Plačiai užmerktas akis bado socialinė nelygybė
Vizualinė užduotis sesijos artėjimo ir baigiamųjų darbų rašymo nuvargintoms akims. Paskutinio Stanley Kubricko filmo Eyes Wide Shut („Plačiai užmerktos akys“, 1999) kadre surask gabaliuką sociologijos:
Tai kadras iš epizodo, kuriame pagrindinis šio filmo herojus daktaras Williamas Harfordas (vaidinamas Tom’o Cruise’o) gana keistomis aplinkybėmis atsiduria prostitutės Domino bute. Čia jis kalbasi telefonu su netikėtai nusikaltimo vietoje paskambinusia žmona Alice (vaidinama Nicole’s Kidman): „taip brangioji, aš pakeliui namo, tik šiek tiek užtrukau darbe…“
(Studentės?) Domino butas dekoruotas stirtomis knygų, bet akylesnio žiūrovo akis būtinai užkliūva už sociologijos vadovėlio: „Introducing Sociology“ po dešiniąja Tom’o Cruise’o ranka. Turėkime omenyje, kad Kubricko filmuose atsitiktinių ir kruopščiai iš anksto nesuplanuotų detalių tiesiog nebūna. Tad kodėl prostitutės kambaryje akis bado sociologija?
Nors filmas „Plačiai užmerktos akys“ dažniausiai interpretuojamas iš psichologinės perspektyvos, bene visiems kritikams analizuojant ir peikiant pabrėžtinai estetizuotą, bet visiškai nejaudinantį medinį seksualumą, būtent ši detalė – netyčia keliuose kadruose sušmėžavęs sociologijos vadovėlis – išduoda kur kas efektyvesnį filmo skaitymo kelią. Tam reikalingas sociologinis akių filtras, kuris nesitenkina, rodos, akivaizdžių simbolių psichologine interpretacija. Kas iš tiesų paslėpta po prabanga, įtampa ir atviru, bet prėsku seksualumu? Atsakymas: statusas, dominavimas, ekonominė ir kultūrinė nelygybė. Pinigai šiame Kubricko filme – kur kas ryškesnis gyvenimo variklis nei seksas, sako recenzijos „Introducing Sociology. A Review of Eyes Wide Shut“ autorius Tim’as Kreider’is.
Pasak jo, ši kruopščiai apgalvota filmo scena kalba apie prostituciją kaip esminį vartotojišką Vakarų visuomenę apibrėžiantį tarpusavio santykių būdą. Tai yra filmo supratimo raktas, siūlantis „Plačiai užmerktų akių“ interpretaciją platesniame socialiniame kontekste. Kodėl didžioji filmo veiksmo dalis vyksta labai kontrastinguose socialiniuose kontekstuose: neįtikėtinos prabangos apartamentuose, užmiesčio dvaruose ir rūmuose arba apleistuose užkampiuose? Gana ištaigingas pagrindinių filmo veikėjų šeimos butas leidžia suprasti, kad jų metinės įplaukos yra milijoninės. Tačiau jos plaukia ne iš mažyčio privataus Harfordo gydytojo kabineto, bet iš privačių ir visiškai slaptų vizitų pas ūmai sunegalavusius, narkotikų ar svaigalų padauginusius aukštuomenės atstovus. Jis yra telefonu iškviečiamas medicininis patarnautojas klasės, kuri niekada nesistumdo ligoninių priimamuosiuose ir nemiršta vienišose palatose.
Vien pažiūrėjus į kuklų prostitutės būsto apstatymą matyti, koks didžiulis ekonominis atotrūkis skiria Bilą ir Domino, tačiau ši atskirtis nė kiek nemažesnė nei galios ir pinigų disproporcija tarp Bilo ir elitinių jo klientų, kuriems jis taip pat yra brangiai apmokamas konfidencialių paslaugų teikėjas. „Nesuklyskite – tai nėra filmas apie „paprastų žmonių“ sapnus ir frustracijas; tai filmas apie pačius turtingiausius žmones, kurie yra tušti, amoralūs, jie naudojasi socialiai pažeidžiamesniais be jokio sąžinės graužimo lyg savo nuosavybe. Juos kur kas labiau jaudina tokie socialinių ribų pažeidimai kaip neištikimybė, o ne nusikaltimai prieš „paprastus žmones“, net jei tai būtų žmogžudystė“. Prostitucija yra kur kas labiau apie galią nei apie geidulius ir fantazijas, kaip ir atviras seksualumas tėra vienas iš įrankių klasiniam dominavimui įtvirtinti – todėl jis ir neturi būti žavus ar jaudinantis. Toks buvo pirminis režisieriaus sumanymas šiame filme, o ne jo nesėkmė, kaip pasirodė daugumai vizualumu ar psichologija labiau nei socialiniu pasauliu susidomėjusių kino kritikų.
