Skip to content

Du burtažodžiai: globalizacija ir migracija

parašė sociologai.lt @ 2011 Gruodžio 21
Konkurso „Sociologinė vaizduotė: tekstai. 2011“ doktorantų kategorijoje pirmą vietą laimėjusi Natalija gvildena šiandien ypač aktualią migracijos temą. Autorė atskleidžia, kaip sociologinis požiūris gali praturtinti ekonominį migracijos aiškinimą.
 
„Jo (sociologo) dėmesio centre –
ne galutinė žmonių veiklos svarba, bet pats veiksmas,
kaip dar vienas be galo įvairaus žmonių elgesio pavyzdys.“
Peter L. Berger

Tezė: Sociologinis požiūris į globalią, tarptautinę migraciją suteikia „gilumo“ „plokščiam“ ekonominiam aiškinimui.Kai tik akademinėse publikacijose buvo pradėta eiti iš proto dėl globalizacijos, į akiratį iš karto iškilo tarptautinės migracijos terminas. Pasaulio ekonomikos globalizacija ir informacinių technologijų progresas, skatindamas išsivysčiusių šalių ekonominį augimą, savo ruožtu padidino naujų darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos, poreikį (1). Galima sakyti, globalizacija ir tarptautinė migracija šiandien yra net madingos ir jautriai tarpusavyje susipynusios temos. Be abejo, vyksta intensyvi diskusija, ar globalizacija apskritai vyksta? Debatuose šia tema išsiskyrė trys srovės – hiperglobalistų, skeptikų ir transformacionalistų (šiam požiūriui atstovauja sociologai Giddens, Castells, Sassen), tačiau detaliau ties jomis neapsistosim (2).

Lietuva šiandien dėl emigracijos patiria didelius žmogiškuosius nuostolius. Didžiausius visoje Europos Sąjungoje, skaičiuojant pagal tai, kiek emigrantų tenka 1000-čiui gyventojų. Emigruojama intensyviai ir, regis, potencialas dar neišsisėmęs. Daugiau nei pusę visų išvykusių yra nuo 20 iki 39 metų amžiaus ir nuo 2001 m. ši tendencija išlieka nepakitusi (Statistikos departamento duomenimis).

Migracija yra žmonijai natūraliai būdingas procesas. Nuo homo erectus laikų migracija buvo kasdienybės dalis ieškantis maisto, vandens, šiltesnio klimato. Migracija buvo būdas išgyventi. Šiandien migracija yra sudėtingas ir keliantis įtampą procesas. Jam būdingas nuolatinis daugiasluoksnis konfliktas: priimant sprendimą migruoti ar ne, tarp jau migravusių ir pasilikusių, tarp vietinių ir „pašaliečių“, dėl kultūrinio ir nacionalinio maišymosi, dėl stereotipų ir diskriminacijos imigrantų atžvilgiu. Migrantai susiduria su įvairios kilmės iššūkiais integruojantis į naują socialinę aplinką. Migrantai patiria stresą, kultūrinį šoką, nostalgiją ir artimųjų ilgesį, finansinius pokyčius, jie tampa kitokios teisinės sistemos dalimi. Vokiečių sociologas Georgas Simmelis jau daugiau nei prieš šimtą metų vartojo „svetimojo“ (vok. k. der Fremde) sąvoką, žyminčią tą, kuris fiziškai yra čia, bendruomenėje, bet nėra jos dalis (3). Gerokai vėliau prancūzas Pierre Bourdieu aprašo imigrantą Abdelmalek‘o Sayad‘o knygos (4) pratarmėje kaip atopos – be vietos, išvietintą, piliečio ir tikrojo pašaliečio „hibridą“ (5).

Daugelyje migracijos tyrimų migrantai yra vertinami kaip tam tikri ekonominiai vienetai, racionaliai paskaičiuojantys, ar jiems apsimoka migruoti, ar ne, ir priklausomai nuo to priimantys sprendimą (ne)migruoti. Patys populiariausi migracijos veiksnių aiškinimai yra ekonominiai (pvz., neoklasikinė migracijos teorija, naujoji ekonomikos teorija, dvigubos darbo rinkos teorija, tam tikra prasme ir pasaulio sistemų teorija, racionalaus pasirinkimo prieiga). Taip pat viešojoje erdvėje sklandantys aiškinimai pabrėžia, kad migruojama dėl pinigų. Tiesa, didelė dalis žmonių nemigruoja,nepaisant milžiniškų pajamų skirtumų tarp valstybių ar atskirų regionų. Neturtingų šalių gyventojai yra mažiausiai mobilūs (6).

Tačiau, ar „piniginis“ migracijos pagrindimas nėra per primityvus? Apima jausmas, kad čia kažko trūksta, kažkas praleidžiama, kažko nematome, tarsi toks aiškinimas būtų per „plokščias“, pernelyg vienakryptis. Trūksta sociologinio matymo. Ne vien ekonominis kapitalas ar jo troškimas lemia žmonių migraciją, – yra svarbūs ir žmogiškasis, socialinis bei simbolinis kapitalai, – tačiau pirmasis paprastai laikomas priemone kitiems kapitalams gausinti. Čia praleidžiamas vienas svarbiausių aspektų – kad migrantas nėra grynas homo economicus, jis nėra visiškai racionalus priimdamas migracinį sprendimą, o už pinigų motyvo slypi ištisi migrantų gyvenimai, jų artimieji, jų tikslai ir svajonės, dėl kurių galbūt yra migruojama. Taigi ekonominė paradigma neapima ir neatskleidžia migrantų gyvenimo kelio transformacijų, individualių vertybių ir įsivertinimo.

Grįžtant prie 20-39 metų amžiaus grupės, šis laikotarpis yra aktyvus išsimokslinimo, vietos darbo rinkoje užsitikrinimo, profesinės karjeros konstravimo, šeimos kūrimo ir vaikų gimdymo tarpsnis. Kitaip tariant, tai yra laikas, kada jaunas žmogus atsiskiria nuo savo tėvų šeimos ir pradeda kurti savo būtį, savo gerbūvį. Kaip kiekvienas suvokia „gerą“ gyvenimą, yra tuo pačiu ir individualu, ir bendra, priklausomai nuo perimtų vertybių, normų, idealų ir įvairių dalykų supratimo. Asmeniniai, subjektyvūs „gero“ gyvenimo vertinimai gali gerokai skirtis nuo „objektyvių“ vertinimų, paprastai tyrimuose įvardinamų gyvenimo kokybės matavimais. Subjektyvūs vertinimai yra esminiai. Kaip teigia vienas Lietuvos sociologijos teoretikas, „tiesos ieškojimas apibrėžiamas kaip subjektyvių prasmių tapimo objektyviais faktais procesas (kursyvas autoriaus) (7). Todėl įtraukdami į migracijos tyrimus reflektyvią migrantų gyvenimo trajektorijų, socialinių tinklų, diasporos, net migracijos politikos įtakos migraciniams sprendimams analizę, peržengsime ganėtinai siaurą ekonominį aiškinimą, suteiksime gilumo šiam sudėtingam ir įdomiam reiškiniui bei turėsime didesnes galimybes geriau jį suvokti.


1. Fan X., Yakita A. 2010. Brain drain and technological relationship between skilled and unskilled labor: brain gain or brain loss? Journal of Population Ecomomics 24 (4). P. 1359-1368. Duomenų bazė ISI Web of Knowledge.

2. Daugiau apie tai galite skaityti Held D., McGrew A., Goldblatt D., Perraton J. 2002. Globaliniai pokyčiai: politika, ekonomika ir kultūra. – Vilnius: Margi raštai.

3. Simmel G. 1908. Soziologie. Untersuchungen über die Formen der Vergesellschaftung. Duncker & Humblot Verlag, Berlin,1. Auflage. Prieiga per internetą:http://socio.ch/sim/soziologie/soz_9_ex3.htm.

4. Sayad A. 1999. La double absence. Des illusions de l’émigré aux souffrances de l’immigré.

5. Senovės graikų kalba ατοπος reiškia „be vietos“, „keistas“, „nepadorus“, „iškreiptas“, „piktinantis“, kalbant tiek apie daiktus, tiek apie žmones

6. Human Development Report 2009. Overcoming barriers: Human mobility and development. 2010, P. 2.

7. Valantiejus A. 2007. Sociologijos istorija: teorinės idėjos, problemos ir sąvokos. I dalis. Vilnius: Vilniaus universitetas.


Rubrika → Tekstai, Visi įrašai

No comments yet

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS