Skip to content

Kas yra sociologija?

parašė sociologai.lt ir Agne @ 2014 Vasario 17

Sociologiją trumpai galima apibrėžti kaip mokslą apie visuomenę.

Šiame apibrėžime yra du svarbūs žodžiai, kuriems reikia paaiškinimo: visuomenė ir mokslas.

Norint suprasti, kas yra visuomenė, verta ją palyginti su kitokio pobūdžio žmonių visuma – bendruomene. Bendruomenę sudaro žymiai mažiau žmonių nei visuomenę. Jeigu bendruomenėje visi daugiau mažiau pažįstami, tai visuomenėje ne. Be to, visuomenė yra daug sudėtingesnė nei bendruomenė. Tai primena žmonių santykius mieste ir kaime. Jeigu einate kaimo vietovėje, tikimybė, kad su jumis pasisveikins, yra žymiai didesnė nei mieste. Mieste mes galime eiti ir būti nepastebėti, net jei atrodome ganėtinai išskirtinai. Jeigu išskirtinai apsirengę praeisime kaime, mus iš karto pastebės. Tai yra viena esminių miesto savybių – anonimiškumas, taigi ir galėjimas būti išskirtiniais.

Visuomenė randasi XIX a. pradžioje. Tai galima sieti su tuo metu vykusiais dideliais pokyčiais žmonių gyvenime. Dėl pramonės revoliucijos ir atsiradusių greitų transporto priemonių tapo žymiai lengviau keliauti iš vienos vietos į kitą. Be to, prireikė daug darbininkų, kurie galėtų dirbti fabrikuose. Todėl žmonės, ieškodami geresnio gyvenimo, ėmė keltis į miestus.

Po Didžiosios Prancūzų Revoliucijos, kilo idėja, kad valstybę gali ir turi valdyti ne karaliai ir bajorai, o pasiturintys miesto gyventojai (buržuazija). Tuo metu ima rastis nacionalinė valstybė, kurioje žmones sieja buvimas toje pačioje teritorijoje ir priklausymas vienai įstatymų bendrijai. Pradedama kalbėti apie visuotinį švietimą. Todėl vienos valstybės teritorijoje dažniausiai įsivyrauja viena kalba, kai anksčiau tarmės tarp bendruomenių buvo ganėtinai skirtingos. Galimybė lengvai keliauti ir apsigyventi miestuose bei susikalbėti su žmonėmis, kurie gimė kažkur kitur nei tu pats, reiškia, kad bendrauti ir gyventi kartu pradeda labai skirtingi žmonės. Tai keičia santykius tarp žmonių. Juos ima sieti nebe panašumai, o skirtumai. Kadangi žmonės užsiima skirtinga veikla, jie tampa priklausomi vieni nuo kitų. Būtent ta galimybė susisieti per skirtumus ir skiria bendruomenę nuo visuomenės.

Kaip tik tuo metu, XIX a. pradžioje, mėgindama paaiškinti visus pokyčius žmonių gyvenime, ir gimsta sociologija.

Aptarus, kas yra visuomenė, galima judėti prie kito klausimo – o kas yra mokslas? Kas jį skiria nuo kitų mąstymo būdų? Mokslas yra tikslus ir sistemiškas žvilgsnis į pasaulį, kuriam labiausiai rūpi tiesos paieška. Tai reiškia, kad mokslas mėgina atrasti faktus – įrodytus teiginius apie tikrovę. Įrodytus – reiškia, priimtus bent dviejų nepriklausomų stebėtojų aiškiai atkartojamais būdais. Moksle tai yra ypatingai svarbu – sistemiškas ir skaidrus būdas, kuriuo buvo padarytos išvados apie tyrinėjamą reiškinį. Šis tiesos paieškos būdas vadinamas metodu. Jo tikslas yra pagrįsti atradimus daugiau nei tik asmenine nuomone ar įsivaizdavimu. Taigi sociologai nuo XIX a. pradžios vykstančius pokyčius mėgina paaiškinti remdamiesi ne tik savo nuomone, bet ir pagrįstais įrodymais.

Jeigu reikėtų apibūdinti, kas yra sociologas, lengviausias būdas būtų pasakyti, kad tai yra asmuo, kuris tyrinėja socialinę tikrovę. Kadangi tai yra mokslinė disciplina, toks žmogus turi būti objektyvus, tai yra, stengtis neleisti savo įsivaizdavimams apie pasaulį paveikti tyrinėjimo. Tačiau pagrindinė savybė, kuria turi pasižymėti toks žmogus – norėti suprasti, kaip veikia visuomenė. Sociologui rūpi socialinis pasaulis ne tiek todėl, kad jis nori gauti iš to naudos ar didesnio gėrio (nors paskui tokios žinios gali jam ar kitiems praversti), bet todėl, kad jis yra smalsus ir nori žinoti.

Sociologams rūpi žmonių socialinis elgesys, tai yra elgesys, kuris orientuojamas į kitus žmones. Tarkim, valgymas – tai gali būti visiškai biologinis veiksmas. Bet dažniausiai taip nėra. Dažniausiai stengiamės valgyti su tam skirtais įrankiais, tam tikra tvarka ir tam tikru metu. Net tada, kai valgome vieni, dažniausiai nesąmoningai elgiamės taip, lyg kas nors būtų šalia. Toks valgymas yra socialinis veiksmas.

Taip pat sociologams rūpi socialiniai faktai. Juos galima palyginti su fizikiniais faktais, pavyzdžiui, žemės trauka. Tai yra kažkas, kas nuo mūsų nepriklauso, kas yra mūsų išorėje. Be to, ji turi prievartinį poveikį – mes jai paklūstame, norime to ar ne. Tokiais yra ir socialiniai faktai. Pavyzdžiui, ėjimas į mokyklą. Mes turime eiti į ją, net tada, kai to nenorime. Be to, ne mes sugalvojome, kad taip reikia daryti. Tiesą sakant, tai sugalvojo žmonės, kurie jau seniai mirę. Ir visiems atrodo savaime suprantama, kad dabar kiekvienas vaikas vakarų visuomenėse nuo tam tikro amžiaus eina į mokyklą. Tai, kad mes tai laikome normaliu ir reikalingu dalyku, tik įrodo, kokį didelį poveikį mums turi socialiniai faktai.

Sociologija nėra kažkas tolimo ir nesuprantamo. Ji kalba apie mūsų kasdienį pasaulį, kuriame mes gyvename, apimdama visus socialinius jo aspektus. Yra daugybė dalykų, kuriuos mes priimame kaip savaime suprantamus, neabejojame jų buvimu ar reikalingumu, nežinome, kokios yra jų ištakos ar kokia galėtų būti jų ateitis. Kaip žmonės sugyvena? Kodėl jie visą laiką nesipyksta? Kodėl jie klauso taisyklių, net kai jos apriboja norus? Ir kaip tada gali kas nors pasikeisti, jeigu mes laikomės taisyklių? Kodėl yra žmonių, kurie jų neklauso? Tai yra klausimai, kuriuos užduoda sociologai.

Rubrika → Moksleiviams

No comments yet

Leave a Reply

Note: XHTML is allowed. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS