Kas gyvena Užupyje?
Agnės Šimkūnaitės sociologine akim stebimame Užupyje kilusi kokybinio tyrimo idėja:
Užupis – įkvėpimo šaltinis ne tik menininkams, bet ir sociologams. Prieš dešimt metų Užupyje 60 procentų butų/namų buvo be vonios kambario. Šiandien situacija smarkiai pasikeitusi – butai vieni brangiausių Vilniuje. Turtingiausi ir vargingiausi gyvena šalia. Visiška žmonių maišalynė – vienam lange autorinių drabužių parduotuvėje susirinkusios prabangios damos, kitame – močiutė žvelgianti virš pelargonijomis nukrautos palangės. Tyrimo idėją man pakišo vidury Užupio stovintis kioskelis pavadinimu „Maisto prekės“ , kuriame galima nusipirkti odekolono už 2.50 Lt ar vieną cigaretę už keliasdešimt centų. Priešais kioskelį yra „Užupio krautuvė“, siūlanti gurmaniškus produktus, prieskonius ir vyną. Taip pat Užupio pradžioje yra „Ikiukas“, orientuotas ne tik į vidutinį pirkėją, bet ir į turistus. Dar vieną maisto prekių parduotuvę* galima rasti Užupio gale, į kurią užėjus pasijutau lyg grįžus 10 metų atgal. Taip pat Užupyje veikė „Naminio maisto krautuvėlė“, pardavinėjusi lietuvišką naminį maistą. Šiuo metu ji užsidariusi, bet gal ilgainiui vėl dirbs. Taigi per maisto prekių pasiūla galima atskleisti Užupio gyventojų socialinius skirtumus. Būtų galima palyginti, kokie produktai siūlomi, kokios kainos, pakalbinti pardavėjus ir savininkus apie nuolatinius klientus.
——
* Kuri vadinasi “Povita” (red. past.).
Atrodo visai idomu pakalbinti tuos skirtingus zmones, bet nelabai supratau idejos. Na bus pakalbinti savininkai ir tie zmones, bet kas is to? Kokia sociologine izvalga tai galetu duoti?
Manau, čia būtų įdomiausia du aspektai: (1) gyvenimo stiliaus kaip socialinio statuso išraiškos klausimas (kas kur ką perka? pg. Bourdieu) ir / arba (2) gyvenimo stiliaus kaitos klausimas (žvilgtelėti į amžių, į maisto vietų radimosi istoriją, taip žiūrint į Lietuvos “globalėjimo” tendencijas ir visus kitus su maisto vartojimo kaita susijusius aspektus). Užupis vertingas kaip staigiai per paskutinius dešimtmečius pasikeitusi erdvė, kur visos įstaigos daugiau mažiau lengvai pasiekiamos visiems Užupio gyventojams, tai yra, jų apsipirkimo vietos skirstosi ne pagal erdvę, o pagal tai, ką jie vartoja. O šie gyventojai yra pakankamai skirtingo socialinio statuso, dar pridėkime šiaip į Užupį užklystančius žmones, tai išvis marga publika ir pakankamai skirtingos į ją orientuotos maisto vietos.
Man atrodo, kartais verta tiesiog pradėti tyrimą nežinant tiksliai ką konkrečiai norima įžvelgti. Tiesiog pajutus, kad reiškinys yra vertas dėmesio pabandyti prieiti prie jo arčiau, o surinkus kažkiek duomenų, įsijautus į situaciją formuoti tyrimo problemą, hipotezę ir t.t.