Ką mes iš viso žinome apie LGBTQIA+? Arba šiek tiek apie tai, kaip apklausos kuria žinojimą

Tekstą parašė: VU sociologijos magistro II k. studentai Rūta Sventickytė ir Rytis Skamarakas

 

Viešajame diskurse dažnai sakoma, kad „visuomenė mano“, „visuomenė nepritaria“ arba „visuomenė palaiko“. Kaip gi visuomenė, kuri tikrai yra, bet ir susidaro iš įvairių individų turi nuomonę, ką ji mano ir kas iš viso apie tai ką nors žino? Būna kartais studijuojant juokaujame, kad sociologams reikia ne tik pastebėti visuomenę, bet ir pasikalbėti su visuomene. O kaip čia su ja kalbėtis? Dažnas atsakymas – apklausti!

Ir su tomis apklausomis yra kiek kebliau, nei norėtųsi. Matote, apklausos yra vienas svarbiausių sociologų įrankių “kalbantis” su visuomene. Ir svarbu mąstyti kas jas atlieka, kokiais tikslais ir kaip planuoja analizuoti jų rezultatus. Taip pat svarbu kaip suformuluojamas klausimas (ar visi gali jį suprasti vienodai ar jis yra šališkas, nukreipia į tam tikrą požiūrį ar atsakymą), taip pat apklausose itin svarbu žinoti ar tyrimo dalyvių imtis yra reprezentatyvi[1]. Visa tai žinant apie apklausas ir jų formulavimo niuansus nusprendėme sociologiniu žvilgsniu apžvelgti Lietuvoje daromas apklausas, kuriose yra bent po vieną klausimą susijusį su LGBTQIA+. Ir šioje apžvalgoje norime taip pat atkreipti dėmesį ne į tai, ką tie klausimai atrado, ne į pačius apklausų rezultatus, bet į tai, kokiu būdu buvo klausiama ir kaip patys klausimai nukreipia, kokį žinojimą jie sukuria. Šią apžvalgą atlikome 2025 m. pavasarį, šeimos ir  seksualumo sociologijos kurso metu, bet tikime, kad ji gali būti naudinga mąstantiems apie sociologiją ir plačiau. Tad keliame sau ir jums klausimą: kaip mes klausiame apie LGBTQIA+ apklausose visoje Lietuvoje ir ką iš to sužinome?

 

Lietuvoje nėra daug sisteminių tyrimų apie LGBTQIA+ bendruomenę – tiek apie pačių asmenų patirtis, tiek apie visuomenės požiūrį. Tai susiję ne tik su šios temos tyrėjų trūkumu, bet ir su pačia tema. LGBTQIA+ nėra viena paprastai apibrėžiama grupė. Šis terminas apima skirtingas seksualines orientacijas, lytines tapatybes ir gyvenimo patirtis. Todėl iš karto kyla klausimas: kaip tokias skirtingas patirtis galima pamatyti apklausose?

Čia svarbu prisiminti, kad LGBTQIA+ žmonės istoriškai dažnai buvo nematomi, vertinami per „normalumo“ ir „nenormalumo“ skirtį arba patyrė įvairias stigmos formas. Ervingas Goffmanas, rašydamas apie stigmą, pabrėžė, kad ji nėra vien asmeninis išgyvenimas. Stigma atsiranda socialinėse situacijose, kai tam tikra žmogaus savybė ar tapatybė visuomenėje įgyja neigiamą reikšmę ir tampa pagrindu atskirčiai. LGBTQIA+ kontekste tai padeda suprasti, kodėl dalis žmonių gali vengti atsiskleisti apklausose arba nenorėti atsakyti į klausimus apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Todėl čia ypač svarbu klausti jautriai: kad klausimas nebūtų vertinantis, o atsakymo variantai neįspraustų žmogaus į jam netinkančią kategoriją. Kita svarbi sąvoka yra heteronormatyvumas. Paprastai tariant, tai prielaida, kad heteroseksualumas ir dvinarė lyties sistema – vyras ir moteris – yra savaime suprantama norma. Apklausose tai gali pasirodyti labai kasdieniškai: kai partnerystė ar šeima aprašoma tik per vyro ir moters santykį, kai lyties klausime pateikiami tik du atsakymai, kai neklausiama apie seksualinę orientaciją, bet klausimų formuluotės vis tiek tarsi numato heteroseksualų respondentą.

Dar vienas svarbus klausimas – kaip apklausose suprantama pati tapatybė. Dažnai lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija apklausose pateikiamos kaip aiškios, stabilios ir lengvai pasirenkamos kategorijos. Tačiau queer teorijos požiūriu tapatybės gali būti kintančios, kontekstualios ir ne visada telpančios į kelis atsakymo variantus. Judith Butler lyties performatyvumo teorija siūlo į lytį žiūrėti ne kaip į nekintamą žmogaus bruožą, o kaip į tai, kas nuolat kuriama per socialinius veiksmus, kalbą ir kasdienes praktikas. Apklausoms tai kelia praktinį iššūkį: kaip užduoti klausimą taip, kad jis leistų rinkti palyginamus duomenis, bet kartu neprimestų per siauro supratimo apie tai, kas yra lytis ar seksualinė orientacija?

Lietuvos kontekste šie klausimai tampa dar svarbesni. Remiantis 2025 m. „ILGA-Europe“ „Vaivorykštės žemėlapio“ vertinimu, Lietuva išlieka tarp prasčiausiai LGBTQIA+ teises užtikrinančių šalių Europos Sąjungoje. Šalies pažanga vertinama kaip ribota daugelyje teisėkūros ir politikos sričių – ypač šeimos, lyčių tapatybės pripažinimo, apsaugos nuo diskriminacijos bei neapykantos nusikaltimų prevencijos srityse. Nors santykiai tarp tos pačios lyties asmenų Lietuvoje dekriminalizuoti dar 1993 m., šis pokytis apima tik vieną aspektą – tos pačios lyties asmenų santykių regimybę ir pripažinimą, kad tai nėra nusikalstama veika, tačiau tai tik vienas aspektas ir tikrai neapima visų LGBTQIA+ bendruomenės patirčių. Apie LGBTQIA+ asmenines patirtis akademinių tyrimų daugėja, tačiau jie dažniausiai fokusuojasi į bendruomenės patirtis kokybiniu[2] žvilgsniu.

Šios apžvalgos kontekste stengėmės surinkti visas 2020-2025 m. vykdytas ir viešai prieinamas apklausų klausimų formuluotes ir jų atsakymo variantus. Atrinktos apklausos buvo vykdomos Lietuvoje ir jų klausimynuose buvo bent vienas LGBTQIA+ tematikos klausimas (tokių apklausų radome septynias, 3 tarptautines ir 4 nacionalines). Atrinkome visus klausimus, kuriuose tiesiogiai minima lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija, taip pat įtraukėme klausimus apie lyčių normas.  Iš viso analizavome 199 klausimus, tačiau didžiąją jų dalį sudarė vienas tyrimas – Fundamental Rights Agency (FRA) / EU-LGBTI apklausa. Tai svarbu, nes būtent šis tyrimas plačiausiai klausia pačių LGBTQIA+ žmonių apie jų patirtis: diskriminaciją, smurtą, sveikatą, atsiskleidimą, santykius su institucijomis ir kasdienį gyvenimą. Tyrimuose LGBTQIA+ temos dažniau pasirodo gana siaurai, jei nėra tiesiogiai susijusios su bendruomenės patirtimis. Eurobarometre jos dažniausiai susijusios su visuomenės požiūriu į diskriminaciją, Europos socialinio tyrimo (ESS) 11 bangoje – su lyties normomis ir šeimos klausimais, o nacionaliniuose Lietuvos tyrimuose dažniausiai klausiama apie visuomenės nuostatas, partnerystę ar žmogaus teisių supratimą. Kitaip tariant, nacionaliniuose tyrimuose LGBTQIA+ žmonės dažniau tampa objektu, apie kurį klausiama visuomenės, o ne subjektais, kurių pačių patirtys nuosekliai tiriamos.

Bet čia norime pasidalinti keliomis įžvalgomis apie pačius klausimus ir apie jų formuluotes.

 

Klausimas apie partnerystę – arba kai keli žodžiai gali pakeisti atsakymo kontekstą

Pažiūrėkime į du labai panašius klausimus.

1 klausimas:

Ar pritariate, kad Lietuvoje turėtų būti įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų?

2 klausimas:

Ar pritariate, ar nepritariate Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų homoseksualių porų šeimas?

Abu klausimai iš esmės kalba apie labai panašią temą – tos pačios lyties porų teisinį pripažinimą. Tačiau jie nėra vienodi. Pirmasis klausimas formuluojamas gana neutraliai: „partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų“. Jis klausia apie teisinį sprendimą, nevartodamas papildomai emociškai įkrautų sąvokų. Antrasis klausimas jau įveda kitą žodyną: „homoseksualių porų šeimos“. Lietuvos politiniame ir viešajame diskurse žodžiai „homoseksualios poros“ ir „šeima“ gali sukelti stipresnes išankstines reakcijas. Dėl to klausimas gali matuoti ne tik pritarimą civilinei sąjungai, bet ir emocinę reakciją į pačią formuluotę. Taip pat jis formuluojamas per pritariate / nepritariate, kas sunkiai nuskaitoma.

 

Klausimas apie vaikų auginimą arba kai apklausa „mato“ daugiau nei vieną šeimos formą

Vienas gerai ir įtraukiai suformuluotų klausimų pavyzdžių yra iš FRA apklausos ateinantis klausimas apie vaikus:

Klausimas originalo kalba	Lietuviškas vertimas
Do you have any children?	Ar turite vaikų?
No, I don’t have any children I am a biological parent and a legal guardian of one or more children I am a biological parent but not a legal guardian of one or more children I am a legal guardian but not a biological parent of one or more children I raise one or more children but I am not a biological parent nor a legal guardian I do not wish to answer	Ne, neturiu vaikų Esu vieno ar kelių vaikų biologinis tėvas ar motina ir jų globėjas Esu vieno ar kelių vaikų biologinis tėvas ar motina, bet ne jų globėjas Esu vieno ar kelių vaikų globėjas, bet ne jų biologinis tėvas ar motina Auginu vieną ar kelis vaikus, bet nesu nei jų biologinis tėvas ar motina, nei globėjas Nenoriu atsakyti

 

Šitas klausimas įdomus tuo, kad jis neklausia tik paprastai: „ar turite vaikų?“ Jis atskiria kelis skirtingus ryšius su vaiku: biologinę tėvystę / motinystę, teisinę globą ir faktinį vaiko auginimą. Kodėl tai svarbu? Nes šeimos ne visada telpa į vieną administracinę kategoriją. Ypač LGBTQIA+ kontekste žmogus gali auginti vaiką, rūpintis juo kasdien, bet nebūti teisiškai pripažintas kaip tėvas ar motina. Tokia klausimo formuluotė leidžia pamatyti šeimos formas, kurios kitu atveju liktų nematomos. Tai geras pavyzdys, kaip apklausa gali būti įtrauki: ji ne tik klausia apie patirtį, bet ir leidžia skirtingoms patirtims egzistuoti atsakymo variantuose.

 

Klausimas „Ar žinote, kas yra LGBT?“: pažįstamas žodis dar nereiškia supratimo

Viename nacionaliniame tyrime klausiama:

Ar žinote, kas yra LGBT?

• Taip
• Ne
• Nesu įsitikinęs (-usi)

Iš pirmo žvilgsnio klausimas labai aiškus. Jis leidžia įvertinti, kiek žmonių atpažįsta LGBT trumpinį. Bet čia yra svarbu tai, kad žinoti žodį nėra tas pats, kas suprasti reiškinį. Respondentas gali atsakyti „taip“, nes yra girdėjęs šį terminą žiniasklaidoje ar politiniuose debatuose. Bet mes nežinome, ką jis iš tikrųjų turi omenyje: ar jis supranta trumpinį tik kaip „gėjus ir lesbietes“, ar įtraukia biseksualius, translyčius, interlyčius, nebinarinius žmones? Ar supratimas paremtas informacija, ar stereotipais, o gal interpretuojamas kaip neaiškus akronimas? Todėl šalia tokio klausimo būtų vertinga turėti papildomą atvirą arba patikslinamą klausimą: ką respondentas šiuo terminu laiko? Kitaip „taip“ gali reikšti tik atpažinimą, bet ne realų supratimą.

 

Klausimas apie vyriškumą ir moteriškumą: įtraukus, bet ne iki galo

ESS 11 bangoje buvo klausiama:

Klausimas originalo kalba	Lietuviškas vertimas
Regardless of whether they were born male or female, people sometimes differ in how masculine or feminine they feel.Overall, how masculine would you say you feel?	Nepaisant to, ar gimė vyru ar moterimi, žmonės kartais skiriasi tuo, kiek vyriški ar moteriški jie jaučiasi.Apskritai, jūsų manymu, kiek vyriškas/-a jūs jaučiatės?
0 – Not at all masculine 6 – Very masculine Refusal Don’t know No answer	0 – Nė kiek nevyriškas/-a 6 – Labai vyriškas/-a Atsisakau atsakyti Nežinau Neatsakė

 

Šis klausimas išsiskiria tuo, kad jis bando atskirti biologinę / gimimo metu priskirtą lytį nuo to, kaip žmogus jaučiasi. Tai jau rodo didesnį jautrumą lyties patirčių įvairovei. Vis dėlto toks klausimas irgi turi ribų. Jis remiasi vyriškumo ir moteriškumo skalėmis, todėl vis dar mąsto per šias dvi kategorijas. Žmonėms, kurie savo lytį supranta ne per vyriškumo ar moteriškumo laipsnį, toks klausimas gali būti ne visai tinkamas. Taigi tai yra geras pavyzdys, kai klausimas juda į įtraukesnę pusę, bet vis tiek išlieka susijęs su binarine lyties logika.

 

Kas iš to?

Kai žiūrime į konkrečius klausimus, pasidaro aiškiau, kad apklausos nėra tik langas į visuomenę. Jos yra ir filtras. Jos parodo tuos dalykus, kuriems klausimyne yra vietos.

Jeigu klausime nėra varianto „nežinau“, dalis neapibrėžtumo dingsta.

Jeigu nėra varianto „nenoriu atsakyti“, jautrūs klausimai tampa spaudžiantys.

Jeigu nėra galimybės įvardyti kitokios tapatybės, ta tapatybė tampa nematoma.

Jeigu klausimas suformuluotas emociškai įkrautais žodžiais, rezultatas gali atspindėti ne tik nuomonę, bet ir reakciją į pačią kalbą.

 

Todėl mūsų pagrindinė išvada gana paprasta: Lietuvoje apie LGBTQIA+ dažnai klausiama, bet ne visada klausiama taip, kad būtų galima tiksliai ir jautriai suprasti pačią bendruomenę. Iš šios apžvalgos matyti keli paprasti dalykai. Pirma, klausimuose reikėtų palikti daugiau erdvės saviidentifikacijai – ypač klausiant apie lytį, seksualinę orientaciją ar LGBTQIA+ terminų supratimą. Antra, jautriuose klausimuose svarbu suteikti galimybę neatsakyti, nežinoti arba pasakyti, kad tam tikra patirtis respondentui netinka. Trečia, verčiant tarptautinius klausimynus į lietuvių kalbą svarbu vengti pažodinių, bet nejautriai skambančių formuluočių. Ketvirta, klausiant visuomenės nuomonės apie LGBTQIA+ šeimą ar partnerystę verta rinktis neutralesnes sąvokas, pavyzdžiui, „tos pačios lyties partnerystė“, o ne emociškai labiau įkrautus junginius. Galiausiai, tokius klausimynus verta testuoti su LGBTQIA+ bendruomenės nariais – ne tik dėl etikos, bet ir dėl duomenų kokybės.

Nes galiausiai apklausos atsako tik į tuos klausimus, kuriuos sugebame užduoti. Todėl klausiant „ką mes žinome apie LGBTQIA+?“ verta kartu klausti ir kito dalyko: kaip mes apie tai paklausėme?

 

—

Apžvalgoje minima literatūra ir nuorodos į tyrinėtas viešai prieinamas apklausas ir jų rezultatus:

1. Butler, J. (2002). Gender trouble. Routledge.
2. European Research Infrastructure (ESS ERIC) (2024) ESS11 – integrated file, edition 2.0 Sikt – Norwegian Agency for Shared Services in Education and Research. https://doi.org/10.21338/ess11e02_0.
3. Europos Komisija. (2023). Diskriminacija Europos Sąjungoje: Specialusis „Eurobarometras“ Nr. 535. Europos Sąjungos leidinių biuras. Prieiga per internetą: https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2972
4. European Union Agency for Fundamental Rights. (2024). EU LGBTIQ Survey III – Data explorer. https://fra.europa.eu/en/publications-and-resources/data-and-maps/2024/eu-lgbtiq-survey-iii
5. Frėjutė-Rakauskienė, M., & Grumodas, K. (2024). Visuomenės nuostatos etninių, religinių, migrantų ir kitų socialinių grupių atžvilgiu Lietuvoje: 2023 m. Vilnius: Diversity Development Group, LSMC Sociologijos institutas. Prieiga per internetą: https://www.diversitygroup.lt/wp-content/uploads/2024/03/Visuomene%CC%87s-nuostatos-2023.pdf
6. Goffman, E. (1963/2009). Stigma: Notes on the management of spoiled identity. Simon & Schuster.
7. Herz, M., & Johansson, T. (2015). The Normativity of the Concept of Heteronormativity. Journal of Homosexuality, 62(8), 1009–1020. https://doi.org/10.1080/00918369.2015.1021631
8. ILGA-Europe. (2025). Rainbow Europe Map and Index 2025. https://www.ilga-europe.org/rainboweurope/2025
9. Laisvos visuomenės institutas. (2024, rugsėjo 26). Visuomenės nuomonės apklausa šeimos sampratos, homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo klausimais. https://laisvavisuomene.lt/visuomenes-nuomones-apklausa-seimos-sampratos-homoseksualiu-poru-santykiu-teisinio-reguliavimo-klausimais/
10. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. (2023). Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje: nacionalinė apžvalga. https://lygybe.lt/wp-content/uploads/2023/05/translyciu-asmenu-padetis-lietuvoje_nacionaline-apzvalga.pdf