Grafinės novelės – nauji Sociologijos drabužiai

Tyčia sakau „grafnės novelės“ ir tyčia nesakau „komiksai“ – nes pastarasis žodis, jei tikėtume leidėjais ir šio žanro entuziastų nuomone, Lietuvos viešojoje erdvėje turi kur kas daugiau ne teigiamų, bet neigiamų konotacijų.

Paskutinėje Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusijoje apie pieštinių istorijų suaugusiems perspektyvas Lietuvoje svarstyta – kodėl terminas „komiksai“ lietuviui asocijuojasi su „komedija“, linksmybėmis, vaikišku ir nerimtu žanru. Juk, pavyzdžiui, Marjane Satrapi pieštinių istorijų ciklas apie mergaitės-merginos-moters patirtis porevoliuciniame Irane, vėliau virtęs įstabiu pilno metražo animaciniu filmu „Persepolis“ – toli gražu ne (tik) komedija.

Vadinasi, grafinės novelės forma galima kalbėti ir apie labai rimtus patyrimus, apie istoriją ir netgi… apie socialinę teoriją. Arba apie statistiką.

Pieštos istorijos – ypač tinkama medija pradedantiesiems. Galimybė sužinoti apie sociologiją ir sociologus dar gerokai iki universiteto. Grafinis sociologijos įvadas savarankiškoms studijoms – kodėl gi ne? Kur kas geresnė motyvacija esminių socialinės teorijos pavyzdžių studijoms negu nuobodūs (?) vadovėliai su daug teksto ir jokių iliustracijų.

Introducing books knygų serija – grafiniai įvadai nuo chaoso iki semiotikos. Aišku, labiausiai rekomenduojame panaršyti po grafinę sociologiją ir statistiką, bet giliau pasirausę rastumėte ir antropologijos, ir fraktalų, ir Kanto, ir kritinės teorijos pieštinius įvadus. Tiesą sakant, geresnis klausimas – ko teorinio ir įdomaus ten nerastumėte:)

Pavartymui:

http://issuu.com/andrewfurlow/docs/introducing_sociology

http://issuu.com/andrewfurlow/docs/introducing_statistics

Introducing books facebooke:

http://www.facebook.com/introducingbooks