su savo kuruojamomis moksleivėmis - tam tikrų turimų žinių perdavimas buvo kartu ir jų pagilinimas. Ji vylėsi, kad moksleiviai sužinojo kažką naujo ir nors šiek tiek pajuto, kas yra sociologinė analizė ir jos teikiami džiaugsmai. Kuratorė Nikė siekė, kad moksleiviai dirbtų savarankiškai, o pati stengėsi būti visada pasiekiama, jei tik prireiktų pagalbos, patarimo: „Išmokau labiau pasitikėti žmonėmis (laikiausi nuostatos, kad mano kuruojami žmonės gali patys daryti dalykus ir atsakyti už savo klaidas – mano vaidmuo yra grynai patariamasis) ir būti atviresnė grupės atžvilgiu – supratau, kad vadovaujant grupei reikia atsižvelgti į grupę sudarančių žmonių savybių ir vidinę grupės dinamiką. Atrodo, kad tai savaime suprantamas dalykas, bet aš jį patyriau kaip ne savaime suprantamą“. Pasak Indrės, ši užduotis buvo sunki. Sunkiausia tai, kad neaišku, kiek atskleisti, o kiek leisti atrasti patiems. Be to, buvo didelė atsakomybė už visus savo žodžius: „moksleiviai šioje srityje dar visai nepatyrę, todėl kone viskas, ką pasakysi, bus priimama kaip neginčijama tiesa. Toks žinojimas labai įpareigoja”. Panašiai kalbėjo ir moksleivių grupelės kuratorė Paulė: „Vadovauti nėra lengva – nes reikia gebėti išgirsti ir suprasti tuos, kuriems vadovauji“. Ji teigė, kad „Gebėti paaiškinti dalykus taip, kad mano sociologinis žinojimas pasiektų moksleivių turimą žinojimą, jį sužadintų refleksijai, ir tuo būdu mes abipusiai papildytume vieni kitus – tai yra iššūkis ir mokytojo-mokinio bendravimo esmė“. Pasak moksleivių, vadovių vaidmuo jiems buvo svarbus, nes buvo daug klausimų, daug nežinios – vadovės užvesdavo ant kelio. Viena iš moksleivių teigė, kad „nudžiugino vadovių inovatyvumas, bendravimas, kuris panaikino amžiaus barjerą tarp stovyklaujančių ir privertė pasijusti kaip ilgalaikiais draugais“.

Sociologijos stovyklos sėkmė sukėlė minčių neatitrūkti nuo šios temos ir toliau tyrinėti Žeimių miestelį. Eglė teigė, kad tai – tik mažytis žingsnelis: „Užkliudai šiek tiek tą tiriamąjį objektą, o gali užkliudyti dar ir kitaip. Turim Žeimių miestelį ir galim iš įvairių pusių sužinoti  apie gyventojų įpročius, apie jų kasdienybę. Būtų smagu, kad tai tęstųsi“. Užsidegimas tęsti jaučiamas iš visų – tiek organizatorių, tiek moksleivių. Stovyklos organizatorė Agnė sakė jau nekantraujanti, „kada pradėsim kalbėtis apie ateinančią stovyklą bei rudens ir pavasario akademijas universitete“. O moksleivė Gabrielė pareiškė: „Planas toks – grįšim kitais metais“.

Vasaros stovyklos rezultatai:

• Keturi moksleivių pristatymai.
• Viena bendra vakarienė su Žeimių miestelio gyventojais.
• Daugybė medžiagos: įrašų, nuotraukų, užrašų apie Žeimių miestelio gyventojus.
• Penkiolika diplomų moksleiviams, sudalyvavusiems Sociologijos akademijos Vasaros stovykloje.
• Keturi sociologiniai akiniai moksleivėms, apsilankiusioms Sociologijos akademijoje visais trimis sezonais.
• Daug naujų pažinčių ir bendraminčių.
• Vienas nuravėtas daržas dvidešimt dviejų asmenų rankomis.
• Vienas „Bagažinių tūsas“.
• Trys kačiukai – paskutinę naktį katės atsivesti beveik moksleivių guolyje.
• Keli pamesti ir vėl atrasti šaukšteliai, lėkštės ir dubenėliai.
• Daug kantrybės, išugdytos laukiant eilėje prie dušo.
• Begalė gerų emocijų, naujų žinių ir patirties.

P. S. Laukite tęsinio apie Sociologijos akademijos Vasaros stovyklos tyrimo rezultatus – ar Žeimiuose yra bendruomenė. Daugiau nuotraukų galite pamatyti čia.