Pragaras – tai “Kiti”!
Nuo šiol, bent kartą per mėnesį Socialioje Sociologijoje pasirodys smagūs ir taiklūs Miglės Anušauskaitės komiksai, kuriuose – subjektyvi įvairių sociologijos lauko sričių interpretacija vaizdų pagalba!
Pristatome pirmąją Miglės vizualinę interpretaciją!
Sociali sociologija antrina Miglei ir pritaria, kad iš tiesų gyvenant visuomenėje kartais nėra didesnio pragaro nei „Kiti“. Antra vertus, ar be „Kitų“ nebūtų dar didesnis pragaras?:)
Ką manote Jūs?
Daugiau Miglės komiksų galite rasti čia.
2 Comments
→
labai gerai atspindi mano dabartine situacija:)) visi kas tik netingi ant galvos bando uzlipt :))
Bėda bent iš dalies ta, jog demonizuojantys kito vaizdiniai nusako tik mažą santykio su kitu raiškos spektro dalį. Tačiau netgi teigdami ar nejučia patvirtindami (kartais tik iš piršto laužtus) skirtumus (?), mes nebūtinai esame užburti visuomenės, kurioje gyvename, kerų (etnocentrizmas ar metodologinis nacionalizmas).
Klausimas bent iš dalies tas, koks universalumo reikalavimų santykis su esamybe. Gali būti, jog teigdami universalumą, neįvertiname šio sąsajų su empirine tikrove. Tačiau, kita vertus, mūsų kaltinimas esant nejautriais kito atžvilgiu – kaltas ta pačia nuodėme, nes paverčia mus blogais kitais.
Ar ne taip? Arba: kaip pabėgti nuo šios ydos?