Skip to content

Socialiai apie sociologiją II: aistra žinoti, drąsa abejoti, pareiga klausti

parašė sociologai.lt ir Agne @ 2011 Lapkričio 2

Šią savaitę rubrikoje „Socialiai apie sociologiją“ – interviu su Agne G., kurios pastebėjimai ir mintys išgryninti per šešetą su viršum sociologijos studijų metų.

Tai pakankamai ilgas ir patirčių sodrus laikas nuspręsti, kad sociologija yra profesinis pašaukimas, ir visiškai pakankamas prisijaukinti sociologinę vaizduotę, kuri sučiumpa ir nebeapleidžia net lūkuriuojant stotelėje autobuso.


Soc. Soc.: Kaip susitikai su sociologija? Kuo ji pasirodė įdomi?

Agnė: Tikriausiai tai būtų galima pavadinti profesiniu pašaukimu. Patinka mokslas, patinka socialinis, patinka kažkas apie santykius tarp žmonių, patinka idėja, kad daugelis yra daugiau, nei vienetų suma, patinka nuolatinis savęs užklausimas, ar tikrai toks bendrabūvis, kuriame mes gyvename, yra vienintelis esamas ir galimas, patinka nebuvimas savaime suprantamumo būklėje.

Soc. Soc.: Tu ir sociologija – nuo kada?

Agnė: Nuo dabar į praeitį. Domėjimasis socialiniais reiškiniais – dar mokyklos laikais, ypač muzika ir subkultūromis. Žinia, kad egzistuoja tokia specialybė ir apsisprendimas į ją stoti – likus metams iki mokyklos baigimo. Pribloškianti naujiena, kad tai tikras mokslas, aplankiusi pirmais studijų metais. Suvokimas, kad tai galiu – priešpaskutiniame bakalauro kurse. Pasitvirtinimas, kad tai yra tai, ką veiksiu visą gyvenimą – prieš metus.

Soc. Soc.: Kaip įsivaizdavai sociologiją iki studijų pradžios?

Agnė: Pirmiausia perskaičiau prof. A. Poviliūno „Kaimo atskirties profilius“, tada maniau, kad tai yra sritis, kur užsiimi žmonių socialinės būklės tyrimais ir galbūt jos tobulinimu, ir kad tai yra kažkas panašaus į psichologiją, tik bendriau. Patiko. Studijų metu sužinojau, kad tai yra mokslas, daugiau mažiau atskiras nuo kitų socialinių ir ne tik mokslų, ir kad socialiniai dariniai, bent jau mokslininkų sąmonėje, turi tokią pačią būtį, kaip juos sudarantys žmonės. Pakerėjo. Ir dar sužinojau, kad pasaulis yra labai didelis ir įvairus (taip, čia irgi apie sociologiją).

Soc. Soc.: Tavo sociologijos autoritetai?

Agnė: Pierre Bourdieu – sociologijos mokslo metodologijoje. Kritinė mokykla (Ivan Illich, Nils Christie ir kt.) – ideologijos požiūriu.

Soc. Soc.: Kokiomis sociologijos tyrimų sritimis labiausiai domiesi? Kokius tyrimus atlieki ar planuoji atlikti ateityje?

Agnė: Sociologijoje viskas įdomu. Tik pradedi gilintis ir nebegali sustoti. Galų gale vis tiek tenka pasirinkti, ties kuo apsistoti. Dabar esu įkritusi į švietimo, konkrečiau, aukštojo mokslo, tyrimų sritį, šiek tiek dirbu kalbos sociologijos srityje. Bet neatmetu galimybės palandžioti ir į kitus šio mokslo kampelius.

Soc. Soc.: Sociologija ir kasdienybė – susiję dalykai?

Agnė: Sociologija yra visur. Pavyzdžiui, autobusų tvarkaraščiai – grynas stebuklas, kalbantis apie modernizaciją ir laiko vaidmenį, apie visuotinį raštingumą, apie racionalizaciją, apie technologinę revoliuciją ir ėjimo alternatyvas bei erdvės ir laiko suvokimo pasikeitimus, apie disciplinarinę visuomenę ir darbotvarkę, apie savivaldybių sprendimus ir tai, kaip į juos patenka žmonių poreikiai, apie darbo pasidalijimą (popieriaus fabrikuose, spausdinimo įmonėse, tvarkaraščių lapelių išvežiojimo įstaigose), apie profesinius laukus, apie nelygybę ir tam tikras socialines grupes, kurioms skirta važinėti viešuoju transportu, apie kasdienius miesto gyvenimo srautus, apie autobuso laikinąją subkultūrą, apie globalizaciją (žemagrindžiai autobusai iš Čekijos), apie stovėjimo stotelėje (arba ratų aplink tvarkaraščius sukimo) etnometodologiją, apie tai, kiek daug kasdienių dalykų mes priimame kaip savaime suprantamus, nors jie tokie yra daugiausia 20 metų…

Soc. Soc.: Toks labai paprastas, tiesiog elementarus klausimas – kas yra sociologija?:)

Agnė: Yra tik du dalykai, kuriuos apie sociologiją galiu pasakyti užtikrintai: sociologija yra mokslas ir sociologija yra apie socialius dalykus. Prie abiejų pridėčiau „bet“. Pati sociologija yra labai nesenas socialinis reiškinys, atsiradęs tokiu pavadinimu (ir tik todėl galimas dabar mūsų apkalbėti vadinantis sociologais) dėl įvairių socialinių procesų, sukritusių į XIX amžių, ir tapęs pilnai institucionalizuotu mokslu bei, tuo pačiu, specialybe tik XX amžiaus pradžioje. O jei kūrybingiau – sociologija yra toji aistra (žinoti), kuria užsiima filosofai ar istorikai, literatūros tyrinėtojai ar fizikai, ekonomistai ar informatikai, kai atsisuka į pasaulį ir paklausia – o kaip visa tai, ką mes čia šnekame, yra susiję su tuo, kaip mes ir kiti žmonės gyvename? (Būtent todėl kyla mintis vadinti sociologais visus šiuos žmones: Karl Marx, Max Weber, Adolphe Quetelet, Pierre Bourdieu, Michele Foucault, Zygmunt Bauman, Zenoną Norkų ir kitus lietuviškos posovietmečio sociologijos pradininkus, kurių dauguma laipsnį turi iš kitų nei sociologija sričių.)

Soc. Soc.: Ačiū!

Rubrika → Interviu, Visi įrašai

4 Comments
  1. Tomas @ 2011-11-02 18:06

    labai idomu! dar!

  2. Veronika @ 2011-11-02 18:47

    Tomai, pažadam – tikrai bus daugiau tokių interviu. Džiaugiamės, kad idėja susilaukia palaikymo:)

Trackbacks & Pingbacks

  1. Tumblr 111024–120226 « dušimtaidevyni
  2. Kelionė Vilniaus troleibusais su Georgu Simmeliu už parankės | Sociali sociologija

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS