Kas valdė Lietuvą 2016-2020 m.? Apie valdančiųjų ryšius su universitetais

Koks valdančiųjų ryšys su Lietuvos ir kitų šalių universitetais? Kas valdė Lietuvą 2016-2020 m.?

Atsakyti į šiuos klausimus galime paskaičiuodami, kiek Seimo narių studijavo kurio nors Lietuvos ar užsienio universiteto vientisose ar pirmosios, antrosios pakopos, taip pat doktorantūros studijose ar dirbo universitete. Kiekvienas Seimo narys savo biografijoje galėjo turėti ryšių su daugiau nei vienu universitetu, o patys santykiai galėjo būti išreikšti silpniau arba stipriau pagal įsitraukimą  į universiteto programas ar darbinę patirtį juose.

Kaip matyti iš duomenų, pateiktų 1 paveiksle, dažniausiai 2016-2020 m. kadencijos Seimo narių buvo susiję su Vilniaus universitetu, toliau rikiuojasi Kauno technologijų universitetas, VDU Žemės ūkio akademija (buvęs Aleksandro Stulginskio universitetas), Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir VDU Švietimo akademija (buvęs Lietuvos edukologijos universitetas). Užsienio (ne Sovietų sąjungos)  universitetuose besibaigiančioje Seimo kadencijoje yra studijavę tik 10 Seimo narių.

Ar galėtume teigti, kad Vilniaus universitetas turėjo stipriausius ryšius su dabartiniu Seimu?
Ne.

Pastaruosius keturis metus Lietuvą valdė Seimo nariai, susiję su Kauno miesto universitetais. Daugiausia šie Seimo nariai yra Žemės ūkio akademijos, Kauno technologijų universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto absolventai ir dėstytojai. Jiems talkino su Mykolo Riomerio universitetu ir buvusiu Lietuvos edukologijos universitetu ryšį turintys Seimo nariai (žr. 1 ir 2 pav.). Dauguma su Vilniaus universitetu ryšį turėjusių narių priklausė ne valdančiajai daugumai, o opozicijai, todėl turėjo mažesnę įtaką priimant šioje kadencijoje sprendimus nei pozicijos nariai (žr. 1 ir 3 pav.). Ne tik Vilniaus universiteto, bet daugumos Vilniaus mieste veikiančių universitetų ir užsienio universitetų absolventai Seime dažniausiai buvo opozicijos nariai.

1 pav. 2016-2020 kadencijos Seimo narių ryšiai su universitetais (paspaudę ant grafiko galite padidinti vaizdą)

2 pav. Valdančiosios daugumos narių ryšių su aukštosiomis mokyklomis tinklas (paspaudę ant grafiko galite padidinti vaizdą)

3 pav. Opozicijos narių ryšių su aukštosiomis mokyklomis tinklas (paspaudę ant grafiko galite padidinti vaizdą)

Visi šie skaičiai yra svarbūs aiškinat, kodėl ir kaip Seime buvo priimami vieni ar kiti įstatymai, susiję su Lietuvos mokslo politika. Viena vertus, daugelis studijų ir mokslo politikos klausimų yra bendri visoms aukštosioms mokykloms. Kita vertus, kai kurie aukštųjų mokyklų finansavimo ir veikimo sąlygų klausimai yra susiję su jų individualiais poreikiais, atsirandančiais iš jų geresnės ar blogesnės padėties lyginamajame Lietuvos aukštųjų mokyklų kontekste. Šias įtakas galime matyti Seime svarstytuose ir priimtuose teisės aktuose: pavyzdžiui, daugiau valdančiosios daugumos narių balsavo „Už“ dėl šioje kadencijoje siūlytų ASU, LEU ir ŠU universitetų jungimo projektų, o opozicijos atstovai – už mokslininkų atlyginimų kėlimą. Opozicijos atstovai taip pat buvo tie, kurie teikė mokslininkų atlyginimų kėlimo projekto pasiūlymus.

Kas valdys Lietuvą kitus keturis metus yra universitetų bendruomenėms svarbus klausimas, nes jų veiklą formuoja mokslo ir studijų politika, kuri yra formuojama arba „vienų“, arba „kitų“, arba „trečių“.

Universitetų interesai skiriasi, o Vilniaus universitetas, kaip rodo skaičiai, nepanaudoja viso savo politinės mobilizacijos potencialo: 25 tūkst. bendruomenė, susitelkusi, galėtų mobilizuoti bent jau 150 tūkst. rinkėjų, kurie išsirinktų stiprius, Vilniaus universitete pagal Vilniaus universiteto standartus ugdytus lyderius, suprantančius ko reikia, kad mokslo ir studijų kokybė gerėtų Vilniaus universitete ir neleidžiančių, kad būtų tenkinami tokie atskirų universitetų interesai, kurie klampina visą švietimo ir mokslo sistemą stagnacijoje. Taip pat svarbu, kad būtų balsuojama už pagal dabartinius tarptautinio vertinimo kriterijus aukšto lygio mokslininkus visuose Lietuvos ir užsienio universitetuose.

___

Analizę atliko Vilniaus universiteto Sociologijos magistratūros studentai Ugnė Gudžinskaitė, Brigita Čelkytė, Ieva Kurmilavičiūtė, Regvita Janavičiūtė, Agnė Giedrytė ir kiti, vadovaujami doc. dr. Rūtos Žiliukaitės.