Skip to content

Dar niekas nemirė nuo Sokrato metodo

parašė Milda @ 2011 Liepos 10

Prieš kelias dienas teko žiūrėti visai neblogą filmą „The Paper Chase“, kurio pagrindinis herojus, pirmo kurso Harvardo teisės mokyklos studentas siekia tapti savo srities ekspertu bei lanko visų gerbiamo, autoritetingo ir giežto profesoriaus paskaitas, užmezga su juo savotišką ryšį. Įdomu tai, kad filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo novelę, kurios autorius taip pat baigęs minėtą mokyklą. Filmo neužmiršau labiau ne dėl siužeto, bet dėl filmo personažo, savotiško profesoriaus paskaitų metu negailestingai naudojamo „Sokrato pedagoginio metodo“.

Sokrato metodas“ – puikus pavyzdys, kaip prieš kelis tūkstančius metų atrastos filosofų idėjos gali būti (ir yra) sėkmingai pritaikomos praktinėje srityje. Minėtas metodas – ne viename prestižiniame pasaulio universitete ar eilinėje vidurinėje mokykloje taikoma mokymo technika. Metodo autorius manė, kad įprastos paskaitos (kuomet dėstytojas pateikia dalyko medžiagą) nėra efektyviausias studentų/mokinių mokymo būdas. Vienintelis kelias padėti kitam žmogui ką nors sužinoti – tai uždavinėti klausimus, padėsiančius jam rasti savo paties kelią link atsakymo. Užsiėmimų metu dėstytojas neaiškina „dėstomo“ kurso medžiagos, nepateikia esminės informacijos ir neatsakinėja į studentų klausimus. Paskaitos metu vyksta klausimų – atsakymų maratonas, viskas vyksta improvizuotai, be išankstinio pasiruošimo. Klausinėtojas apsimeta nieko nežinąs ir į kiekvieną studento atsakymą pateikia vis naują klausimą. Nuo pačių primityviausių klausimų nueinama iki sudėtingesnių – tokiu būdu studentai gali patys pajusti, kaip pats paprasčiausias klausimas gali nuvesti prie sunkiai išsprendžiamų problemų. Natūralu, kad studentams daugybę kartų tenka skaudžiai nugriūti nuo klausimų – atsakymų bėgtakio, jie jaučiasi sumišę, praradę pagrindą, o ne retai ir sužlugdyti ar įpykę, ypač jeigu metodą taiko ironijos/sarkazmo (ar net gi arogancijos) nevengiantis dėstytojas.

„Sokrato pedagoginė technika“ padeda suvokti, kad iš tikrųjų nežinome tiek, kiek iš pradžių atrodė. Tikėjimas savo tiesų neabejotinu teisingumu dažnai gali būti didelė klaida. Norint tinkamai protauti reikia pirmiausia suvokti, kad yra kažkas, ko iki galo nesuprantame. Kai suvokiame, kad iš tikrųjų dar daug ko nežinome ir daug kas nebėra „savaime suprantama“, imamės su didesniu užsidegimu ieškoti tiesos. Tačiau ištrūkti iš savo siauros kasdienybės mes negalime be kitų žmonių pagalbos. Kaip žmogus gali abejoti savo nuomone, jeigu anot jo ji yra teisinga? Mums reikia žmonių, drąsiai mums besipriešinančių. Štai kodėl dažnai naudinga bendrauti su į save nepanašiais žmonėmis.

Minėta technika, skirtingai nei dėstytojo monologas, įtraukia studentus į aktyvų mąstymą ir dalyvavimą viso užsiėmimo metu. Šis metodas lavina kritinį/loginį/analitinį mąstymą, stiprina oratorinius sugebėjimus. Žmonės atranda patiria atradimo džiaugsmą, mat atranda idėjas patys. Sakoma, kad šis metodas ugdo produktyvius bei atsakingus visuomenės narius, kurie geba tinkamai pasirinkti ir spręsti problemas.

Tačiau reikia nepamiršti, kad metodo kritikai taip pat turi svarių kontrargumentų. Anot jų, metodas prieštarauja dabartinei ugdymo sistemai, kuri mėgina formuoti studentų pasitikėjimą savimi, didžiausią dėmesį kreipdami į studentų pasiekimus, o ne į klaidas. Kritikai sako, kad „Sokrato pedagoginė technika“ pasodina studentus (ypač mokinius) į karšta kėdę, jie yra gąsdinami ir kankinami. Dalyviai negali tinkamai pasiruošti prieš paskaitą, turi greitai ir nenuilstamai mąstyti, bei neturi pasirinkimo nekalbėti viešai. Tokios sąlygos gali žmogų traumuoti.

Po šiuo tekstu taip pat galite rasti studento, savo kailiu patyrusio „Sokrato pedagoginį metodą“, komentarą.

Mano manymu reikia nepamiršti, kad šis metodas nėra privalomas ir žmogus gali pasirinkti, ar nori mokytis pagal jį, ar ne. Kaip sakant, jei negali pakęsti karščio – neik į pirtį.

“Sokrato metodas” dažniausiai taikomas Teisės studijose, tačiau gali būti (ir yra) naudojamas beveik visose srityse. Štai čia galite paskaityti apie pedagoginį eksperimentą vienoje Amerikos pradinėje mokykloje, kur pasitelkus šį metodą matematikos buvo mokomi 3-ios klasės mokiniai.

Kriminologams (ir ne tik) turėtų būti įdomus šis straipsnis apie „Sokrato metodo“ taikymą kalinių švietimui. Pasak autorių, minėtas metodas yra žymiai efektyvesnis būdas padedant kaliniams sėkmingai integruotis į visuomenę, skatina pozityvią kalinių resocializaciją. Anot metodo šalininkų klaidingas mąstymas lemia blogą/netinkamą elgesį, tad išmokus mąstyti teisingai, galima išvengti nepageidautino elgesio, sumažinti nuteistųjų kriminogeninius poreikius, tad ir recidyvizmą. Straipsnyje pateiktos ir analizuojamos autentiškos diskusijų su kaliniais ištraukos.

Tingintys skaityti, galite pasiklausyti ne vienoje Amerikos mokykloje „Sokrato metodą“ pritaikiusio Michaelio Strongo, kuris šiame interviu pasako visas esminius metodo pedagoginius principus.

„Sokrato metodo“ istoriją galite atrasti štai čia.

7 Comments
  1. krgzdE @ 2011-07-10 17:14

    Pagalvojau, kad dvylika piktų vyrų nebuvo mokomi Sokrato metodu.

  2. Milda @ 2011-07-10 17:20

    išties:) BET tas vienas vyras, man rodos, jiems surengė tikrai karštą Sokrato seansą :)

  3. jonas @ 2011-07-10 21:11

    as tep istorijos mokinausi… ir pradejau mislyti kaip sitoks mokymo metodas atsirado?

  4. Milda @ 2011-07-10 22:28

    labai įdomu, Jonai. Būtų jėga, jei papasakotum plačiau, kaip mokeisi istorijos:)

  5. 123 @ 2011-07-10 22:31

    isvis, Lietuvoj jis kur nors formaliai taikomas?

  6. Justė @ 2011-07-12 22:44

    Geras, Labai patiko. Tik neveikia viena nuoroda, apie mokinius ir matematiką, gal galite pataisyti arba komentaruose duoti nuorodą?

  7. Milda @ 2011-07-13 09:45

    Ir pataisiau, ir štai > http://www.garlikov.com/Soc_Meth.html
    :)

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS