Skip to content

Arūnas Poviliūnas: Sociologijai apibūdint tiktų posakis – „žvelk giliau“

parašė sociologai.lt @ 2012 Liepos 26

Prieš porą dienų interneto dienraštyje Bernardinai.lt pasirodė Linos Valantiejūtės interviu su sociologijos profesoriumi Arūnu Poviliūnu. Dalinamės juo su savo skaitytojais dėkodami autorei ir profesoriui už sutikimą perpublikuoti.

Įvairūs socialiniai mokslai metai iš metų pirmauja populiariausių ir labiausiai abiturientų geidžiamų studijuoti specialybių sąraše, tačiau, pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjo, profesoriaus Arūno Poviliūno, jauniems žmonėms dažnai trūksta žinių, ką jie iš tiesų renkasi, o pasirinkimą neretai nulemia turimi stereotipai ir visuomenėje įsišakniję įvaizdžiai. Su sociologu kalbėjomės apie tai, kokie įvaizdžiai kausto sociologiją ir apie ką iš tiesų kalba sociologija.

Zenekos (bernardinai.lt) nuotrauka

Visuomenės nuomonės apklausų populiarumas ir jų rezultatų viešinimas, aptarimas tapo integralia ir labai svarbia viešosios erdvės dalimi. Vos ne kas savaitę išgirstame, ką vienu ar kitu klausimu mano Lietuvos žmonės. Maža to, kartais atrodo, kad apklausų rezultatai gali tapti pakankamais argumentais priimant pačius įvairiausius, net ir politinius, sprendimus. Galbūt dėl to ir sociologai šiuolaikinėje visuomenėje dažniausiai tapatinami su visuomenės nuomonės apklausų vykdytojais ar vos ne gyventojų surašinėtojais. Tačiau juk tai tik menka dalis tiesos. Kodėl, Jūsų manymu, įsivyravo būtent toks įvaizdis?

Taip, tiesa, kad labiausiai paplitęs sociologo įvaizdis – tai visuomenės nuomonės apklausų vykdytojas, galbūt jų vadovas ir koordinatorius. Šis įvaizdis demokratinėje visuomenėje, ko gero, neišvengiamas, nes visuomenės nuomonės svarba labai išaugusi. Atrodo, kad ją vos ne gyvybiškai svarbu ar bent jau įdomu žinoti visiems – verslininkams, politikams, visiems, kuriems reikia išsiaiškinti ir apibendrinti žmonių nuomonę pačiais įvairiausiais klausimais. Ir taip sociologai atlieka šią funkciją, nes yra kvalifikuoti visuomenės tyrėjai, kurie žino, kaip reikia tirti, kur ieškoti atsakymų, moka pasirinkti metodus ir apibendrinti duomenis.

Tačiau esu tikras, kad nereikėtų sociologijos sampratos taip susiaurinti. Aš pats būčiau linkęs kalbėti apie šiuolaikinę informacinę žinių visuomenę, kurioje sociologija visų pirma pasirodo kaip žmogaus socialinio raštingumo kompetencija. Ir būtent todėl man atrodo, kad mūsų mokyklose ypač stinga įvadinių socialinių mokslų kursų. Švietimo programose gausu istorijos, randame šiek tiek politologijos, bet socialinių mokslų propedeutikos, kuri padėtų šiuolaikiniam jaunam žmogui kritiškai analizuoti visuomenėje vykstančius procesus, nėra. Kartais pusiau juokais sakau, kad mokykloje daugiau yra pamokslų negu mokslų, kurie formuotų kritinį mąstymą, padėtų jaunam žmogui suprasti, kas vyksta aplinkui ir kritiškai vertinti tuos procesus. Tokie įgūdžiai padėtų jiems anksčiau ir kur kas aiškiau suprasti socialinio žaidimo principus, taip pat aiškiau suvokti ir vertinti savo pasirinkimus, o sprendimai taptų laisvesni.

Sąmoningai pabrėžiu kritinio mąstymo svarbą, nes Lietuvoje jaunas žmogus, kur studijuoti, sprendžia gana anksti – sulaukęs maždaug septyniolikos. Būnant tokio amžiaus ir realiai net nesusidūrus su tam tikromis disciplinomis ne tik sunku apsispręsti, bet išauga ir manipuliavimo galimybė. Juk visos tos kalbos apie tai, kur stoti, kartojasi metai iš metų. Verslininkai nesidrovėdami sako, kad jaunuoliams geriau stoti į tas specialybes, kurios yra praktiškos ir turi paklausą rinkoje. Tačiau visada keliu klausimą: kas gi yra ta praktiška specialybė? Ar pakanka vien to, kad ji suteikia tam tikro amato įgūdžius? Juk jei žiūrėtume, ką apie tokį rinkoje paklausios specialybės pasirinkimą ir jaunų žmonių laimės pojūtį sako tyrimai, reikėtų pabrėžti, kad pragmatiškai pasirinkę jauni žmonės vis dėlto nėra labai laimingi, be to, sunkokai prisitaiko profesinės veiklos pasaulyje.

Kitas dalykas – tai fundamentalus klausimas, ar iš tikrųjų švietimo sistemos paskirtis  turi tarnauti profesinės veiklos pasauliui. Negi tikrai turime ruošti kvalifikuotus vergus darbo pasauliui? O gal visgi šie du pasauliai egzistuoja paraleliai, greta ir niekas čia nieko aptarnauti neturi.

Šiuolaikinėje visuomenėje išaukštintas ekspertinis žinojimas, tam tikrų sričių mokslininkai ir tyrėjai nuolat mirga žiniasklaidos puslapiuose, komentuodami įvairiausius procesus. Kuo šiame kontekste išskirtinis sociologų žvilgsnis, ką jie iš tiesų gali pasakyti apie visuomenę?

Mano galva, sociologo nuomonės savitumas tas, kad jisai sugeba suformuluoti visuomenės nuomonę, nes turi teorinius ir metodologinius įrankius tam padaryti. Kita vertus, vienas mano mėgstamiausių sociologų Pierre Bourdieu teigia, kad toks dalykas kaip visuomenės nuomonė iš viso neegzistuoja. Taigi sociologas šią nuostatą tam tikru mastu visada turi turėti omenyje ir privalo nebūti dogmatiškas, bet nepaisydamas to, jis vis dėlto gali kalbėti visuomenės balsu labiau nei kitų sričių ekspertai, mat gali atskleisti, išgryninti, tam tikrų socialinių grupių požiūrius, gali kelti klausimą ir ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl požiūriai yra būtent tokie, kaip jie susiformavo.

Sociologams, manau, visai tiktų šūkis – „žvelk giliau“. Juk jie paprastai tyrinėja ir dažniausiai bando atskleisti iš pirmo žvilgsnio paviršiuje nematomas struktūras, kurios vis dėlto egzistuoja ir daro įtaką mūsų elgesiui, pasaulio suvokimui.

Pavyzdžiui, sociologijoje senas tradicijas turi socialinės kontrolės fenomeno tyrinėjimai. Kontrolė, pasireiškianti visur, pradedant mokykla ir baigiant miestu, kuriame gyvename, ar darboviete, kurioje praleidžiam didžiąją dalį savo laiko, sociologams gana lengvai matoma ir atpažįstama, nors patys negalėtume jos nei jausti, nei pastebėti. O sociologas gali būti tų kontrolės formų identifikuotojas, matantis, kaip iš tiesų susiformuoja socialiniai santykiai ir struktūros. Maža to, pamatydamas ir parodydamas, kaip tai veikia, jis gali inicijuoti pokyčius, kalbėti apie alternatyvas, leisti žmonėms suvokti, kokie yra keliai kontrolei įveikti ir tapti bent truputį laisvesni. Tas pat pasakytina ir apie kitas visuomenės sritis. Todėl sociologų kaip ekspertų nuomonė ir yra svarbi.

Vis dėlto, jei mokykloje su socialinės krypties disciplinomis beveik nesupažindinama, jei, kaip sakote, stinga ne tik žinių, bet ir kritinio mąstymo, tai kokių motyvų vedami vis dėlto jauni žmonės pasirenka sociologijos studijas?

Mes ir patys jų to klausiame. Dalis, neslėpsiu, tikrai nežino, kodėl stoja, ir renkasi spontaniškai. Kita dalis, ir net ne patys jaunuoliai, o kur kas dažniau jų tėvai, painioja sociologijos studijas su socialiniu darbu. Yra ir ta dalis, kuri jau iš anksto žino, ko nori ir kokių studijų tikisi. Ir tai gana nesunku suprasti, nes jeigu jau kartą susiduriama su sociologija, tai retas kas gali likti abejingas šiai įdomiai disciplinai. Daugelį patraukia tai, kad tampa įmanoma apčiuopiamai, o ne vien spekuliatyviai, tyrinėti visuomenę ir joje vykstančius procesus.

O ką atsakytumėt tiems, kurie laikosi skeptiškos nuomonės apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir, jausdami susidomėjimą sociologija, mąsto apie studijas užsienio universitetuose?

Pirmiausia pasakyčiau, kad kokybiškos sociologijos studijos Vilniaus universitete suteikia visus būtinus įgūdžius ir  labai gerą pagrindą magistro studijoms. Juk dabar jauni žmonės dažniausiai nepasitenkina vien tik bakalauro studijomis, siekia tęsti mokslus, ir šios studijos tampa puikia atspirtimi rinktis pačias įvairiausias socialinių mokslų kryptis net nebūtinai Lietuvoje, bet kuriame pasaulio universitete.

Taip pat galiu pasidžiaugti, kad gerėja techninė studijų bazė, turime programas, skirtas kokybinei analizei, naujausias programas, taikomas kiekybinių duomenų analizei. Tarkime, kolegos iš Kauno technologijos universiteto yra sukūrę didžiulį humanitarinių ir socialinių mokslų archyvą, kuriame surinkti ir į atvirą prieigą sudėti tyrimai, finansuoti iš biudžeto lėšų arba iš Europos struktūrinių fondų. Reikia tik žmonių, kurie galėtų tuos duomenis profesionaliai „atrakinti“ – susisteminti ir interpretuoti.

Sociologijos branduolį sudaro tam tikros visuomenę aiškinančios teorijos. O mes tikrai galime didžiuotis turėdami geriausius teoretikus: profesoriai Algimantas Valantiejus, Zenonas Norkus, Aleksandras Dobrininas, Marius Povilas Šaulauskas, Rūta Žiliukaitė.

Iš teorijų išauga tam tikros metodikos, kaip tirti visuomenę. Tyrimai taip pat patys įvairiausi – nuo kiekybinių iki kokybinių. Tam, kad galėtume dirbti su kiekybiniais duomenimis, būtina gerai išmanyti statistiką, taigi turime gana stiprų statistikos bloką. Ir mūsų bakalaurai šitais sugebėjimais ir žiniomis gali pagrįstai didžiuotis.

Kiekvienas žmogus, ateidamas studijuoti į universitetą, ateina iš tam tikros šeimos, aplinkos ir terpės, ir mes stengiamės tą turimą autentišką patirtį padėti sujungti su akademine patirtimi. Pirmiausia tai padeda geriau suprasti ir gebėti konceptualizuoti patį žmogų. Ir tikrai nereikia manyti, kad sociologui svarbi tik išorinė, iš šono fiksuojama patirtis. Ne mažiau reikšminga ir unikali asmeninė patirtis. Ir žiūrėdami į visuomenę galime joje aiškiai matyti įvairias, didesnes ir mažesnes, institucijas – tai ir šeima, ir bendruomenė, ir miestas, ir kaimas. Ir kiekvienas socialinis reiškinys turi savo sociologiją. Miesto sociologija, švietimo sociologija, šeimos sociologija – visa tai – smulkesnės sociologijos medžio šakos, kurių tyrimai taip pat labai svarbūs ir tikrai gerai išplėtoti.

Galvojant apie tai ką sakote, labai natūraliai kyla klausimas: studijos studijomis, bet kurgi paskui dėtis, arba, liaudiškai tariant, kuo būti?

Jei kalbame apie profesinės veiklos pasaulį, tai tyrimai rodo, jog sociologai nesunkiai prisitaiko ir yra reikalingi visur, kur kalbama apie plačiąja prasme šiuolaikine vadybą. Jie puikiai sugeba surinkti, apdoroti, analizuoti informaciją. Bet kurioje šiuolaikinėje organizacijoje šios kompetencijos yra tiesiog nepakeičiamos.

Absolventai randa erdvės ir verslo veiklos pasaulyje, ir valstybės tarnyboje, ir nevyriausybiniame sektoriuje. Jie puikiai prisitaiko visuose trijuose sektoriuose, tačiau didžiausia dalis vis dėlto darbuojasi su visuomenės nuomonės tyrimais, nes yra tikri šios srities profesionalai.

Pokalbio metu vis užsimindavote apie teorijos ir metodologijos reikšmę ir svarbą sociologijoje. Tačiau pasaulis ir visuomenės taip sparčiai keičiasi, kad kyla klausimas, ar klasikinės teorijos tinka šiuolaikiniam dinamiškam pasauliui tyrinėti. O gal jau reikia kitokių, naujų instrumentų?

Galima taip manyti, tačiau man labai patinka autoriaus Franko Websterio požiūris. Jis analizuoja teoretikus, bandančius suvokti ir aprašyti šiuolaikinę visuomenę, keldamas klausimą apie tai, kiek iš tiesų čia yra tikro naujumo. Pasak jo, šiuolaikinė socialinė tikrovė yra ir nauja, ir ne visai nauja, nes nėra taip, kad visa, kas buvo aptikta ir užfiksuota anksčiau, yra tarsi nušluota.

Tad studijų metu patys mėginame surasti balansą tarp klasikinių teorijų ir kursų bei naujų inovatyvių programų. Neliekame užsimerkę prieš šiuolaikinį pasaulį, norime jį tyrinėti ir to išmokyti jaunus žmones. Suvokdami kylančius iššūkius siekiame, kad atėjęs į fakultetą jaunas žmogus gautų ne tik kokybiškų klasikinės teorijos žinių, bet ir gerai suvoktų naujausias teorijas bei jų teikiamas analizės perspektyvas. Todėl, pavyzdžiui, ir siūlome medijų sociologijos ar miesto sociologijos programas, kritinę diskurso analizę. Stengiamės surasti ir išlaikyti balansą tarp žiūrėjimo ir į priekį ir drąsos atsigręžti atgal.

Kalbėjosi Lina Valantiejūtė

Bernardinai.lt

Rubrika → Interviu, Visi įrašai

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS