Su padėka profesoriui Benui Aggeriui, arba mano klystkeliai ir šiokie tokie supratimai

Visa tai, kas rašoma žemiau, yra klausimai žmogaus, nežinančio, – nors, atrodytų, turinčio žinoti – kas yra sociologija. Po metų turėčiau – tikiuosi – baigti sociologijos magistrantūros studijas, tačiau darbo vadovo paklaustas tiksliau įvardinti “sociologinius” nagrinėjamos temos aspektus, sutrikau. Juk, atrodytų, kam kitam (išskyrus daktarus ir profesorius) jei ne sociologijos magistrantui geriau žinoti tai, kas yra sociologija? Deja, turiu prisipažinti: nežinau!

… Meluoju. Pasistengęs galėčiau prisiminti kelis sociologijos apibrėžimus kaip antai: “sociologija yra bandymas suprasti tai, kas socialu” arba “sociologija yra tai, kuo užsiima sociologai”. Abu šie apibrėžimai – geri. Ir vis dėl to abejoju, ar jų pakanka, norint vadintis “žinančiu”. Todėl visa tai, kas rašoma žemiau, kartu – neišvengiamai – yra ir bandymas ieškoti atsakymų į čia keliamus klausimus. Ar klausimą, “kas yra sociologija?”

Patenkinamo atsakymo čia greičiausiai nerasite. Tačiau ar apskritai galima tokį pateikti?

Vienas būdų – klausti žinančio, viltingai tikintis pagalbos: pasaulyje daug žymių sociologų – o kas jei ne kitas sociologas gali padėti pasiklydusiam “kolegai”?

Prisipažinsiu, nieko nelaukdamas taip ir padariau: parašęs laišką profesoriui Benui Aggeriui – esu skaitęs kelis jo straipsnius, kurie paliko neišdildomą įspūdį – nekantriai laukiau atsakymo.

Netrukus sulaukęs šio atsakymo kiek nustebau. O gal ir kiek nusivyliau… Nes kiek kitokio atsakymo laukiau? Nes neradau to, kas paaiškintų, kas sociologija yra? Nes nėra aiškiai pasakyta, kur ji yra? Bet…

Kaip kitur yra klausęs Benas Aggeris:

–        Ar knygos rašo autorius? Juk greičiausiai ne, knygų autoriai rašo, bet skaitymas yra rašymas.

Todėl verta – kartu su Aggeriu – klausti, ar skaitytojas gali išeiti už teksto metamo šešėlio ir pradėti kurti pats?

Tad apie ką mums – nežinantiems, kas yra sociologija, bet norintiems tai sužinoti – skirtame laiške kalba Aggeris? Kuo mums svarbus jo atsakymas?

–        Tai, – tartų pastabi skaitytojo akis, – yra tekstas apie sociologijos istoriją…

Ir po akimirkos – su nuostaba? – pridėtų:

–        Ilgą istoriją. Daug ilgesnę, nei galima tikėtis sprendžiant iš “sociologijos” vardo gimimo datos.

Tačiau ne tiek pats ilgumas, atrodytų, yra svarbus. Svarbiau kiek kita, o ypač: šis tekstas mums parodo, jog nėra vienos sociologijos – veikiau reikia kalbėti apie sociologijas.

Šioje vietoje skaitytojas turėtų su nepasitenkinimu klausti:

–        Tarkim… O kas iš to?

Manau, mažiausiai keli dalykai. Pirmiausia tai, kad sociologija neatsiejama nuo konteksto, kur ji kuriama. Vienokia sociologija buvo “klasikų” laikais, kitokia – pokario Amerikoje (žr. Aggerio atsakymą). Tad, matydamas tokią sociologijų įvairovę, sociologas, atrodytų, turi kelti sociologijos santykio su aplinka klausimą: kas yra sociologija? kaip sociologija susijusi su aplinka? kokia sociologijos paskirtis? kam ji reikalinga?

–        Kodėl tai svarbu?

Dėl to, kad tai, viena vertus, yra sociologijos kritiškumo klausimas, o kita vertus, ir sociologijos gyvybingumo klausimas. Pastarąjį norėčiau įvardinti tokiu būdu: kas kuria sociologiją? kur jos šaknys?

–        Sociologiją kuria sociologai, – atsargiai spėtų skaitytojas.

Gali būti, kad paprasti atsakymai – geriausi. Todėl, manau, verta sutikti: sociologiją kuria sociologai – tiek “profesionalūs”, tiek “megėjai”.

Sutikti. Ir po akimirkos – su perspėjimu? – pridėti: kaip kartą yra sakęs Algimantas Valantiejus:

–        Svarbiausia, kad [sociologijos] neištiktų tyli mirtis, nes intelektualinio gyvybingumo ištekliai – visuomenėje.

Tai, manau, reiškia, jog patys sociologai (čia turimi galvoje ne tik “profesionalūs”) ir yra už sociologiją atsakingi.

Šioje vietoje skaitytojas galėtų klausti:

–        Tad ar verta klausti kito atsakymų į klausimus, kuriuos galima atsakyti tik pačiam?

Nežinau. Tačiau dar kartą norėčiau kelti klausimą, kaip reikia skaityti tekstą? Sociologija yra sociologijos istorija (žr. Aggerio atsakymą); ar bent jau tai, ką ji mums reiškia. Kadangi sociologija yra neatsiejama nuo konteksto (kartu, istorinio) ir todėl tik mes patys esame už ją atsakingi, tai tik nuo mūsų pačių priklauso, kokia ta sociologija bus. Niekas kitas už mus negali to padaryti – atsakymą galime pateikti tik patys. Kadangi sociologijos gyvybingumas – visuomenėje (sociologas neišvengiamai yra šios dalis), tai, kiek šiai rūpės sociologija, kiek ši kels sociologinius klausimus, tiek sociologija ir gyvuos. Kaip sakyta: sociologija – tai, kuo sociologai užsiima…

–        Bet vis tik: kas yra sociologija? Kiek visuomenių – tiek sociologijų?

Jei nėra vienos sociologijos, ar tai reiškia, kad bet koks bandymas apibrėžti, kas yra sociologija – mažų mažiausiai tuščias? Ir todėl galime džiaugtis “nežiną”, kas ta sociologija yra, nes bet koks apibrėžimas tėra supaprastinimas?

Kartais sakoma, jog tam tikras dalykas (tapatumas, nacionalizmas… Sociologija) mums virsta svarbus, kai nežinoma, kas jis esąs. Gali būti, jog apibrėžimų klausimas – gyvybingumo šaltinis.

Bet ar tai kartu nėra ženklas, jog neaiškiu virtęs dalykas patiria “krizę”? Ar tai nėra įpareigojimas klausti, domėtis, ieškoti atsakymų? Ar tai nėra kvietimas sociologijai?

Kita vertus, kiek krizė – individuali, nežinančių sociologų patiriama, kiek bendra visiems sociologams?

---

Kuo toliau, tuo labiau nežinau, ko iš tiesų esu norėjęs. Viena vertus, norėjosi žymaus sociologo vardo mūsų kuriamame puslapyje. Kita vertus, ir jo atsakymo ar trumpo pasakojimo apie tai, kas yra sociologija, kur jos pagrindas. Gal kiek nepasitikėdamas savimi, norėdamas lengviausiu būdu užkrauti naštą kitam… Kad ir kaip bebūtų, turiu prisipažinti, jog atsakymo sulaukiau. Tiek jo laiške, tiek kituose jo darbuose. Ir nuoširdžiai ar nuolankiai dėkoju jam už tai: tiek už jo mintis, tiek už malonų ir geranorišką laišką.

http://www.uta.edu/huma/illuminations/agger3.htm

Valantiejus, Algimantas. 1997. “Apie mus ir nuo mūsų”, Sociologija: mintis ir veiksmas 1: 4-12 (citata 9 puslapyje).