Gal pachill‘inam? Sociolingvistika apie kitų kalbų vartojimą

Ne pirmą ir ne paskutinį kartą Socialioje sociologijoje dalinamės tekstu iš sociolingvistikos problematikos (žr. čia, čia, čia ir čia). Ar tikrai „svetimų“ kalbų vartojimas lietuvių kalboje yra kenkėjiška praktika? O kodėl tada taip yra daroma? Galbūt yra kitų paaiškinimų, nei tik neišsilavinimas ar beskonybė? Vasaros atostogų proga pasvarstyti apie neformalias kalbos funkcijas kviečia VU sociologijos absolventė Aistė Birietaitė.

Pastaraisiais metais vis tenka išgirsti skundų ir priekaištų dėl nepagarbos lietuvių kalbai – esą ji skurstanti ir kenčianti nuo kitų – dažniausiai anglų ir rusų – kalbų, kurios gadina ir susina mūsų gimtąją lietuvių. Tad natūraliai – na, gerai, sociologiškai – kyla klausimas – ar tikrai? Juk yra tiek užsienio kalbų vartojimo funkcijų! Šiame tekste ir mėginsiu į šį klausimą atsakyti bei pakalbėsiu bendrai apie kitų kalbų vartojimą gimtojoje kalboje (pvz. skolinimąsi, dvikalbystę, maišymą ir kt.).

Už šio straipsnio gimimą iš dalies „atsakingas“ „Granatų“ festivalis, davęs impulsą ir straipsnio pavadinimui. Štai taip 2013 metais „Granatos“ atvykti kvietė savo reklamoje, publikuotoje Facebook‘e:

Paimta iš Sociolingvistika.lt vaizdinių duomenų bazės.

Reklamoje matome net keturis pagal dabartines lietuvių kalbos taisykles nevartotinus žodžius – chill‘int, raskladūškę, festą ir louge‘o. Visi jie – įterpiniai iš kitų (šiuo atveju anglų ir rusų) kalbų. Jei pabandytume kvietimą „išversti“ – „Kviečiame atsipalaiduoti!!! Atsivežk savo sulankstomą lovą į festivalį ir prisijunk prie bendros poilsio zonos šeštadienio popietę!“, skambėtų mažų mažiausiai keistai ir juokingai. Kad visiškai cringe, pritartų man šios reklamos kūrėjai. Bet ar tikrai reikia versti? Juk reklamos tikslas yra ne (tik) komunikacija, o stiliaus raiška ir identifikacija su jaunimu.

Reklamoje vartojamas žodis lounge‘as naudojamas dėl, pasak humanitarinių mokslų daktarės bei kalbos tyrėjos Laimos Nevinskaitės, kūrybinių-lingvistinių priežasčių (Nevinskaitė 2014: 3). Jei dar tiksliau, žodis užpildo leksinę spragą – jis rašomas todėl, kad nėra tinkamo lietuviško atitikmens (Nevinskaitė 2013: 6). Žodis raskladūškė yra svetimybė, atėjusi iš rusų kalbos, turinti šiek tiek pašiepiančiai nostalgišką konotaciją (prisiminkime Vytauto Kernagio dainą – „Kansaras čia karalius“, kurioje lyrinis subjektas užstūmęs jušką sulanksto raskladūškę ir susuka čecholą, o padušką su matracu pakiša po etažerka. Juk aiškiai jaučiame ironiją.) Apie „Granatų“ reklamos skambesį po septynerių metų – 2020 – taip drąsiai apie ironiją kalbėti sunku. Ar jos reikšmė vis dar tokia pati? Festas yra festivalio trumpinys, o chill‘inti galima būtų išversti kaip „atsipalaiduoti“, tačiau šis vertimas nėra visiškai tikslus. Tačiau vėlgi – tas, kam ši reklama skirta, tikrai supras. „Anglų kalba yra siejama su modernia socialine tapatybe – šiuolaikiškumu, naujovėmis, pažanga, tarptautiškumu ir pan. [...]“ (Nevinskaitė 2014: 3). Bendrai reklamoje žaidžiama su kalba, sukeliamos tam tikros asociacijos, stilistinis poveikis, matomas neformalus bendravimo stilius, taigi kuriamas neformalus santykis su potencialiais festivalio dalyviais. Pagrindinė funkcija reklamoje – kreipimasis į auditoriją jos stiliumi, taip pat kalbos pagyvinimas. Vartojami žodžiai yra (buvo?) šiuolaikiški, taigi ši reklama yra aiškiai orientuota į jaunimą.

Šį kvietimą taip pat galima analizuoti pagal Naujosios Zelandijos sociolingvistės Janet Holmes (2009) pateiktus išorinius kalbos varijavimo veiksnius, kuriuos paprastai galima užrašyti taip:
a) kas kalba – festivalis (tiksliau jo organizatoriai)
b) kam kalba – jaunimui (tai suprantame iš vartojamų žodžių)
c) kur kalba – facebook‘e (socialiniame tinkle, kurio aktyviausi vartotojai – jaunimas)
d) apie ką kalba – kviečia į vasaros festivalį
e) kodėl kalba (kitaip tariant – funkcija) – pritraukti dalyvius (vėlgi iš vartojamų žodžių matome, kad orientuojamasi į jaunimą).

Austrijos kalbininkė Theresa Klimpfinger (2011) pastebi, kad kalbos maišomos siekiant geriau iškomunikuoti temą – panaudota kalba yra tinkamesnė kalbant apie tam tikrus dalykus (Klimpfinger 2011: 351). Tokia strategija padidina komunikacijos efektyvumą. Čia kalbų maišymo funkcija tampa aprašyti naujas realijas ar sąvokas. Pavyzdžiui, žodis flashmob‘as, vartojamas tiek kasdienėje kalboje, tiek medijose, reiškia kokį nors iš anksto suplanuotą veiksmą, kurį jį suplanavusių žmonių grupė turi atlikti tam tikroje vietoje(-se) sutartu laiku. Valstybinė lietuvių kalbos komisija flashmob‘ui turi pasiūlymų – žaibiškas sambūris, sulėktuvės, sąspietis – tačiau, mano nuomone, jie skamba ganėtinai juokingai. Be aiškiai matomo lietuviškų variantų „griozdiškumo“ (pasakyti flešmobas tikrai yra lengviau nei pvz. sulėktuvės), straipsnio antraštę, skambančią, pavyzdžiui ,,Vakar sostinėje įvyko sulėktuvės“, suprastų nedaugelis. Taigi esant tokiai komplikuotai situacijai dėl vertimo, paprastesniu sprendimu tampa tiesiog žodžio sakymas/rašymas originalo kalba arba originalo sulietuvinimas.

Anot kalbotyrininkės Harriet Sharp (2007), kartais kalbos maišymas įgyja tam tikrą „citatų žaidimo“ formą, kuomet įvairios citatos/frazės iš filmų, serialų, televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų, reklamų, dainų ir pan. įterpiamos į kalbą (Sharp 2007: 226). Nerašytos žaidimo taisyklės suponuoja, jog pašnekovas, supratęs, apie ką eina kalba, pabaigs citatą arba kokiu nors kitu būdu duos suprasti, kad frazę atpažįsta (ten pat). Šis žaidimas parodo bendras dalyvių patirtis bei narystę grupėje ir tai tampa aukšto bendradarbiavimo lygio reikalaujančia veikla (ten pat). Jei kalbantysis sakydamas citatą suklysta, jo pašnekovas nedelsdamas jam padės (Sharp 2007: 232). Šis „citatų žaidimas“ pokalbio dalyviams suteikia galimybę prisitaikyti ir tarsi pajusti bendrumą (Sharp 2007: 233). Kitaip tariant, toks maišymas yra socialinės tapatybės raiška, juo patvirtinamas priklausymas tai pačiai socialinei grupei. Viena plačiausiai iš filmų žinomų frazių – garsusis James‘o Bond‘o prisistatymas („Bond. James Bond.“). Galbūt kas nors juoko forma gali tokia pat stilizacija ir intonacija pasakyti savo vardą. Arba imti ir atsisveikinti taip pat visiems plačiai žinoma Terminatoriaus fraze „Hasta la vista baby!“ Net jei dabar šios frazės po truputį užmirštamos, prieš kurį laiką jų kontekstas buvo žinomas kone kiekvienam. Ir jei panaši citata pasakoma tam tinkančiame kontekste, tai nurodo į labai gerus pašnekovų santykius. Taip pat kalbos maišymas yra naudojamas žinutei sustiprinti (Sharp 2007: 233). Kalbos vartotojai sąmoningai pasirenka pridėti, pavyzdžiui, anglišką frazę siekdami savo mintį pasakyti garsiau ir aiškiau (Sharp 2007: 236). Pavyzdžiui, sakome „Nežinau. I have no idea.“, taip tarsi sustiprindami savo nežinojimo laipsnį. Sharp straipsnio išvadose rašoma, kad anglų kalba (autorės tyrimo objektas – švedų kalbos maišymas su anglų, tačiau iš esmės – bet kokia kalba) praturtina žodyną, įgalina stilistines variacijas, prideda kalbai ekspresyvumo bei signalizuoja tam tikrus tarpasmeninius santykius ir vertybes (Sharp 2007: 238).

Apibendrintai galima išskirti keturias pagrindines kalbų maišymo priežastis:
(a) aprašyti naujas realijas ir sąvokas;
(b) išryškinti reikšmės skirtumus, išgauti niuansus, kai naujosios savos sąvokos sutampa tik iš dalies;
(c) pagyvinti kalbai, sukelti tam tikras asociacijas ar stilistinį poveikį, pažymėti stilistiškai;
(d) demonstruoti kitos kultūros išmanymą bei tapatintis su ja (Nevinskaitė [iš Vaicekauskienė] 2013: 3).

Kalbant apie kitų kalbų vartojimą platesniame kontekste, neišvengiamai kyla klausimas, iš kur atsiranda kitų kalbų vartojimas lietuvių kalboje. Atsakymas – globalizacija. Sparčiai globalėjančiame pasaulyje kalba tampa mobiliu resursu. Ji juda erdvėje, todėl atsiranda galimybė kalboms maišytis. Bandymas „nusikratyti“ kalbų maišymosi vienareikšmiškai jį vadinat žalingu, nėra labai efektingas sprendimas – kol kalba nėra statiška, kitų kalbų vartojimas veikiausiai nesumažės, netgi atvirkščiai – stiprės. Toks „žongliravimas“ kalbomis rodo neformalų stilių, žaidimą su kalba ir atliepia besikeičiantį globalų pasaulį – kitų kalbų naudojimas savojoje praturtina bei pagyvina kalbą.

Naudota literatūra:

1. Holmes, Janet. 2008. „What do sociolinguists study?“. An Introduction to Sociolinguistics. Pearson, Longman. 1 – 16.
2. Klimpfinger, Theresa. 2009. „‘She’s mixing the two languages together’–Forms and functions of code-switching in English as a Lingua Franca.“ English as a lingua franca: Studies and findings 348371: 348 – 352.
3. Nevinskaitė, Laima. 2014. „Daugiakalbė reklama lietuviškuose žurnaluose 1993–2013 metais“. Taikomoji kalbotyra (3).
4. Nevinskaitė, Laima. 2014. „Kam reklamai skoliniai? Leksikos skoliniai reklamos tekstuose.“ Taikomoji kalbotyra (3).
5. Sharp, Harriet. 2007. „Swedish–English language mixing.“ World Englishes 26.2: 224 – 240.
6. Sociolingvistika.lt vaizdinių duomenų bazė (savanorių bankas). Žiūrėta 2020-05-09. Prieiga internetu: http://www.sociolingvistika.lt/ivairus.htm

Tekstas parengtas rašto darbo Loretos Vaicekauskienės kursui „Sociolingvistika“ pagrindu.