Aplinkosauginiai judėjimai pandemijos fone
Pastaruosius kelis metus aplinkosaugos problematika buvo viena iš dažniausiai artikuliuojamų temų globaliame viešajame diskurse. Globalūs aplinkosauginiai judėjimai yra vienas iš faktorių, lėmusių aplinkosaugos temų išpopuliarėjimą. Tačiau pasaulyje išplitęs koronavirusas koreguoja aplinkosaugos tematikos pozicijas bei galimybes vykdyti protesto akcijas viešose erdvėse. Ištikusi pandemija taip pat daro įtaką suvokiamam klimato kaitos bei aplinkosaugos problemų reikšmingumui, kadangi politikos, verslo ir visuomenės veikėjai dabartiniame kontekste labiau diskutuoja apie pandemiją bei jos padarinius. Šiandien Justas Juodženis analizuoja, kaip COVID-19 bei jo pažabojimui taikomos priemonės keičia aplinkosauginius judėjimus ir jų protestų veiklą. Norėdamas atsakyti į šį klausimą Justas atliko medijų turinio analizę, paremtą The Guardian, DW, BBC, Inside Climate News nuo kovo 20 iki gegužės 15 d. publikuotais straipsniais ir video medžiaga, kuriuose nagrinėjama aplinkosauginė tematika pandemijos fone.
Įvedus karantiną aplinkosauginiai judėjimai neteko vieno iš pagrindinių savo veiklos viešinimo bei paveikumo būdų – protestavimo ne virtualioje viešoje erdvėje, kuriuo atkreipiamas aplinkinių žmonių, masinių medijų ir įtakingų asmenų dėmesys. Aktyvumas viešojoje erdvėje socialiniams judėjimams suteikia galimybę tapti pastebimiems, todėl perėjimas prie aktyvizmo išskirtinai virtualioje erdvėje pasirodė labiau kaip privalomumas siekiant išlaikyti aplinkosaugos diskurso relevantiškumą besikeičiančiomis aplinkybėmis (1;5). Kadangi internetas tampa vis įprastesne gyvenimo dalimi, judėjimų veikla virtualioje erdvėje netenka kontrastinio elemento, emocionalių, konfliktiškų netikėtumo išraiškų – to, kas atkreipia dėmesį, kelia įspūdį ir netikėtumą stebintiesiems (15). Pavyzdžiui, dėl karantino uždarius mokyklas nebegalima sukelti atitinkamo penktadieninio pamokų nelankymo efekto, kuris siejamas su Fridays for Future judėjimu, inicijuotu švedų aktyvistės Gretos Thunberg (1).
Kita vertus, priverstinis veikimas tik virtualioje erdvėje skatina kūrybingų bei inovatyvių protestavimo būdų paieškas siekiant pasikeitusiomis sąlygomis išlaikyti bei atkreipti dėmesį (5;7;11). Atsiranda ir pradeda plisti naujos virtualios protesto išraiškos, kai aplinkosauginių judėjimų nariai publikuodami nuotraukas ir video medžiagą pasitelkia tematines grotažymes bei koordinuotai publikuoja įrašus klimato kaitos tematika Twitter ar kitose socialinių tinklų platformose, vykdo į konkrečius adresatus nutaikytas žinučių bombardavimo kampanijas (1;4).
Straipsniuose atkreipiamas dėmesys į augančią aplinkosauginių judėjimų narių demotyvaciją, silpnėjantį entuziazmą, kurie pasireiškia mažėjančių dalyvių skaičiumi virtualiuose protestuose bei pasikeitusiomis aktyvumo išraiškomis, girdimomis prognozėmis apie galimą aplinkosauginių judėjimų susitraukimą (1;3;4;11;16). Tradicinių aktyvizmo būdų apribojimai, kokybiško naudojimosi internetu galimybių stoka/trikdžiai silpnina žmonių motyvaciją įsitraukti į kitokio pobūdžio veiklas. Taip suformuojama ryški skirtis tarp tradicinių ir virtualių protestų – aktyvistų pasisakymuose galima įžvelgti apgailestavimą bei sentimentus tradicinių protestų atžvilgiu. Prie demotyvacijos augimo prisideda ir nežinomybė dėl ateities, neapibrėžtumas, kada bus galima grįžti prie tradicinių protesto būdų (1;11).
Įdomu pastebėti, kad nors aplinkosaugos aktyvistai apgailestauja dėl to, kad viešojoje erdvėje COVID-19 problematika užgožia jiems rūpimas temas, o dalies aktyvistų motyvacija įsitraukti į virtualius protestus silpnėja, jie taip pat išreiškia abejonę dėl aplinkosauginio diskurso reikšmės akcentavimo siaučiant koronaviruso pandemijai (1;3;4;6;11;12). Nepaisant noro protestuoti įprastomis formomis, paraleliai pasireiškė nenoras pasirodyti nejautriais pandemijos akivaizdoje, jei visuomenei sunkiu metu būtų bandoma prioretizuoti aplinkosaugines problemas. Tai viena iš priežasčių, kodėl atsisakoma viešose erdvėse rengiamų demonstracijų ar aktyvizmo būdų (nors nepaklusimas viešajai tvarkai dažnai yra vienas iš skiriamųjų socialinių judėjimų bruožų). Šalia nenoro pasirodyti nejautriais išryškėja ir solidarumo siekis – dabar žymiai svarbiau žmonių gyvybė ir sveikata (3;4).
COVID-19 pandemija ne tik paskatino naujų veikimo formų paiešką, bet taip pat turėjo poveikį aplinkosauginių judėjimų komunikacijai, kuria siekiama išryškinti vienokias ar kitokias sąsajas tarp klimato kaitos ir pandemijos. Pandemijos aktualijos pasitelkiamos aplinkosaugos problematikos aktualumo išlaikymui. Pavyzdžiui, akcentuojamas koronaviruso, kaip ir klimato kaitos, globalumas, valstybių sienų nepaisymas – šie reiškiniai kelia grėsmę visiems pasaulio žmonėms (10;11;14). Neprognozuotas koronaviruso sukeltas chaosas leido pasaulio gyventojams pamatyti, koks chaosas tiek valstybiniu, tiek individualiu kasdienio gyvenimo lygmeniu galėtų ištikti dėl klimato kaitos padarinių, o tai gali paskatinti bent dalį žmonių inicijuoti pokyčius jei ne instituciniame, tai bent individualiame lygmenyje. Aplinkosauginiams judėjimams dažnai sunku pademonstruoti galimą klimato kaitos poveikį ir grėsmes kasdieniam žmonių gyvenimui, asmeninėje patirtyje dažnam žmogui galimos grėsmės visuomet atrodo nutiksiančios kada nors ateityje bei jį tiesiogiai mažai liesiančios. Pandemija leido patirti savaime suprantamo pasaulio griuvimą nepriklausomai nuo socioekonominio statuso, galbūt paskatino susimąstyti, kad protestuotojų piešiami grėsmingi, neįsivaizduojami scenarijai gali tapti realūs. Taip pat akcentuojama galimybė pasimokyti iš pandemijos – panašaus pobūdžio koordinuoti veikimai, kuriuos taikė su virusu kovojančios valstybės, galėtų padėti spręsti ir globalias klimato kaitos problemas.
Kartais COVID-19 yra įvardijamas kaip klimato kaitos padarinys. Atkreipiamas dėmesys, jog šio viruso atsiradimas yra priešiško žmonijos santykio su gamta rezultatas, kai žmogus pernelyg priartėja prie laukinės gamtos bei elgiasi neatsakingai (10). Tokiose interpretacijose pabrėžiama prieštara tarp ekologinių bei ekonominių principų, o pastarieji apibrėžiami kaip kenksmingi visai žmonijai bei planetai. Nurodoma, jog ši pandeminė krizė gali tapti lūžio tašku, iš kurio pasaulis gali būti nukreiptas ekologinių problemų sprendimo kryptimi (3;4;6). Kartu išreiškiamas nerimas, kad šis persilaužymas gali ir neįvykti, jeigu ištekliai, kurie skiriami kovai su klimato kaita, bus sumažinti ir perduodami kovai su pandemijos ekonominėmis pasekmėmis (3;6;9). Analizuotuose straipsniuose pateikiami naratyvai apie tuščias gatves, uždaromą ar ribojamą pramonę bei gerokai suvaržytą žmonių mobilumą išreiškia aplinkosauginių judėjimų narių viltį ir galimas vizijas dėl alternatyvios pasaulinės sistemos konstravimo (4;10). Ekonomikos, kuri pateikiama kaip priešiška ekologijai, smukimas matoma kaip pakankamai gera proga imtis ekologiškumo principų pereinant prie atsinaujinančios energetikos bei perleidžiant miesto erdves pėstiesiems ir dviratininkams (9;17).
Svarbu pastebėti, kad koronavirusas bei jo pažabojimui taikomos priemonės paskatino ir naujas aplinkosauginių judėjimų sąsajų su moksliniu diskursu išraiškas. Aplinkosauginiams judėjimams būdingas reikšmingas ryšys su mokslu – didelė šio judėjimo artikuliuojamų idėjų dalis remiasi moksliniais tyrimais (13;14). Tokiu būdu mokslinės žinios funkcionuoja ir kaip judėjimo legitimacijos priemonė, kuria yra apibrėžiama realioji padėtis, o artikuliuojamos problemos įgauną objektyvumo įspūdį bei didesnį visuomenės pasitikėjimą, nes mokslininkais žmonės linkę pasitikėti labiau, nei politikais ar netgi pačiais protestuotojais.
Kadangi dėl išplitusios pandemijos griežtas karantinas skirtingose valstybėse buvo įvedinėjamas atsižvelgiant ir į mokslininkų pateikiamas rekomendacijas, tai aplinkosauginių judėjimų nariai, kurie įprastai akcentuoja atsižvelgimo į mokslininkus svarbą, buvo priversti paklusti tokiems sprendimams tam, jog patys sau neprieštarautų mokslinio diskurso svarbos atžvilgiu (6). Išryškėja pastanga laikytis ankščiau suformuoto mokslinės sferos reikšmingumo kriterijaus, nors šiuo aspektu priklausomybė nuo mokslinio diskurso nėra naudinga pačio judėjimo pastebimumui ir artikuliuojamų problemų viešinimo procesams. Koronavirusas traktuojamas kaip naudinga pamoka, parodanti, kaip svarbu atsižvelgti į mokslines žinias bei vertinimus.
____
1. Climate strikes continue online: ‘We want to keep the momentum going’.
2. Earth Day goes digital to engage online gamers with environment issues.
3. Climate strikers get inventive during the COVID-19 crisis.
4. Tough times ahead for climate protesters during corona pandemic.
5. Don‘t forget climate threat, Earth Hour activists urge.
6. Earth Day: Greta Thunberg calls for ‚new path‘ after pandemic.
7. Covid-19 Drives Earth Day Anniversary Online, Inspiring Creative New Tactics For Climate Activists.
8. Some Young Republicans Embrace a Slower, Gentler Brand of Climate Activism.
9. Could New York‘s Youth Finally Convince the State to Divest Its Pension of Fossil Fuels?
10. Q&A: Denis Hayes, Planner of the First Earth, Discusses the ‚Virtual‘ 50th.
11. In the Face of a Pandemic, Climate Activists Reevaluate Their Tactics.
12. Coronavirus and climate change a „double crisis“.
13. Yearley, S. 2000. Social Movements as Problematic Agents of Global Environmental Change. In Vertovec, S. and Posey, D. Globalization, Globalism, Environments, and Environmentalism: The Consciousness of Connections. New York :Oxford University Press.
14. Yearley, S. 2005. Cultures of Environmentalism. New York: Palgrave Macmillan.
15. Haunss, S. 2015. Promise and Practise in Studies of Social Media and Movements. In Dencik, L. and Leistert, O. Critical Perspectives on Social Media and Protest: Between Control and Emancipation. London, Lanham: Rowman & Littlefield International.
16. Hwang, H. and Kim K. O. 2015. Social Media as a tool for social movements: the effect of social media use and social capital on intention to participate in social movements. International Journal of Consumer Studies, 39, 478-488.
17. Climate change: Could the coronavirus crisis spur a green recovery?
