Atmintinė būsimiems ir esamiems doktorantams
Žymus lietuviškos blogosferos veikėjas ir naujai iškeptas vieno Lietuvos universitetų istorijos daktaras Baltasis vaiduoklis iškart po įšventinimo į luomą ritualo dalijasi patyrimais ir patarimais tiems, kurių dar tik laukia disertacijos rašymo bei gynimo džiaugsmai. Sociali Sociologija rekomenduoja: Baltojo vaiduoklio „Doktoranto testamentas“.
Atitinkamas dėmesys testamente, be abejo, skiriamas prokrastinacijos problemai (kuri, panašu, negailestingai pjauna viso pasaulio doktorantų padermę):
„[M]ano mielieji doktorantai, ką aš Jums norėčiau ir netgi privalėčiau pasakyti? Pirmiausia tai, jog rašant disertaciją, internetas, blogas, socialiniai tinklai ir visa kita tampa blogiu. Atrodo tik kelioms minutėms susiruoši prisėsti, ir pasižiūri, kad jau gili naktis, visa diena buvo praleista skaitant kažką įdomaus, tuo tarpu tekstas nepasistūmėjo į priekį. Palyginkit du malonumus: pasiskaityti gerus tekstus, kartais įsivelti į diskusijas, ar tiesiog užrašyti tai, ką jau žinai ir ką tiesiog reikia užrašyti? Be jokios abejonės, pirštai ties klaviatūra tiesiog bejėgiškai pakimba ir noro į ją stuksenti nebelieka. Ir belieka pavydėti tam, pas ką yra užtektinai valios pastangų šiuos du veiksmus atskirti bei sėsti prie teksto konstravimo patyrus svetimo teksto skaitymo malonumą… Man taip nesigaudavo, aš buvau prisivertęs išvažiuoti ten, kur nėra kabelio o bevielio interneto taškai tiesiog užrakinti. Tik tuomet buvo galima ramiai įsitaisyti verandoje, pasidarius kavos ir pasistačius peleninę, apsikrovus knygoms sėsti ir konstruoti savo tekstą. Kai geriau pagalvoji, užtenka vieno vasaros mėnesio per metus, atsiskyrus nuo pasaulio, kad spėtum apibendrinti medžiagą, kurią likusį laiką rinkai, ir tekstas bus parengtas laiku ir be didesnių įtampų…“
