Visagino atominės elektrinės reprezentavimas Lietuvos naujienų portaluose

Antroji teorija, kuria rėmiausi savo darbe – Teun van Dijk (3) kritinė diskurso analizė, kurioje diskursas suprantamas kaip struktūra. Dėmesį kreipiau į makro, o ne mikrostruktūras, kur dėmesys sutelkiamas į pranešimą, kaip visumą ir kur branduolinį diskursą sudaro ne tik tekstinės struktūros, bet ir socialinis kontekstas, būdingi dalyviai ir tai, kas jiems savybinga.

Paisydama šių dviejų teorinių perspektyvų, ir pagal jas išskirtų pagrindinių diskurso struktūros elementų (dalyviai, kontekstas, turinys), atlikau Lietuvos naujienų portalų publikacijų tyrimą. Pasitelkusi kiekybinės spaudos publikacijų ir kokybinės turinio analizės metodus, nagrinėjau Visagino atominės elektrinės projekto reprezentavimą trijuose portaluose: Bernardinai.lt, Delfi.lt, Lrytas.lt. Analizavau vienerių – 2012 metų laikotarpį. Kiekybinės publikacijų analizės metu, pagal nusistatytus indikatorius išnagrinėjau 633 straipsnius, iš kurių kokybinei turinio analizei atrinkau 208 straipsnius. Pastarieji turėjo pasižymėti pateikiama argumentacija „už“ arba „prieš“ VAE projektą.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog VAE projekto pateikimas naujienų portaluose priklauso nuo portalų organizacinės struktūros bei atvirumo visuomenės nuomonei. Pavyzdžiui, išanalizavus straipsnius, susidaro įspūdis, jog portale Bernardinai.lt Visagino atominės elektrinės tematikai nėra skiriama daug dėmesio, kadangi straipsnių, palyginus su kitais portalais čia yra mažiau (Bernardinai.lt – 120, Delfi.lt – 174, Lrytas.lt – 339), nemaža dalis  jų kartojosi ir kituose portaluose.

Kiekybinė publikacijų analizė parodė, jog portalai skiriasi pagal nurodomus straipsnių autorius. Dažniausiai (59%) autorių nurodo portalas Delfi.lt. Tuo tarpu didžioji dauguma straipsnių portaluose Bernardinai.lt ir Lrytas.lt pasižymi anonimiškumu (atitinkamai 83%ir 70%). Šiam atvejui paaiškinti pasinaudojau M. Bednarek (5), pastebėjimu, jog nebūtinai straipsnio autorius turi būti vienas. Autoriaus nenurodymą, galėjo lemti tai, jog nemaža dalis straipsnių informacijos šaltinių yra naujienų agentūros BNS, ELTA. Tai galėtų reikšti, jog pranešimų turinys buvo formuojamas ne vieno, bet grupės žmonių. Pastebėjau, jog portaluose Bernardinai.lt bei Lrytas.lt didžioji dauguma (virš 70%) autorių – žurnalistai, o Delfi.lt pasižymi didesne publikacijų autorių įvairove: politikai (23%), ekspertai-specialistai (14%), portalo skaitytojai (7%). Portale Lrytas.lt, kaip ir Delfi.lt, šiek tiek daugiau nei dešimtadalis publikacijų autorių – ekspertai. Tuo tarpu portalas Bernardinai.lt nepublikavo ekspertų parašytų straipsnių. Tai iš dalies neatitiko mano šio portalo pasirinkimo, nes jį rinkausi, kaip galimą alternatyvą kitiems dviem portalams (pasirinktiems pagal auditorijos pasiekiamumą), dėl jo skelbiamo analitiškumo, išsamumo, įvairiapusiškumo. Pastebėjau, jog dėl Bernardinai.lt būdingo uždarumo (komentuoti gali tik prisijungę vartotojai), straipsniai susilaukia itin mažo, arba visai nesusilaukia skaitytojų atsako.

Analizuodama straipsnių antraštes, kurių funkcija yra pritraukti skaitytojų dėmesį bei nurodyti kokia tema bus kalbama, nepaisant to, jog visiems portalams būdingas dažnas straipsnių pavadinimo ir turinio atitikimas, teko aptikti ir vaizdingų antraščių, kuriose pasitelktomis stilistinėmis priemonėmis, pvz. metaforomis, hiperbolėmis, buvo siekiama sudominti skaitytoją: pavyzdžiui:

„Rytas Staselis. Atominis karas“ (Bernardinai.lt, 2012-03-05), „Juozapas Kazimieras Valaitis. Audros debesys giedrame danguje“ (Bernardinai.lt, 2012-05-21), „A.Kubilius iš Japonijos grįžta su atominių pažadų maišu“ (Lrytas.lt, 2012-02-24), „Dabar Ivano neprileisim prie kabelio!“( Lrytas.lt, 2012-04-26), „Hipotezė: „darbiečiai“ nori eiti obuoliauti su žaliąja kregždute?“ (Delfi.lt, 2012-07-23), „L.Pečeliūnienė. Pelkės karklai ar energetikos NATO?“ (Delfi.lt, 2012-11-02).

Tyrimas atskleidė, jog branduolinės jėgainės Visagine projektas pateikiamas dažniausiai politiniame ir ekonominiame kontekste, kartais aplinkos apsaugos kontekste. VAE diskurse dalyvauja diskursyvinių bendrijų atstovai, kurie kuria, puoselėja, skleidžia VAE diskursą, tai: politikai, mokslininkai [2] bei ekspertai-specialistai, žurnalistai. Tai rodo, jog žmonės, turintys tam tikrą ekspertinį žinojimą, įsitraukia į diskusijas aptariant branduolinės energetikos perspektyvas Lietuvoje. Tokį įsitraukimą galima būtų sieti ir su tuo, jog vyriausybės atstovai pateikdavo ne itin daug informacijos (tai buvo pagrindinis aspektas aiškinant referendumo „nepasisekimą“ VAE naudai), todėl atsirado mokslininkų, interpretuojančių ir siekiančių visuomenei paaiškinti kodėl reikėtų ar nereikėtų palaikyti šį projektą. Pavyzdžiu galėtų būti straipsnyje „Atominiai mitai ir tikrovė“, publikuotame portale Lrytas.lt, ekonomikos profesoriaus R. Kuodžio citata:

„R. Kuodis: Pradėjus įgyvendinti elektrinės projektą, per valdžios ruporus buvo skelbiama, kad elektros savikaina sieks tik 7 centus. Išgirdęs šią žinią jau kaip pilietis negalėjau nieko nedaryti ir ėmiau kalbėti, kad į šią kainą neįskaičiuojama kapitalo kaina, kuri sudaro didžiąją dalį AE gaminamos elektros savikainos. Juk negali būti duonos be miltų.“ (2012-10-07)

Tyrimas atskleidė, jog mokslininkų ir ekspertų-specialistų nuomonės branduolinės energetikos vystymo klausimu išsiskiria. Vienas įdomesnių pavyzdžių man pasirodė ne energetikos, bet biotechnologijų srities mokslininko, kalbančio apie VAE projekto naudą, Lrytas.lt portale pateikiamas branduolinės jėgainės ir biofarmacinės gamyklos statybų palyginimas:

„Galėčiau palyginti ją su biofarmacinės gamyklos statyba. Abu procesai –itin sudėtingi, reikalaujantys specifinių žinių ir daug išteklių. Ir vieno, ir kito komplekso „širdis“ –reaktorius. Tiesa, mūsų gamyklos bioreaktoriuje vyksta ne branduoliniai procesai, bet auginamos bakterijos <..>. Tačiau tam, kad šis įrenginys pradėtų veikti, reikalingi ne tik biotechnologijos specialistai, mokslininkai, bet ir infrastruktūra, kurią įrengiant dalyvauja daugybė įvairių sričių darbuotojų. Panašiai, tik gerokai didesniu mastu, atsitiks ir statant Visagino atominę elektrinę.“ (Lrytas,2012-10-08)

Branduolinės energetikos priešininkų ekspertų tarpe mintis iliustruoja Bernardinai.lt kalbintas nepriklausomas energetikos ekspertas iš Prancūzijos, kuris pabrėžia, jog svarbu žmonėms išmokti tausoti energiją:

„Kai sumažini poreikį energijos, kurios reikia šviesai jūsų namuose, šalčiui šaldytuve, šilumai kambariuose, transportui – tada tu ir esi daug mažiau priklausomas. Tada galima plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir jais padengti didesnę energijos poreikio dalį. Ir tik tada šalis turėtų spręsti, ar jai vis dar reikia naujų atominių reaktorių. Tačiau aš nemanau, kad reikia, nes energijos taupymo ir modernių atsinaujinančių išteklių potencialas yra didžiulis“ (Bernardinai.lt, 2012-10-12)

Be jų, į diskusijas įsitraukia verslininkai, su VAE projektu susijusios interesų grupės: VAE ir Hitachi įmonių atstovai, šalių partnerių politikai bei Lietuvos ir užsienio „žaliųjų“ organizacijų atstovai, antibranduolinių kampanijų atstovai. Galima pastebėti, jog vyksta tam tikras tarpvalstybinis susipriešinimas, kuomet Lietuva, norėdama statyti atominę elektrinę, kritikuoja kaimyninių šalių projektus, tuo tarpu kaimynės šalys taip pat kritikuoja Lietuvą. Tokį pavyzdį galima rasti portalo Lrytas.lt straipsnyje, kuriame pateiktas Rusijos ambasadoriaus atsakas į Lietuvos kritiką dėl Kaliningrado srityje statomos elektrinės:

„Lietuvos motyvai visiškai aiškūs -tai konkurencija. Tačiau mums nepriimtina pozicija, nukreipta diskredituoti Rusijos atomines technologijas“, -sakė V. Čchikvadzė.

„Skirtingai nei pigios technologijos reaktorius, kuris buvo naudojamas Fukušimoje ir kurį, kiek žinome, siūloma montuoti Visagino AE, -ir tai dabar jau Rusijai kelia susirūpinimą.“ (Lrytas, 2012-02-10).

Taip pat, priklausomai nuo portalų atvirumo visuomenės nuomonei, diskurse dalyvauja portalų skaitytojai. Pavyzdžiui, portale Delfi.lt 2012 m. spalio 17 d. savo publikuotame pasisakyme skaitytojas teigė:

„Tokie projektai kaip Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, planuojama statyti Visagino atominė  elektrinė, generuoja gerai apmokamas darbo vietas ir moka milžiniškus mokesčius į valstybės  biudžetą.“

Įdomu pasirodė tai, jog portalas Lrytas.lt pateikė žymaus lietuvių dizainerio A. Pogrebnojaus mintis, kuriose jis atskleidžia nerimą dėl aplinkos apsaugos:

„Aš visiškai netrokštu sėdėdamas namie ir romantiškai žvelgdamas pro langą į žaižaruojantį saulėlydį šakute lėkštėje gaudyti šimtakojus cepelinus su trimis labai labai liūdnomis, ašarotomis akimis“, -vaizdžiai apdainavo galimos katastrofos padarinius dizaineris A. Pogrebnojus.“ (Lrytas, 2012-10-04)

Tyrimo rezultatai leido išskirti du šio diskurso pateikimo laikotarpius: didžioji dauguma publikacijų pateikia diskurso dalyvių pasisakymus iki referendumo. Tokių publikacijų tikslas – patvirtinti arba paneigti VAE reikalingumą. Antram laikotarpiui priskyriau pasisakymus po referendumo. Publikacijose siekiama aptarti, pakomentuoti referendumo rezultatus ir tolimesnes VAE projekto plėtros galimybes.

Diskurso dalyviai aptaria ekonomikos, aplinkos apsaugos, patikimumo ir saugumo, alternatyvių energijos gamybos būdų naudą ar keliamą riziką, o kuri pusė bus akcentuojama, priklauso nuo to, kas kalba publikacijose – ar VAE šalininkas, ar oponentas.

Atlikusi publikacijų analizę, išskyriau, jog VAE reprezentavime dalyvauja trys diskurso dalyvių grupės:

1) „gryni“ šalininkai, kurie pasisako už VAE plėtrą, akcentuoja šio projekto ekonominę, socialinę, aplinkosauginę naudą. Šios grupės atstovai kritikuoja VAE priešininkus ieškodami jų sąsajų su įvairiomis interesų grupėmis (verslo, Rusijos), išskirdami atsinaujinančių ar kitokių, nebranduolinės energetikos, išteklių ekonominę nenaudą.

2) „tyri“ priešininkai, pasisakantys prieš branduolinės energetikos plėtrą tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse. Šiai grupei priklauso daugiausia „žaliąsias“ idėjas palaikančios politinės partijos, aplinkosauginės grupės Lietuvoje ir užsienyje. Tokie priešininkai atkreipia dėmesį į rizikas, kurias gali sukelti VAE statybos: ekonominė, aplinkosaugos, socialinė, nacionalinė rizikos. Taip pat akcentuojama atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros svarba šalyje, argumentuojant, jog šiai pramonei vystyti Lietuva turi savų žaliavų, vienu metu bus sprendžiamos elektros ir šilumos ūkio problemos, o tai leis išvengti importo ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

3) „negryni“ priešininkai, pasisako už branduolinės energetikos plėtrą šalyje, tačiau prieš konservatorių siūlomą projektą, kuriame kaip partneris dalyvautų kompanija „Hitachi“. Ši grupė linkusi abejoti siūlomo reaktoriaus saugumu, VAE verslo plano pagrįstumu ir jėgainės atsiperkamumu. „Negryni“ priešininkai siūlo rinktis kitokius reaktorius ir / arba bendradarbiauti su kaimyninėmis bei vakarų šalimis.

Taigi, išskirtas diskurso dalyvių grupes galima būtų pavadinti doktrinų atstovais, kuriuos vienija bendros idėjos. Tarp šių grupių jaučiama įtampa bei siekis atmesti priešininkų argumentus pasitelkus klaidos ir tiesos priešybės principą, taip pat abejojimas vieni kitų nešališkumu.

(1) GAMSON, W. A. ir MODIGLIANI, A. Media Discourse and Public Opinion on Nuclear Power: A Constructionist Approach. [interaktyvus]. In: American Journal of Sociology, 1989. Vol. 95, No. 1, p. 1-37. [žiūrėta 2012 m. sausio 15 d.]. Prieiga per: Jstor.

(2) FOUCAULT, M. Diskurso tvarka. Vilnius: Baltos lankos, 1998.

(3) DIJK, T. A. van. News Analysis: case studines of international and national news in the press. Hillsdale: Lawrence Erlbaum Associeates, 1988. ISBN 0-8058-0064-6

(4) BLOMMAERT, J. Discourse: A Critical Introduction. Cambridge University Press,2005, p. 1-67.ISBN−13 978−0−521−53531−1

(5) BEDNAREK, Analysing evaluation in the news. In: BEDNAREK, M. Discourse: Analysis of a Newspaper Corpus. Continuum, 2006,p. 3-11. ISBN 0−8264−9126−X