Sociologinė vaizduotė: ar svaigalų vartojimas – sveikos visuomenės požymis?

Daumanto Stumbrio esė konkursui “Sociologinė vaizduotė: tekstai”.

Kodėl žmonės vartoja alkoholį, narkotikus? Kodėl noras patirti svaigulį kartais būna toks stiprus? Klausimai, į kuriuos atsakymus norėtų rasti ne tik svaigalus vartojančio žmogaus artimieji ar gydytojai, bet ir įvairių sričių mokslininkai. Medicina, psichologija, sociologija, kriminologija – mokslai, daug dėmesio skiriantys tyrimams, susijusiems su psichiką veikiančių medžiagų poveikiu vartotojams ir visuomenei.
Žmonės svaiginasi nuo senų laikų ir dėl įvairių priežasčių: vieni tai daro vedami smalsumo, kiti norėdami patirti malonumą ar užsimiršti. Žinoma, yra ir tokių, kurie negali gyventi be svaigalų ir yra nuo jų psichiškai ir fiziškai priklausomi. Jeigu pažiūrėtume į narkotikų vartojimą iš individo pusės, turbūt tiek psichologai, tiek medikai, tiek sociologai sutiktų, kad apsvaigimas nėra normali žmogaus būsena ir sukelia pavojų sveikatai ir gyvybei. Tačiau pažvelgus į svaigalų vartojimo statistiką, sunku būtų rasti tokią valstybę, kurioje nebūtų paplitęs vienokių ar kitokių svaigalų vartojimas. Taigi galima teigti, kad svaiginimasis yra paplitęs daugumoje kultūrų. E. Durkheimas reiškinių visuotinumą laikė jų normalumo kriterijumi, vienas pirmųjų sociologų rašė: „mes vadinsime normaliais tuos faktus, kurie pasižymi labiausiai paplitusiomis formomis, kitus laikysime liga arba patologija“ (Durkheim: 2001, 70 p.).
E. Durkheimas patologijos teorijoje teigia, kad nusikaltimas – „kiekvienos sveikos visuomenės sudedamoji dalis“ (Durkheim: 2001, 79 p.), nes jis būdingas visoms visuomenėms. Aš manau, kad svaigalų vartojimas taip pat yra normalus reiškinys visuomenėje, nes visose visuomenėse žmonės svaiginasi. Apibendrinant, svaigalų vartojimą galima laikyti normaliu reiškiniu visuomenėje, tačiau patologija žmoguje.
Remdamasis E. Durkheimo patologijos teorija norėčiau paaiškinti Lietuvoje vyraujančias svaiginimosi tendencijas. Turbūt visi sutiks, o atlikti tyrimai patvirtins, kad labiausiai paplitęs svaiginimosi būdas Lietuvoje – yra alkoholio vartojimas. 2007 metais 35 Europos valstybėse buvo atliktas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas. Šio tyrimo duomenimis Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 87% mokinių (15 – 16 metų amžiaus). Šis rodiklis iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai didelis, tačiau palyginus jį su kitų Europos valstybių rezultatais (Islandijoje – 56%, Danijoje – 94%), Lietuva užima 11 vietą (ESPAD: 2007, 65). Per pastarąsias 30 dienų alkoholinius gėrimus vartojo 61% visų tyrime dalyvavusių moksleivių, čia Lietuvos moksleiviai užima 14 vietą, visai nedaug lenkdami Europos vidurkį – 64% (ESPAD: 2007, 67). Visose Europos valstybėse absoliuti dauguma mokinių vartoja alkoholinius gėrimus. Taigi, remiantis E. Durkheimo patologijos teorija, Lietuvą galima vadinti normalia šalimi, alkoholio vartojimo aspektu, nes šiuo klausimu ji nedaug skiriasi nuo Europos vidurkio.
Mokslas sprendžia problemas. O turbūt niekas nesiginčys, kad alkoholio vartojimas sukelia daug problemų, ne tik vartotojams, bet ir aplinkiniams. Todėl mokslininkai skiria daug laiko ir išteklių šių problemų sprendimui. Šioje vietoje norėčiau truputį stabtelėti ir iškelti klausimą visai kitu kampu negu įprasta. Trumpai tariant, klausimą „kodėl žmonės svaiginasi?“, performuluoti į klausimą „kodėl dalis žmonių nesisvaigina?“ Tokiu atveju mūsų tyrimo populiaciją sudarys ne 87% mokinių, kurie vartoja alkoholį, o 13% nevartojančių alkoholio. Juk kiekvienas sociologas nors šiek tiek išmanantis statistiką pasakys, kad tiriant dvi populiacijas ir imant vienodą imtį, tyrimo reprezentatyvumas bus didesnis tos populiacijos, kuri yra mažesnė. Paprastais žodžiais tariant, jeigu turėtume dvi knygas, vieną 500 puslapių, o kitą 200 puslapių, tai perskaitęs po 100 puslapių kiekvienos knygos, daugiau galėtume pasakyti apie antrąją. Pirmosios knygos būsi perskaitęs tik penktadalį, o antrosios – pusę. Logiška, ar ne?
Ką mes sužinosime ištyrę tuos, kurie nevartoja svaigalų? Atsakius į klausimą „kodėl dalis žmonių nesisvaigina?“, bus žymiai paprasčiau atsakyti į klausimą „kodėl žmonės svaiginasi?“. Tiesiog kartais į viską reikia pažiūrėti kitu kampu.

Literatūra
Durkheim Emile, „Sociologijos metodo taisyklės“, 2001, Vilnius, „VAGA“.
ESPAD, „The 2007 ESPAD Report. Substance Use Among Students in 35 European Countries“, 2009, Stockholm.