Gyvenimas su sociologu arba matematiku, arba…

Nepamenu kokios šalies ir kokio hostelio laukiamajame atsitiktinai pamačiau laidą, kurioje humoristiškai buvo gvildenami su įvairiausiomis profesijomis susiję stereotipai bei kaip  ”žmonės iš gatvės” atpažįsta tam tikras su tuo susijusias nuorodas, žymes, simbolius. Pažiūrėję kelių minučių video laidos dalyviai turėjo atspėti, kokios profesijos atstovai ten pavaizduoti.

Tiksliai nepamenu, bet vieno video esmė buvo tokia: virtuvėje, skaitydamas pigiausią bulvarinį laikraštį, pusryčiauja vyras, įeina žmona, atsidaro šaldytuvą ir šaltu veidu pradeda iš pirkinių maišo krauti produktus. Lengvai sutrikęs vyras klausia: ką čia darai? Žmona: ar aš jums netrukdysiu, jeigu savo produktus susidėsiu atskiroje lentynoje, kad nemaišytų jūsiškiams? Vyras: nevaidink čia Garfinkelio pasekėjos. Žmona labai ironišku tonu: o tu baik vaidinti, kad skaitai šitą mėšlą norėdamas įvairiapusiškai žinoti, kas vyksta ir kuo gyvena skirtingos visuomenės stratos.

Niekas neatspėjo, bet tai buvo sociologų šeima :)

Šįryt visai atsitiktinai mintyse iškilusios  laidos nuotrupos atkapstė ir senus kolegų pamąstymus apie tai, kad “Socialioje sociologijoje” galėtų būti rubrika “Ką reiškia gyventi su sociologu?”.

Štai P. Bergeris naujoje knygoje pasakodamas anekdotą ironizuoja, kad gyvenimas su sociologu gali būti itin nuobodus:

Pamenu, kaip pirmuose kursuose su kolegomis ėmėm draugiškai kabinėtis prie vienas kito žodyno – tapo nebeįmanoma ramiai kalbėti apie sociologo ausį rėžiančius “savaime suprantamus”, “normalius”, “nenormalius” dalykus:)

Natūralu, kad tos pačios profesijos žmonėms lengviau susikalbėti ir pagauti įvairius inside joke’us – jie yra tame pačiame kalbos voratinklyje. Ne veltui mus dresiruoja, kad išmoktume savo profesinę kalbą, kad koncentruotai matytume mums svarbius dalykus. Techninės, profesinės kalbos pagalba galime visi matyti dalykus, kurių nepamatys kitos profesijos atstovai.

Manau, kad jei šeimoje gyventų tik sociologai, kaip ir bet kokios kitos tos pačios profesijos žmonės, vakariniai pokalbiai po darbo neišvengiamai suktųsi ir apie profesinius dalykus (na nebent profesinė veikla jiems neteikia malonumo, tuomet natūralu, kad norisi kuo mažiau apie tai kalbėti).

Kad praskaidrinčiau (kam sunkios, kam nesunkios) savaitės pradžią, iškirpau bene geriausią vos kelių minučių ištrauką iš filmo “The Proof“, kuri kuo puikiausiai tiktų iliustruoti matematikų šeimą:)

Tėvo ir dukros (matematikų) pokalbis prie vakarienės stalo.