Sovietinė nostalgija ir „vatnikai“: kodėl jie yra ir ką daryti?
VU TSPMI magistrantas Tomas Markevičius aptaria konfliktišką takoskyrą tarp skirtingai sovietmetį vertinančių žmonių bei kokias grėsmes minėtos takoskyros palaikymas gali kelti.
Sovietmečio vertinimas iki šiol Lietuvoje išlieka viena ryškiausių politinių takoskyrų. Naujausias tyrimas rodo, kad apie ketvirtadalis Lietuvos gyventojų mano, jog sovietmečiu gyventi buvo geriau. Tai labai ženkli populiacijos dalis, nepaisant to, kad mažesnė negu anksčiau.
Grafikas: Ar sutinkate su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje (grafiko autorius Mažvydas Jastramskis)
Nemaža Lietuvos politinio elito dalis galvoja, kaip gi kovoti su šiais „blogais, neišprususiais žmonėmis“, „vatnikais“, kaip juos dar labiau marginalizuoti. Juk žmonės, kurie galvoja, kad totalitarinis ar autoritarinis režimas su baisiomis represijomis yra gerai, kelia grėsmę Lietuvos laisvei ir demokratinei santvarkai. Logiška, bet neteisinga, nes prielaida yra klaidinga. Klaida yra susijusi su istorine atmintimi, kuri, ko gero, niekada nebūna vienalytė šalies mastu. Pvz.: Petras yra patyręs represijas, todėl viską, kas susiję su sovietmečiu, jis linkęs vertinti blogai. Kaip straipsnyje apie Lietuvos gyventojų sovietinės praeities vertinimą teigia A. Ramonaitė, „Jei šeimoje buvo persekiotų dėl politinių pažiūrų žmonių, tikimybė, kad žmogus neigiamai vertins sovietmetį padidėja daugiau negu tris kartus.“
O štai Vytautas represijų nėra patyręs. Vietoje to jis jautė stabilumą ir saugumą, nes buvo gavęs butą ir turėjo garantuotą darbą. Šie aspektai yra dažniausiai įvardijami tarp teigiamų sovietmečio aspektų. Dabar Vytautas, kaip ir jam rūpintys jo vaikai ar anūkai, šių galimybių ir garantijų neturi, todėl sovietmetį vertina tik gerai, t. y., jis jaučia neigiamą statuso pokytį. Abi šios nuomonės yra gana logiškos ir iš dalies abi teisingos, nors ir visiškai priešingos. Vytautas nėra blogas žmogus, jis jaučia nostalgiją ne žudynėms, represijoms ir trėmimams, o pozityviems dalykams, kurie savaime jokios grėsmės Lietuvai ar jos demokratijai nekelia. Nepaisant to, Jūs sakysite: argi Vytautas neturėtų suprasti, jog daug kam sovietinis režimas buvo baisus ir netgi mirtinas? Atsakymas paprastas: taip, turėtų. Kaip ir Petras turėtų suprasti, kad sovietinė nostalgija beveik visada nėra nostalgija žudynėms, represijoms ir trėmimams.
Kitas dalykas, tiek Vytautas, tiek Petras turi suprasti, kad visiškai nebūtina atkurti Sovietų Sąjungos, kad turėti kažką, ko žmonės ilgisi iš to laikotarpio. Antra vertus, Sovietų Sąjungos atkurimas nereišktų, kad žmonės (at)gautų tas pačias sąlygas, tuos pačius teigiamai vertinamus dalykus (juk pačios Rusijos ekonominė ir kt. padėtis pasikeitė). Tam, kad įgyvendinti tai, dėl ko kyla sovietinė nostalgija, visai nebūtina turėti tų baisių, išties blogų Sovietų Sąjungos elementų. Lygiai taip pat nereikia turėti valstybės panašios į nacistinę Vokietiją, kad turėti stiprias karines pajėgas. Teigti, jog Sovietų Sąjungoje viskas buvo blogai tam, kad jos nešlovinti ir kad ji negrįžtų, yra toks pats absurdas, kaip teigti, jog nacistinė Vokietija turėjo silpnas karines pajėgas tam, kad jos nešlovinti ir kad tai nepasikartotų.
Jeigu pripažintume šiuos faktus, išvengtume nebūtinos konfliktiškos takoskyros, kuri, beje, Lietuvai jau gali kelti tam tikrą grėsmę. Kaip teigia K. McCrea, „Jei žmonės vieni kitais nesirūpina, jei visiems nenutiesiame kelių, kurie vestų lygybės link, tuomet tie, kurie jaučiasi engiami, persimes į kitas barikadų puses, pavyzdžiui, – destruktyvias, apgaule žadančias grupes, sukuriančias solidarumo iliuzijas. Tuomet jie gali sugriauti visos žmonijos laisves. <..> Kai egzistuoja tokia didžiulė nelygybė ir žmonės, kurie yra neturtingi, jaučiasi taip, tarsi didžiajai daliai pasaulio jie nerūpi, jie tampa piktais. Pažeidžiami jie gali būti įtraukti į tokias ir panašias grupes, siūlančias, žadančias kokias nors utopiškas viltis. Tai – didžiulis pavojus. Nesvarbu, ar tai – Pietų Čikagos gaujos, ar tokios grupuotės, kaip Islamo valstybė.“ Taigi nereikia iš tokių žmonių kaip Vytauto personažas daryti politinių priešų, kuriuos reikia marginalizuoti, engti, tyčiotis ir galiausiai nuo jų apsivalyti. Mano manymu, reikia pagarbaus ir atviro dialogo, pastangos suprasti vieni kitus.
Dar vienas argumentas prieš tokius žmones kaip Vytautas yra tai, kad teigiamas sovietmečio vertinimas koreliuoja su stipraus lyderio troškimu bei politiniu/pilietiniu pasyvumu. Nors tam tikros socialinės ar tautinės grupės pasyvumas ir yra problema demokratinėje santvarkoje, tai nėra egzistencinė grėsmė. Pasyvus žmogus nesuvaržys Jūsų laisvių – tam, kad suvaržytų, jis turės aktyviai veikti ta linkme. Pasyvumas gali būti egzistencinė grėsmė demokratijai tuo atveju, kai jis apima tokį didelį kiekį žmonių, dėl kurio demokratinis procesas tampa nelegitimiu, o tam neužtenka vienos tautinės ar socialinės grupės. Kaip grėsmę galima būtų įvardyti stipraus autoritarinio lyderio troškimą, tačiau žmonės nebūtinai nori būtent tokio lyderio. Pasak Ramonaitės, stipraus lyderio troškimas nelygu autoritarinio lyderio troškimui: „Taigi atsakymai į šį klausimą visų pirma rodo stiprios valstybės, moralinių autoritetų poreikį. Stipri valstybė nebūtinai yra despotiška. Stipri valstybė – tai patikima ir efektyvi valstybė, gebanti palaikyti tvarką. Tvarkos palaikymas yra esminis valstybės uždavinys, svarbiausia funkcija, pateisinanti jos egzistavimą. <..>Tik 3 proc. 2000 metais Rusijoje atliktos apklausos respondentų paminėjo, jog tvarka jiems siejasi su demokratinių laisvių ir teisių suvaržymu.” Nematau pagrindo manyti, kad Lietuvoje tas procentas turėtų būti ženkliai didesnis. Net jeigu mes visus 3% priskirtume prie tų 25%, kurie mano, kad sovietmečiu buvo geriau, dauguma tų žmonių grėsmės nekelia. Žinoma, žmonės, kurie trokšta autoritarinio režimo, yra grėsmė demokratinei santvarkai. Manau, šio troškimo negalima vertinti nei neutraliai, nei, juolab, teigiamai. Tačiau net šiuo atveju efektyviau tokius žmones tyrinėti ir suprasti, kodėl jiems autoritarizmas yra pozityvus dalykas.
Minėto konflikto ir takoskyros palaikymu mes stumiame didelę dalį Lietuvos piliečių į Rusijos propagandos rankas ir po to stebimės, kad yra tikinčių šia propaganda. Kai toks žmogus kaip Vytautas mato neobjektyvią informaciją ir ten, ir ten, jis rinksis tą informacijos šaltinį, kuris jam emociškai yra artimesnis. Ir tai tikrai nebus tas informacijos šaltinis, kuris teigs, kad viskas Sovietų Sąjungoje buvo blogai, nes jis juk žino, kad jam blogai nebuvo. Dėl tos pačios priežasties yra ypač svarbu, kad mūsų žiniasklaida būtų objektyvi. Apskritai, tikėtis, kad žmonės, kurių išsižadėjo visuomenė ir politinė sistema, vertins šią visuomenę ir politinę sistemą yra mažų mažiausiai nelogiška. Tokie žmonės bus lengvai paveikiami Rusijos propagandos. Kad to nebūtų, reikia, jog šie žmonės jaustųsi visuomenės dalimi, jog yra šios šalies piliečiai, o ne svetimkūnis ar okupantai, kurių bandoma atsikratyti. Jie turi turėti galimybę kelti jiems rūpimus klausimus, reikšti nuomonę, dalyvauti diskusijose nesusilaukiant sankcijų. Turi būti sąlygos pagarbiam dialogui. Paradoksalu, bet žmonės, kovojantys su Rusijos propaganda, marginalizuojant visokius „vatnikus“, dažnai purena dirvą šios propagandos veiksmingumui. Tokios takoskyros atsisakymas būtų labai svarbus ir tuomet, jeigu kada nors atsirastų galimybė turėti normalius santykius su Rusija ir jos visuomene.
Pabaigai norėčiau atkreipti dėmesį į Georgijaus juosteles, kurias Rusija naudoja savo politiniais ir propagandiniais tikslais. Kiek suprantu, didelė dalis žmonių nešiojančių šią juostelę asocijuoja ją su pergale prieš nacizmą – nieko blogo tame nematau, atvirkščiai, nacizmo nugalėjimas yra gerai. Rusija, aišku, bando brėžti paraleles tarp nacizmo nugalėjimo ir separatizmo Ukrainoje. Ši paralelė yra klaidinga, pavojinga ir sukelia problemų. Kalbant apie Georgijaus juosteles būtent ši Rusijos brėžiama paralelė yra problema. Tad kodėl mes atakuojame ne šią brėžiamą paralelę, o Lietuvos žmones, seginčius šią juostelę dėl kitos priežasties, atiduodami Rusijai šį simbolį kartu su visais kam jis svarbus? Jeigu rytoj Rusija savo tikslais pradėtų naudoti kokį nors mums svarbų simbolį, pvz., Gediminaičių stulpus, ar tuoj pat jų išsižadėtumėme? Kaip bulius atakuoja matadoro skraistę – klaidingą taikinį, taip ir mes. Dar ir vadiname juos „koloradais“. Man asmeniškai, žmonių lyginimas su vabalais kenkėjais, kuriuos reikia naikinti, kelia šleikštulį. Didžioji šių žmonių dalis niekam nieko blogo nepadarė. O jei koks nors karštakošis sumuš ar užmuš kokį dieduką Fiodorą už tai, kad jis segėjo šią juostelę, nes juk okupantas, kenkėjas, ne žmogus, o šlykštus vabalas? Mano galva, visi, kas lygino žmones su vabalais, bus iš dalies atsakingi už tokį įvykį. Manau, nereikia aiškinti, kad tai būtų tragiška ne tik to žmogaus atžvilgiu, bet ir pavojinga pačiai valstybei. Norėčiau pabrėžti, kad neteigiu, jog simbolika bei Rusijos propaganda nieko nereiškia ir šiuo klausimu nieko daryti nereikia. Aš siūlau neleisti Rusijai klasifikuoti konfliktų kaip kovos su fašizmu, ten kur jokia kova su fašizmu nevyksta. Georgijaus juostelė minus šis melagingas teiginys yra jokia problema. Lietuvos dabartinė politika ir vyraujantis diskursas šiuo klausimu yra tolygus mosavimui kūju, kai reikia skalpelio.
P.S. Apsieikime be visokių ad hominem, pulkite mano argumentaciją.
Trackbacks & Pingbacks
Comments are closed.
Unquestionably believe that which you said. Your favorite reason seemed to be on the net the easiest thing to be aware of. I say to you, I certainly get annoyed while people consider worries that they plainly don’t know about. You managed to hit the nail on the head. Will probably be back to get more. Thanks
That’s some inspirational stuff. Never knew that opinions might be this varied. Thanks for all the enthusiasm to supply such helpful information here.
В данной статье мы акцентируем внимание на важности поддержки в процессе выздоровления. Мы обсудим, как друзья, семья и профессионалы могут помочь тем, кто сталкивается с зависимостями. Читатели получат практические советы, как поддерживать близких на пути к новой жизни.
Провести детальное исследование – капельница на дому от запоя
Amazing article, cheers, I will bookmark you now.
I’ve been surfing online more than 3 hours today, yet I never found any interesting article like yours. It’s pretty worth enough for me. In my view, if all web owners and bloggers made good content as you did, the net will be much more useful than ever before.
This is one very informative blog. I like the way you write and I will bookmark your blog to my favorites.
I think that may be an interesting element, it made me assume a bit. Thanks for sparking my considering cap. On occasion I get so much in a rut that I simply really feel like a record.
I just couldn’t leave your web site prior to suggesting that I really enjoyed the standard info an individual supply to your guests? Is going to be again continuously in order to inspect new posts
Nevertheless, it’s all carried out with tongues rooted solidly in cheeks, and everybody has got nothing but absolutely love for their friendly neighborhood scapegoat. In reality, he is not merely a pushover. He is simply that extraordinary breed of person solid enough to take all that good natured ribbing for what it really is.
We are a group of volunteers and starting a new initiative in our community. Your blog provided us with valuable information to work on|.You have done a marvellous job!
Вывод из запоя на дому — это формат наркологической помощи, при котором лечение проводится в привычной для пациента обстановке с выездом врача. Такой подход применяется в ситуациях, когда состояние требует медицинского вмешательства, но не предполагает обязательной госпитализации. В наркологической клинике «Частный медик 24» помощь на дому выстраивается по принципу поэтапной стабилизации: сначала устраняются острые проявления, затем оценивается динамика и при необходимости корректируется терапия.
Подробнее можно узнать тут – анонимный вывод из запоя на дому санкт-петербург
Нарколог на дом в Екатеринбурге: выезд врача на дом, лечение запоя и консультации в наркологической клинике «НЕО+».
Детальнее – нарколог на дом в екатеринбурге
Решение о помещении пациента в стационар принимается на основе объективных медицинских критериев, а не только по желанию родственников. К показаниям относятся: запой длительностью более трех суток, выраженные симптомы абстиненции, наличие в анамнезе алкогольных делириев или судорожных эпизодов, сопутствующие хронические заболевания печени, поджелудочной железы, сердца или нервной системы. Отдельным фактором выступает полинаркомания или сочетание алкогольной зависимости с приемом психофармакологических препаратов без назначения врача. В таких ситуациях риск развития тяжелых осложнений возрастает многократно, и амбулаторный формат не обеспечивает необходимого уровня контроля. Госпитализация позволяет провести полноценную диагностику, включая ЭКГ, экспресс-анализы крови, оценку неврологического статуса и мониторинг сатурации, что формирует точную картину состояния и исключает назначение шаблонных схем.
Получить дополнительные сведения – https://vyvod-iz-zapoya-v-staczionare-nizhnij-novgorod-6.ru
Вывод из запоя на дому с медицинским контролем в Екатеринбурге — это удобный и безопасный способ для людей, страдающих от алкоголизма, пройти детоксикацию и восстановление в комфортных домашних условиях. Этот процесс включает в себя применение медицинских препаратов, направленных на снижение симптомов абстиненции, а также тщательное наблюдение за состоянием пациента. Большинство пациентов предпочитают такую услугу, поскольку она исключает необходимость госпитализации и дает возможность восстановиться без стресса, связанного с нахождением в больнице.
Подробнее – анонимный вывод из запоя на дому
Помощь на дому рассматривают при состояниях, которые возникают после длительного употребления алкоголя или тяжелого алкогольного эпизода. Чаще всего это запой, выраженная интоксикация, бессонница, тревога, слабость, тремор, тошнота, сухость во рту, отсутствие аппетита, нестабильное давление и сердцебиение. Врачебный осмотр требуется в тех случаях, когда больному трудно восстановиться самостоятельно, а самочувствие продолжает ухудшаться.
Ознакомиться с деталями – http://www.domen.ru
Капельница от похмелья — это медицинская процедура, направленная на быстрое устранение симптомов алкогольной интоксикации и восстановление нормальной работы организма. При выраженном похмельном синдроме самостоятельные методы часто оказываются недостаточными, поскольку не воздействуют на причины состояния. В наркологической клинике «Похмельная служба» используется инфузионная терапия с круглосуточным выездом специалиста, что позволяет начать лечение сразу после обращения.
Разобраться лучше – http://kapelnicza-ot-pokhmelya-voronezh-7.ru
В клинике применяются современные медицинские технологии, направленные на восстановление организма и стабилизацию психоэмоционального состояния. Ниже представлена таблица с описанием основных методов и их терапевтического значения.
Подробнее тут – лечение в наркологической клинике
Этапный подход позволяет достичь полного восстановления организма и избежать осложнений, связанных с резким прекращением употребления алкоголя. Каждый шаг фиксируется врачами, а коррекция терапии проводится по показаниям.
Выяснить больше – срочный вывод из запоя в тольятти
Выезд врача начинается с оценки состояния пациента. Доктора измеряют давление, пульс, оценивают уровень сознания и выраженность симптомов. После этого формируется план лечения, который реализуется сразу. Такой подход позволяет быстро перейти к стабилизации состояния человека.
Выяснить больше – нарколог на дом вывод из запоя санкт-петербург
Запой сопровождается выраженной интоксикацией, нарушением сна, слабостью, тревожностью и колебаниями давления, что характерно для алкоголизма и других форм зависимости. При этом самостоятельный выход из состояния часто оказывается затруднённым из-за ухудшения самочувствия и невозможности контролировать симптомы. В таких случаях выезд нарколога позволяет начать лечение без задержек и помочь пациенту снизить нагрузку на организм за счёт отсутствия транспортировки.
Получить больше информации – http://www.domen.ru