Sociologija ateina į mokyklas: Marijos ir Jokūbo įspūdžiai iš sociologijos pamokų Fynikse

Net jei sociologija yra beprotiškai įdomus ir kiekvienam aktualus pasaulio pažinimo būdas, į ją iki ausų įkritę žmonės savo pašaukimą atranda gana neįtikėtinais keliais. Sociologiją studijuojantys ar tiesiog besidomintieji Lietuvoje su ja susitinka keisčiausiomis aplinkybėmis arba apskritai netyčia, bet beveik visais atvejais – vėlai (ty. dažniausiai jau pradėję trečiąją dešimtį metų). Juk kažkaip netenka girdėti apie šešiolikmečius sociologijos genijus ir olimpiadų laimėtojus. Kodėl?

Priežastis labai paprasta: niekas iki universiteto specialiai nesidomėdama(-s) nesužino nei kas, nei kokia turininga ir potenciali yra sociologija. Mokykloje sužinome, kas yra ir kaip elgtis su ekonomika, psichologija, politologija, net apie filosofiją vieną kitą faktą išgirstame, bet štai sociologija – visiška tabula rasa. Nebent puse ausies girdėtas ezoterinis pramanas, tikriausiai kažkoks statistikos ir socialinio darbo mišrūnas, ar ne? Sociologija iš mūsų yra truputį pavogta. O štai jei jos bent trupinėlis būtų mokyklos programose, jeigu ten būtų bent kokia galimybė susipažinti tiems, kuriems siaubingai įdomu kaip ir kodėl dėliojasi žmonių pasaulio dėsningumai – kiek potencialių sociologų su pašaukimu apsaugotume nuo bereikalingo blaškymosi! Ir kiek daug žmonių, rasiančių savo profesinį kelią kitur, turėtų progą tiesiog prasmingai ir turiningai praleisti dalį savo mokyklinio laiko.

Pradėti kalbėti apie tai, kaip (ir svarbiausia – kad) sociologiją reikia prijaukinti Lietuvos mokykloje, geriausia nuo pozityvių pavyzdžių. Ir mums pavyko tokius rasti… Vilniuje! Sociologinė žvalgyba aptiko net du mokyklinės sociologijos patyrusius moksleivius – Mariją Vaicekauskaitę ir Jokūbą Vaicekauską, kurie pusmetį šių metų pradžioje mokėsi JAV, Arizonos valstijos sostinėje Fynikse esančioje Mountain Pointe gimnazijoje (Phoenix Mountain Pointe High School).

Marija šiuo metu yra vienuoliktokė, Jokūbas – devintokas, o besimokydami Fynikse jie lankė dešimtą ir devintą klases. Nors, tiesą sakant, JAV mokyklos sistemoje klasės nėra tokia nelanksti sąvoka kaip Lietuvoje – kadangi moksleiviai beveik visus savo studijuojamus dalykus ir jų lygius renkasi patys, vienoje klasėje tuo pat metu gali mokytis ir devintokai, ir dvyliktokai, jeigu tik sutampa jų interesai. Būent jie ir gebėjimai, o ne amžius, yra esminiai dalykai, nuo kurių priklauso mokymosi pakopos. Be to, gimnazijos lygmenyje labai lankstus ir mokymosi dalykų pasirinkimas: visai nedaug tėra privalomų disciplinų, iš esmės tik anglų kalba ir matematika, o visus kitus dalykus (iš viso šešis per pusmetį) kiekvienas moksleivis renkasi savarankiškai iš didžiulio sąrašo, kuriame yra ir kitų socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų, kalbų, sporto, gausybės menų užsiėmimų, tarp kurių galima rasti ir sociologiją. Sociologijos modulį (po penkias pamokas per savaitę visą pusmetį!) pasirinko abu –  ir Marija, ir Jokūbas.

Kokiu būdu abu atsidūrė mokykloje Fynikse?

Viskas dėl mūsų mamos. Ji [t. y. sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė] laimėjo Fulbright stipendiją ir su savo tyrimo projektu galėjo išvažiuoti į JAV septyniems mėnesiams. Visa šeima irgi važiavome kartu.

Kas iš mokyklinių patirčių JAV paliko didžiausią įspūdį?

Giliausias įspūdis – kad visi, ir bendramoksliai, ir mokytojai, bendrauja labai šiltai ir draugiškai, visada nori padėti, domisi kaip mums sekasi. Galbūt taip buvo dėl to, kad mes atvažiavę iš Europos?

Ar kokie nors dalykai mokykloje jums sukėlė kultūrinį šoką?

Taip, tai buvo mokyklos dydis – Mountain Pointe mokosi beveik trys tūkstančiai mokinių nuo 9 iki 12 klasių, todėl tiesiog fiziškai neįmanoma susipažinti su visais savo bendraamžiais moksleiviais ar juo labiau su kitų klasių mokiniais. Ir pati mokykla yra didžiulė erdvė, kurioje orientuotis reikėjo su žemėlapiu. Dar vienas keistas dalykas – tai, kad per pamokas mokiniams leidžiama užkandžiauti, o kartais žiūrėdami filmus ar diskutuodami kartu užkandžiauja ir mokytojai.

Sociologijos mokytoja buvo baigusi istorijos studijas, ji taip pat toje mokykloje dėstė ir psichologiją. Labai šiltas ir visad padėti pasiruošęs žmogus. Kiekvieną sociologijos pamoką analizuodavom vieną temą ir ruošdavom mokytojos sugalvotą užduotį, kuri paprastai būdavo baigiama ir pristatoma klasėje (namų darbai – labiau paties mokinio pasirinkimas, jei pats nori užduotį atlikti iki galo gerai).

Pamokų temos (bet tik temos) šiek tiek priminė etikos pamokas Lietuvoje – pavyzdžiui, šeima, religija, kultūra, nusikaltimai. Bet užduotys ir visa veikla klasėje vykdavo jau visai kitaip. Pagrindiniai skirtumai nuo pamokų Lietuvoje – tai, kad nebuvo tik sausos teorijos, reikėdavo daug kūrybiškumo ir mūsų individualaus sprendimo kaip pritaikyti teoriją konkrečioms užduotims. Dirbdavome grupėmis arba porose. Reikėdavo, pavyzdžiui, aprašyti savo įsivaizduojamą tobulos mokyklos modelį: kokios ten turėtų būti sugyvenimo taisyklės, kokios veiklos, kokie žmonės. Arba pristatyti pasirinktos valstybės ar regiono (pavyzdžiui, Skandinavijos) kultūrą įvairiais aspektais: jos papročius, žmones, maistą,gamtinę aplinką, aprangą, kalbą, literatūrą, muziką, meną, valstybės valdymą, tikėjimą ir mokymą. Dar mokėmės rinkti duomenis internete ir juos suprasti, analizuoti, apibendrinti. Taip pat klasėje žiūrėdavome filmus, kartais analizuodavom ištraukas iš serialo „Supernatural“ ir apie tai diskutuodavom. Svarbu tai, kad tos temos ir tie filmai nebūdavo „iš reikalo“ arba „pagal programą“ – jie realiai būdavo aktualūs ir mums patiems, ir mokytojai. Viskas up to date. Ir viskas apie tai, kas iš tikrųjų vyksta aplink mus, tik ne visada apie tai kažkaip ypatingai susimąstai.

Kaip įvertintumėt sociologijos pamokas, jų metu gautas žinias ir įgūdžius?

Tikrai patiko. Tai nebuvo kažkas labai konkretaus, bet bendrai labai įdomu, nes apie tai, kas iš tikrųjų aktualu šiuolaikiniams žmonėms.

Kaip manote, ar prasminga būtų sociologiją dėstyti ir Lietuvos mokyklose? Kaip tai galėtų prigyti Lietuvoje, ar būtų įdomu ir naudinga mūsų moksleiviams?

Aišku, sociologija galėtų būti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, kaip pasirenkamasis dalykas vyresnėse klasėse. Bet mokytojai, tokie kokie dabar yra, nebūtinai mokėtų paversti to dalyko įdomiu ir aktualiu. Labai labai daug priklauso nuo mokytojų. Jei tai būtų įdomiai pateikta, daug mokinių rinktųsi. Nes čia vienas iš dalykų, kurie nėra sunkūs (kaip kokia nors matematika), bet vis tiek jis duoda supratimą apie dalykus ir yra įdomus.

Ko dar (be sociologijos), jūsų manymu, Lietuvos mokyklos galėtų pasimokyti iš JAV? Ir ko – JAV mokyklos iš Lietuvos?

Amerikoje buvo daug daugiau tavo paties darbo arba darbo grupėse, projektų, bandymų ir panašiai. Pirmiausia tu gauni teoriją ir tada ją pritaikai. O Lietuvoje daug daugiau grynos teorijos ir tik teorijos. Daug mažiau susiejimo su tuo, kas vyksta čia ir dabar, kas yra realiai aktualu ir įdomu. Dar ten labai gerai tai, kad pamokose beveik visada naudojamasi internetu ir nešiojamais kompiuteriais informacijos paieškai ir užduotims atlikti (kompiuterius išdalina mokytojai). Kažkaip jaučiasi XXI amžius. O ko jie galėtų pasimokyti iš mūsų? JAV yra daug lengviau mokytis, nes daug mažiau teorijos. Tai ne visada gerai. Dėl to jie kiek labiau paviršutiniški, pavyzdžiui, Lietuvoje istorija yra daug giliau ir išsamiau analizuojama, o ten – tik apžvelgiama per daug nesigilinant į detales.

Ačiū už pasidalinimą patirtimis ir gerų Jums abiems lietuviškų mokslo metų :)

 

(Visos nuotraukos iš asmeninio archyvo)