Skip to content

Kolektyvinės nemigos „Insomnia 2014“ rezultatai

parašė sociologai.lt @ 2014 Spalio 11

Rugpjūčio mėnesį Molėtų astronomijos observatorijoje jau antrą kartą įvyko socialinių ir tiksliųjų mokslų studentų vasaros stovykla „Insomnia“. Tarpdisciplininės studentų komandos, konsultuojamos labiau patyrusių kolegų, ieškojo atsakymų į pačių išsikeltus klausimus, turėjo progą pasižiūrėti į analizuojamą reiškinį kitų disciplinų akimis, bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir džiaugtis nuostabia Molėtų krašto gamta. Stovyklos organizatorių teigimu, dažnai nutinka taip, kad socialinių mokslų studentai turi įdomių klausimų, bet nežino, kokiais metodais juos galima spręsti, o tiksliųjų mokslų studentai turi priemonių, bet pritrūksta problemų, kurios būtų aktualios ir svarbios. Stovyklos tikslas – abiejų pusių žinių ir įgūdžių sutelkimas stengiantis suvokti tam tikrus visuomenės reiškinius, mokymasis vieni iš kitų. Savaitę trukusį intensyvų studentų darbą vainikavo baigiamasis rezultatų pristatymas. Kokie klausimai Mokslo pievos (kurioje ganosi ir socialūs sociologai) organizuotoje stovykloje neleido miegoti dalyviams? Kolektyvinės nemigos įspūdžiais ir pagrindiniais rezultatais stovyklos dalyviai pasidalino su Socialios sociologijos skaitytojais.

Pastarojo meto įvykių Ukrainoje aptarimas neaplenkė ir „Insomnia“ stovyklos. Diskusija apie esamą padėtį mokslo entuziastams priminė klasikinę politinėje sąmonėje glūdinčią skirtį tarp „Rytų“ ir „Vakarų“. Ar turime priežasčių manyti, jog tokia skirtis būdinga ir daugumai Lietuvos gyventojų? Leisdami savaitę gamtos apsuptyje penki iki tol nepažįstami ir skirtingas disciplinas atstovaujantys studentai ėmėsi gvildenti šį klausimą.  Iššūkiu tapo ne tik provokuojantis klausimas, darbas su „žaliais“ duomenimis ar dar neišbandytais tyrimų metodais, bet ir gebėjimas dirbti drauge bei suderinti skirtingas patirtis.

„Naudodamiesi visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Vilmorus” atliktu tyrimu „Lietuvos gyventojų geokultūrinės nuostatos“ (1) siekėme išaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina Vakarus  (JAV bei Vakarų Europą) ir Rytus (Rusiją bei Baltarusiją), ir kaip šie vertinimai yra tarpusavyje susiję“, – pasakojo studentas Leonas. Nors minėto tyrimo dalyviai buvo prašomi įvertinti įvairius šių regionų aspektus, pradedant politine santvarka ir baigiant moralės normų laikymusi,  greitai padarėme pirmąją išvadą, kad Lietuvos gyventojų nuomonės regionų atžvilgiu buvo gana vienpusės. Vertindami vieną regiono aspektą gerai (ar blogai), jie buvo linkę ir kitus to paties regiono aspektus vertinti panašiai. Kita vertus, nei Rytai, nei Vakarai nebuvo vertinami pernelyg blogai, nors apie Vakarų šalių visuomenes Lietuvos gyventojai vidutiniškai išreiškė kiek geresnę nuomonę.

Turbūt svarbiausiu (ir įdomiausiu) atradimu buvo tai, kad Vakarų ir Rytų šalių vertinimai tarpusavyje vis dėlto nebuvo susiję (žr. paveiksliuką). Apklausos dalyviai, išsakę labiau teigiamą (ar neigiamą) nuomonę apie Rusiją ir Baltarusiją, Vakarus vertino taip pat įvairiai – tiek palankiai, tiek nepalankiai. Ir priešingai, ne visi gerai (ar blogai) JAV ir Vakarų Europą įvertinę dalyviai išsakė vienodą nuomonę apie Rytus. Kitaip sakant, Lietuvos gyventojai geopolitines kaimynes yra linkę vertinti ne viena ir ta pačia lazda, kurios viename gale yra gera nuomonė apie Vakarų visuomenes, o kitame – gera nuomonė apie Rytų visuomenes, tačiau naudojasi dviem skirtingom „liniuotėm“ – viena Vakarams, kita – Rytams.


Reikėtų pastebėti, kad norėdami atsakyti į išsikeltą klausimą teturėjome galimybę remtis ne pačiais naujausiais duomenimis. Didelė tikimybė, kad pastarojo meto įvykiai stipriai pakeitė Lietuvos gyventojų nuomones ir rezultatai būtų kitokie.

Kita stovyklos komanda ieškojo galimų ryšių tarp marginalių visuomeninių judėjimų portalų internete (tokių kaip „Drąsos kelias“, referendumas „Žemės vardu“ ar skalūninių dujų gavybą kritikuojančių piliečių tinklaraščiai) ir pasitelkdami R programą konstravo socialinį tinklą. Siekiant sukurti internetinių portalų socialinį tinklą pirmiausia reikėjo apsibrėžti pagrindines sąvokas. Šiuo atveju buvo nutarta tinklo viršūnėmis laikyti internetinius portalus, o juos siejantį ryšį nusakyti citavimų skaičiumi, t. y. buvo įvertintas visų išorinių nuorodų, randamų pagrindiniuose tinklalapiuose, dažnumas. Remiantis šiomis prielaidomis buvo sudarytas socialinis tinklas (žr. paveksliuką. „Duoti“– prieš tyrimą grupės mentorės pateiktas pradinių internetinių portalų sąrašas, darant prielaidą, jog jie tarpusavyje siejasi tematiniu atžvilgiu. „Rasti“ – naujos tyrimo metu rastos išorinės nuorodos, cituojamos jau pateiktuose portaluose).


„Analizuojant šį grafiką galima pastebėti, kad daugumą portalų jungia stiprūs ir glaudūs ryšiai, tad galima daryti prielaidą, kad tarp marginalių visuomeninių judėjimų portalų egzistuoja socialinis internetinis tinklas“, – pasakojo komandos dalyvė Greta. Siekiant išsamesnių rezultatų tinklo vizualizacijai buvo panaudotos kokybinės portalų charakteristikos, tačiau vienintelis skiriamasis požymis buvo identifikuotas požiūris Rusijos atžvilgiu. Taip pat buvo atlikta kiekybinė tinklo analizė – apskaičiuotos skaitinės tinklo charakteristikos (closeness and betweenness centrality) parodė, kad centriškiausias portalas - Sarmatas.lt. Centriškumas nurodo didžiausią įtaką tinkle darančią viršūnę, kuri turi daugiausia ryšių su kitomis viršūnėmis. Viršūnėmis šiuo atveju laikomi interneto portalai. Taigi, identifikuotas portalas Sarmatas.lt yra centriškiausias kitų atžvilgiu, nes turi daugiausia išeinančių ryšių su kitomis marginalių visuomeninių judėjimų interneto svetainėmis.

Nagrinėjant pradinių internetinių portalų išorines nuorodas buvo atrastas platesnis portalų sąrašas, kuriuo buvo papildytas tinklas. Tačiau ši analizė nėra laikytina galutine, nes realus tinko dydis nėra žinomas ir nagrinėjant naujus portalus atrandama daugiau tinklo narių, t. y. marginalių visuomeninių judėjimų portalų. „Atliktas žvalgomasis tyrimas parodė, kad socialinių tinklų metodologija įgalina internetinių portalų ryšių identifikavimą ir analizę, todėl tęsti tokio pobūdžio tyrimus yra tikslinga“ – dalinosi įspūdžiais studentė Rūta.

„Racionalaus pasirinkimo teorijoje teigiama, kad individai balsuoja už jiems ideologiškai priimtiną (artimiausią) kandidatą. Iš to galima kelti hipotezę, kad rinkėjas balsuos už tos pačios ideologinės krypties kandidatą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose. Vis dėlto duomenys sako ką kitą. Lietuvoje skirtingas balsavimas apygardose (angl. split-voting) yra gana dažnas reiškinys. Mūsų komandos tikslas buvo išsiaiškinti kodėl rinkėjai atiduoda balsą už skirtingą kandidatą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje“ – pasakojo trečiosios komandos narys Modestas.

Prieš pradėdami tyrimą studentai išsikėlė dvi hipotezes, kurios galėtų paaiškinti tokį rinkėjų elgesį. Pirmoji hipotezė teigė jog, skirtingas balsavimas yra nulemtas asmeninių kandidato savybių. Kitaip tariant, rinkėjas balsuoja už tokį kandidatą, kuris yra labiau žinomas, nors yra iš kito partijos sąrašo. Antroji hipotezė – toks reiškinys yra nulemtas strateginio balsavimo. Toks balsavimas atsiranda, kai rinkėjas balsuoja ne už jam patinkantį kandidatą, o tą, kuris yra artimiausias jo pažiūroms ir kartu turi didesnius šansus laimėti. Tikrindami šias dvi hipotezes komandos nariai pasinaudojo 2008 ir 2012 m. porinkiminės Lietuvos gyventojų apklausos (2) bei 2000 ir 2012 m. Seimo rinkimų balsavimo rezultatų duomenimis.

Duomenų analizė parodė, kad didžiausią įtaką skirtingam balsavimui turėjo asmeninės lyderio savybės. Porinkiminių apklausų duomenimis, didžioji dalis rinkėjų, balsavusių už kitos partijos kandidatą, nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jie taip pasielgė, buvo asmeninės kandidato savybės. Be to, logistinė regresija atskleidė, kad tikimybė, jog rinkėjas balsuos skirtingai sumažėja net tris kartus, jei šis jaučiasi artimas savo partijai. (žr. grafiką. Geltonas taškinių įverčių grafikas 2000 m., rodo balsų sutapimą tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje apygardose – kuo arčiau taškai išsidėstę X ašies atžvilgiu, tuo vienodžiau balsuojama. Šiame pavyzdyje Socialdemokratų partijos rinkėjai balsuoja panašiausiai tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje apygardose).

„Vis dėlto esant tam tikroms problemoms dėl balsavimo duomenų kokybės padarėme tik labai paviršutiniškas išvadas. Kita vertus, iš tų duomenų buvo galima pastebėti, kurių partijų elektoratas yra nuoseklus, o kurioms reikia pasistengti apylinkių lygmeniu. Viską apibendrinant, nors nepavyko nuodugniai patikrinti strateginio balsavimo hipotezės, remiantis balsavimo rezultatų duomenimis, mes palikome laiptelį, nuo kurio galės atsispirti tolesnis su šia tema susijęs tyrimas“, – pasakojo komandos narys.

„Buvo labai įdomu dirbti su skirtingų disciplinų atstovais, nes tai, kas laikoma „savaime suprantamais“ terminais ar teorijomis sociologui ar politologui, ne visada yra akivaizdu matematikui. Iš to išsiplėtodavo bendros diskusijos, kurios skatino reflektuoti turimas žinias. Puikių idėjų turintys jauni ir motyvuoti žmonės prisidėjo prie darbingos atmosferos kūrimo, kuri įkvėpė naujų minčių ateinančių metų darbams“, – vieningai tvirtino stovyklos dalyviai.

Jeigu ateityje ir Tu norėtum dalyvauti tokio pobūdžio stovykloje, sek Mokslo pievos naujienas. 

_________

(1) Ramonaitė, Ainė; Degutis, Mindaugas; Maliukevičius, Nerijus. Lietuvos gyventojų geokultūrinės nuostatos, 2006 m. spalis = Geocultural Attitudes of the Lithuanian Citizens, October 2006: LiDA [platintojas], 2008. (Pilietinės visuomenės institutas, 2006) Prieiga per: http://www.lidata.eu

(2) Apklausa užsakyta VU TSPMI, atlikta viešosios nuomonės agentūros „Vilmorus“.

No comments yet

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS