Su padėka profesoriui Benui Aggeriui, arba mano klystkeliai ir šiokie tokie supratimai
Visa tai, kas rašoma žemiau, yra klausimai žmogaus, nežinančio, – nors, atrodytų, turinčio žinoti – kas yra sociologija. Po metų turėčiau – tikiuosi – baigti sociologijos magistrantūros studijas, tačiau darbo vadovo paklaustas tiksliau įvardinti “sociologinius” nagrinėjamos temos aspektus, sutrikau. Juk, atrodytų, kam kitam (išskyrus daktarus ir profesorius) jei ne sociologijos magistrantui geriau žinoti tai, kas yra sociologija? Deja, turiu prisipažinti: nežinau!
… Meluoju. Pasistengęs galėčiau prisiminti kelis sociologijos apibrėžimus kaip antai: “sociologija yra bandymas suprasti tai, kas socialu” arba “sociologija yra tai, kuo užsiima sociologai”. Abu šie apibrėžimai – geri. Ir vis dėl to abejoju, ar jų pakanka, norint vadintis “žinančiu”. Todėl visa tai, kas rašoma žemiau, kartu – neišvengiamai – yra ir bandymas ieškoti atsakymų į čia keliamus klausimus. Ar klausimą, “kas yra sociologija?”
Patenkinamo atsakymo čia greičiausiai nerasite. Tačiau ar apskritai galima tokį pateikti?
Vienas būdų – klausti žinančio, viltingai tikintis pagalbos: pasaulyje daug žymių sociologų – o kas jei ne kitas sociologas gali padėti pasiklydusiam “kolegai”?
Prisipažinsiu, nieko nelaukdamas taip ir padariau: parašęs laišką profesoriui Benui Aggeriui – esu skaitęs kelis jo straipsnius, kurie paliko neišdildomą įspūdį – nekantriai laukiau atsakymo.
Netrukus sulaukęs šio atsakymo kiek nustebau. O gal ir kiek nusivyliau… Nes kiek kitokio atsakymo laukiau? Nes neradau to, kas paaiškintų, kas sociologija yra? Nes nėra aiškiai pasakyta, kur ji yra? Bet…
Kaip kitur yra klausęs Benas Aggeris:
– Ar knygos rašo autorius? Juk greičiausiai ne, knygų autoriai rašo, bet skaitymas yra rašymas.
Todėl verta – kartu su Aggeriu – klausti, ar skaitytojas gali išeiti už teksto metamo šešėlio ir pradėti kurti pats?
Tad apie ką mums – nežinantiems, kas yra sociologija, bet norintiems tai sužinoti – skirtame laiške kalba Aggeris? Kuo mums svarbus jo atsakymas?
– Tai, – tartų pastabi skaitytojo akis, – yra tekstas apie sociologijos istoriją…
Ir po akimirkos – su nuostaba? – pridėtų:
– Ilgą istoriją. Daug ilgesnę, nei galima tikėtis sprendžiant iš “sociologijos” vardo gimimo datos.
Tačiau ne tiek pats ilgumas, atrodytų, yra svarbus. Svarbiau kiek kita, o ypač: šis tekstas mums parodo, jog nėra vienos sociologijos – veikiau reikia kalbėti apie sociologijas.
Šioje vietoje skaitytojas turėtų su nepasitenkinimu klausti:
– Tarkim… O kas iš to?
Manau, mažiausiai keli dalykai. Pirmiausia tai, kad sociologija neatsiejama nuo konteksto, kur ji kuriama. Vienokia sociologija buvo “klasikų” laikais, kitokia – pokario Amerikoje (žr. Aggerio atsakymą). Tad, matydamas tokią sociologijų įvairovę, sociologas, atrodytų, turi kelti sociologijos santykio su aplinka klausimą: kas yra sociologija? kaip sociologija susijusi su aplinka? kokia sociologijos paskirtis? kam ji reikalinga?
– Kodėl tai svarbu?
Dėl to, kad tai, viena vertus, yra sociologijos kritiškumo klausimas, o kita vertus, ir sociologijos gyvybingumo klausimas. Pastarąjį norėčiau įvardinti tokiu būdu: kas kuria sociologiją? kur jos šaknys?
– Sociologiją kuria sociologai, – atsargiai spėtų skaitytojas.
Gali būti, kad paprasti atsakymai – geriausi. Todėl, manau, verta sutikti: sociologiją kuria sociologai – tiek “profesionalūs”, tiek “megėjai”.
Sutikti. Ir po akimirkos – su perspėjimu? – pridėti: kaip kartą yra sakęs Algimantas Valantiejus:
– Svarbiausia, kad [sociologijos] neištiktų tyli mirtis, nes intelektualinio gyvybingumo ištekliai – visuomenėje.
Tai, manau, reiškia, jog patys sociologai (čia turimi galvoje ne tik “profesionalūs”) ir yra už sociologiją atsakingi.
Šioje vietoje skaitytojas galėtų klausti:
– Tad ar verta klausti kito atsakymų į klausimus, kuriuos galima atsakyti tik pačiam?
Nežinau. Tačiau dar kartą norėčiau kelti klausimą, kaip reikia skaityti tekstą? Sociologija yra sociologijos istorija (žr. Aggerio atsakymą); ar bent jau tai, ką ji mums reiškia. Kadangi sociologija yra neatsiejama nuo konteksto (kartu, istorinio) ir todėl tik mes patys esame už ją atsakingi, tai tik nuo mūsų pačių priklauso, kokia ta sociologija bus. Niekas kitas už mus negali to padaryti – atsakymą galime pateikti tik patys. Kadangi sociologijos gyvybingumas – visuomenėje (sociologas neišvengiamai yra šios dalis), tai, kiek šiai rūpės sociologija, kiek ši kels sociologinius klausimus, tiek sociologija ir gyvuos. Kaip sakyta: sociologija – tai, kuo sociologai užsiima…
– Bet vis tik: kas yra sociologija? Kiek visuomenių – tiek sociologijų?
Jei nėra vienos sociologijos, ar tai reiškia, kad bet koks bandymas apibrėžti, kas yra sociologija – mažų mažiausiai tuščias? Ir todėl galime džiaugtis “nežiną”, kas ta sociologija yra, nes bet koks apibrėžimas tėra supaprastinimas?
Kartais sakoma, jog tam tikras dalykas (tapatumas, nacionalizmas… Sociologija) mums virsta svarbus, kai nežinoma, kas jis esąs. Gali būti, jog apibrėžimų klausimas – gyvybingumo šaltinis.
Bet ar tai kartu nėra ženklas, jog neaiškiu virtęs dalykas patiria “krizę”? Ar tai nėra įpareigojimas klausti, domėtis, ieškoti atsakymų? Ar tai nėra kvietimas sociologijai?
Kita vertus, kiek krizė – individuali, nežinančių sociologų patiriama, kiek bendra visiems sociologams?
Kuo toliau, tuo labiau nežinau, ko iš tiesų esu norėjęs. Viena vertus, norėjosi žymaus sociologo vardo mūsų kuriamame puslapyje. Kita vertus, ir jo atsakymo ar trumpo pasakojimo apie tai, kas yra sociologija, kur jos pagrindas. Gal kiek nepasitikėdamas savimi, norėdamas lengviausiu būdu užkrauti naštą kitam… Kad ir kaip bebūtų, turiu prisipažinti, jog atsakymo sulaukiau. Tiek jo laiške, tiek kituose jo darbuose. Ir nuoširdžiai ar nuolankiai dėkoju jam už tai: tiek už jo mintis, tiek už malonų ir geranorišką laišką.
http://www.uta.edu/huma/illuminations/agger3.htm
Valantiejus, Algimantas. 1997. “Apie mus ir nuo mūsų”, Sociologija: mintis ir veiksmas 1: 4-12 (citata 9 puslapyje).
Padrikas atsiliepimas apie apibrėžimų kūrimo kėblumus: kalbėdami apie sociologiją, bandome apibrėžti abstraktų reiškinį, neturintį referento, dar labiau — kaip pasakytų Baudrillardas — reiškinį, kurio ir nagrinėjamas objektas — visuomenė — taip pat seniausiai prarado referentą arba niekada jo neturėjo. Sociologija = simuliakras :)
Jei rimčiau, įsivaizduokime sociologijos naujoką, atsidūrusį apibrėžimo paieškos padėtyje – jis gali rinktis vieną iš trijų kelių:
1. Gilintis į dalyko istoriją (neakivaizdu, kada ji prasideda), skaityti begalę tekstų (kurių visada bus daugiau, nei įmanoma perskaityti per visą gyvenimą), stengtis susintezuoti visumą iš skirtingų požiūrių (kurie dažniau bus prieštaringi, nei sutampantys).
2. Visiškai atsiriboti ir formuluoti savo asmeninį apibrėžimą. Cogito, ergo scio (mąstau, vadinasi, žinau) – visi gyvename asmeninėje subjektyvioje tikrovėje, todėl turiu teisę apibrėžti sąvają taip, kaip noriu – taip pat ir savo sociologiją kuriu tokią, kokią išmanau pats.
3. Priimti pirmąjį išgirstą neprobleminį ir neišplėstą apibrėžimą – iš studijų įvado paskaitos, iš enciklopedijos, iš diplomo (“baigę studijas gali dirbti…”) ir daugiau prie šio klausimo nebegrįžti.
Atmetus trečiąjį kelią kaip patį lengviausią ir reikalaujantį mažiausiai pastangų, lieka rinktis tarp pirmųjų dviejų. Čia susiduriame su problema: pirmasis kelias yra begalinis, taigi juo įmanoma tik nuolat eiti, niekada neprieinant galutinės išvados (“mokymasis visą gyvenimą”! madinga šiuolaikinėje vadyboje!). Tuo tarpu antrasis kelias galbūt drąsus, bet egocentriškas. Ignoruoti istoriją prentenzinga. Gyvendamas subjektyvioje tikrovėje, rizikuoji niekada nesusitikti su kitais. “Čia tik aš vienas gražus su baltu poltu” – tai ir lik vienas, neišmanėli! Ką darysi, kai su tavimi niekas nesikalbės?
Šioje vietoje norėtųsi pateikti apibendrinančią įžvalgą, bet fragmentiškai sprendžiant tokias “metaproblemas”, išvadas daryti dar sunkiau, nei tada, kai sprendi praktines dilemas, būdamas įsitikinęs, kad viskas reliatyvu.
Bandymas apibrėžti tokį dalyką geriausiai pavyksta per diskusiją.
Tačiau vien diskusijos, kurios tikslas – aiškintis, kas yra sociologija, buvimas šį tą pasako. Ar pasako, kad sociologija (bent jau mūsų aplinkoje ir mūsų galvose) patiria krizę? Ar prieštaravimai sociologijos apibrėžime, daugelio sociologijų buvimas tą krizę identifikuoja? Abejočiau. Kodėl? Todėl, kad sociologijos esminis bruožas – kritiškumas ir reflektyvumas. Jei mes nustotume klausti, kas yra sociologija, jeigu tai pasidarytų visiškai aišku, ar tai nereikštų vieno iš dviejų: arba kad mes nebemąstome kritiškai, arba kad sociologija nebejuda, ji yra nuėjusi į istoriją?
Atėjus į bakalauro studijas daugumai būna gerokai aiškiau, kas yra sociologija, negu tiems, kurie jau yra magistre. Magistrantams tai veikiausiai yra aiškiau, nei profesoriams (jeigu profesoriai tam prieštarautų, nuoširdžiai kviečiu tai daryti – būtų įdomu sužinoti). Tai gali reikšti du dalykus: arba kad studentai rečiau paklausia savęs – ar tikrai? (šis klausimas sociologijoje labai svarbus), arba kad profesoriai geriau išmano situaciją, tai yra, “žino”, kad sociologija nėra vientisa, o jos situacija – gana neaiški. Tik ar neturėtų būti bent kokio sutarimo? Galbūt čia ir yra esminė problema: judėjimas, idėjų atsiradimas ir susidūrimai yra gerai, kol nėra tokie stiprūs, kad sugriautų patį pagrindą, galimybę mūsų srityje tas idėjas plėtoti. Tačiau šitoje vietoje verta prisiminti T. Kuhn – mokslo revoliucijos yra mokslo vystymasis, taigi nereikia jų bijoti; išsiaiškinus visus aiškintinus dalykus, mokslas miršta.
Julija,
yra dar vienas variantas – derinti minėtus tris kelius tarpusavyje. Veikiausiai daugumai galų gale taip ir nutinka: sužinai standartinį enciklopedinį apibrėžimą, tada pradedi studijuoti istoriją ir suprasti, kad viskas nėra taip paprasta, ir nuolat reflektuoji, kokia sociologija susidėjo tavojoje galvoje.
Taip, apibrėžimas išeina pakankamai kintantis ir skirtingas pas kiekvieną. Kita vertus, ar tai tikrai yra blogai? Kol susišnekame, kol žinome, kad kalbame apie maždaug tą patį, tol galime apie tai kalbėti. O šiokie tokie skirtumai – skatina diskusijas (juo labiau, kad jie susiję su tam tikrais platesniais požiūriais, nei tik apibrėžimas, tai yra požiūriais apie tai, kaip aiškinti pasaulį ir kaip su juo elgtis, remiantis tais aiškinimais).